Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-10 · Byla Nr. N-261-1277-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
N-261-1277-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-1277/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis 2009 m. balandžio 26 d. surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. balandžio 26 d. apie 201.15 val. Vilniaus r., kelio Vilnius-Utena 20 km, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Savo veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. nutarimu R. G. dėl pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, padarymo paskirta 1000 Lt bauda.

Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad nors R. G. pažeidimo nepripažino ir nurodė, kad automobilį vairavo ne ji, o Ž. T., tačiau tokie parodymai vertintini kritiškai. Liudytojai A. B. ir S. D. nurodė, kad aiškiai matė, jog automobilį „Mersedes Benz“ vairavo R. G., o Ž. T. važiavo kaip keleivis. Policijos pareigūnas S. D. taip pat nurodė, kad R. G. iškarto prisipažino, kad draugas davė jai pavairuoti ir teisės vairuoti neturi ir tik pradėjus rašyti protokolą pradėjo neigti, kad vairavo. Policijos pareigūnas A. B. patvirtino, kad priėjus prie automobilio matė, kad už vairo sėdėjo R. G.. Paprašius dokumentų R. G. pateikė automobilio dokumentus ir savo asmens tapatybės kortelę, bei pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Teismas vadovavosi šiais parodymais, nes minėti liudytojai neturi jokio pagrindo apkalbėti R. G.. Liudytojo Ž. T. parodymus teismas vertino kaip nepatikimus, nes šis liudytojas yra R. G. draugas. Šio liudytojo parodymus visiškai paneigia liudytojų S. D. ir A. B. parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į R. G. asmenybę, kuri nedirba, administracine tvarka nebausta, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl jai paskyrė minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą.

III.

Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarimą. Apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus skundžiamo nutarimo, prašo paskirtą baudą sumažinti iki 300 Lt baudos ir baudos mokėjimą išdėstyti trims mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilio negalėjo vairuoti, kadangi ne tik kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet ir nemoka vairuoti.

Esant byloje prieštaringiems liudytojų parodydamas, teismas turėjo vertinti ir kitas aplinkybes. R. G. paaiškino, kad 2009 m. balandžio 26 d. apie 20.15 val. buvo tamsu, be to, automobilis buvo su tamsintais langais.

Policijos pareigūnai tamsiu paros metu išlaipino R. G. ir Ž. T. iš automobilio, o automobilį nutempė.

Teismas, skirdamas baudą neatsižvelgė į aplinkybę, kad R. G. niekur nedirba.

Šalies argumentai

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. G. buvo inkriminuotas ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, tai yra transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

R. G. padarytas pažeidimas, t. y. kad ji vairavo transporto priemonę, neturėdama tam teisės, yra įrodytas. Pažeidimą patvirtina 2009 m. balandžio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų S. D. ir A. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu. Minėti liudytojai patvirtino, kad pamatė pro šalį važiuojantį mikroautobusiuką „Mersedes Benz“, kurį vairavo mergina, transporto priemonė buvo sustabdyta, ir nustatyta, kad ją vairavo R. G.. Apeliantė nenurodė ir byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios leistų manyti, jog jos administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų S. D. ir A. B. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu kaip patikimais įrodymais, patvirtinančiais R. G. kaltę. Remiantis šiais įrodymais yra pagrindas vertinti R. G. paaiškinimus, kad transporto priemonę vairavo Ž. T., kaip pasirinktą jos gynybos būdą. Ž. T. yra R. G. pažystamas, gali būti suinteresuotas duoti palankius jai parodymus, todėl teismas pagristai jo parodymus vertino kaip neobjektyvius.

Pirmosios instancijos teismui pakako administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymų konstatuoti, kad R. G. padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija R. G. apeliacinio skundo argumentų dėl policijos pareigūnų tarnybinės veiklos pažeidimų, neturinčių įtakos pažeidimo kvalifikavimui, nevertina ir pažymi, kad R. G. šiuos policijos pareigūnų veiksmus turėjo galimybę skųsti ATPK 271 straipsnyje numatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, R. G. teismas paskyrė minimalią pažeidimo sankcijoje numatytą baudą. Tačiau R. G. prašo sumažinti paskirtą baudą iki 300 Lt baudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007; 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007; 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1567/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apeliantės nurodytas teiginys, kad jai turėjo būti skirta mažesnė nei sankcijoje nurodyta minimali bauda dėl jos turtinės padėties nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgusi į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta 1000 Lt bauda yra teisinga ir pagrįsta, jos mažinti dėl apeliantės nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Apeliantė taip pat prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Remiantis ATPK 313 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Įvertinus šią teisės normą bei tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią R. G. turtinę padėtį, toks apeliantės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ši teismo nutartis neriboja R. G. teisės vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis per keturiasdešimt dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra tinkamai motyvuotas, nes teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas paskiriant pažeidėjai nuobaudą. Dėl šių priežasčių Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys