Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2016-01-12 raštu Nr. 1P-40 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. K., motyvuodama tuo, kad jis yra persekiojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje, o paskirta tarnybinė nuobauda, profesinės sąjungos vertinimu, yra neadekvati padarytam nusižengimui (b. l. 11-13)

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Darbdavys net ir gavęs informaciją (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014-11-14 raštas Nr.lP-616) apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Šiuo atveju, darbdavys net nepranešė informacijos pateikėjui (Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai) apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus ir kokių veiksmų imtasi nustačius pažeidimus, nors ir buvo prašoma tą padaryti. Muitinės departamentas vilkino pateikti atsakymą ir tik po pakartotinio priminimo raštu (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015-10-27 raštas Nr.lP-558) pateikė informaciją (Muitinės departamento 2015-11-09 raštas Nr. (5.34)3B-11752), kurioje pripažįstama, kad pareigūno A. B. teisė susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti bei turėti tarnybinės veiklos vertinimo išvados kopiją buvo pažeista. Tikrintojai Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausieji tyrėjai K. R., L. L. ir V. E., atvykę į postą, neprisistatė pamainos viršininkui, nepranešė jam apie savo atvykimo tikslus ir pradedamą patikrinimą, elgėsi agresyviai ir iššaukiančiai, tarsi mėgaudamiesi ir rodydami savo viršenybę, tuo pažeisdami Etikos kodekso nuostatas.

Atsižvelgus į pareigūno tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, mano, kad sprendimas skirti drausminę nuobaudą už formalų ir mažareikšmį teisės akto pažeidimą neadekvatus padarytam pažeidimui, o šiuo atveju pakako jau vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. Atsakovo teigimu, darbdavys ketina skirti R. K. tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Šioje byloje Muitinės departamentas ginčija Profesinės sąjungos 2016-01-12 rašto Nr. 1P-40, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui R. K., teisėtumą ir pagrįstumą.

Nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2015-11-13 įsakymu Nr. 1B-873 sudarė komisiją, kuriai, be kita ko, pavedė ištirti R. K. galimą tarnybinį nusižengimą (b. l. 5). Muitinės departamentas 2015-11-17 raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu informuoti ar minėtas pareigūnas nėra profesinės sąjungos narys (b. l. 6). Profesinė sąjunga 2015-11-23 raštu informavo Muitinės departamentą, kad R. K. yra išrinktas Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Socialinių reikalų komiteto nariu (b. l. 7). Taip pat Muitinės departamentas 2015-11-26 raštu pateikė Profesinei sąjungai informaciją apie R. K. (b. l. 8-9). Komisija atlikusi tyrimą, 2015-12-14 surašė Išvadą Nr. 7B-2617, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad R. K. padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 14-40). Muitinės departamentas 2015-12-28 raštu kreipėsi į profesinę sąjungą, prašė duoti sutikimą R. K. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 10). Profesinė sąjunga 2016-01-12 raštu atsisakė duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui, teigdama, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, žalos pareigūnai nepadarė, grindžiami kaltinimai paremti tik formaliu pažeidimu, jokių teisinių pasekmių tai nesukėlė, todėl Profesinė sąjunga mananti, kad sprendimas skirti nuobaudą nepagrįstas, nes šiuo atveju pakaktų jau vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. R. K. yra Profesinės sąjungos Socialinių reikalų komiteto narys, persekiojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje (b. l. 12-13).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės), ir 2014-10-20 Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinė sutartis Nr. 11B-1000 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis; b. l. 41–50). Pagal Statuto 16 straipsnio 3 dalį muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Pagal Statuto 42 straipsnį kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (1 dalis), o tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (2 dalis). Pagal Taisyklių 33 punktą pareigūnai – profesinių sąjungų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Profesinių sąjungų įstatyme, kuriame nustatyta, kad: profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis); darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis); darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalys). Papildomos muitinės profesinių sąjungų ir jų narių teisės, pareigos ir veiklos garantijos įtvirtintos Kolektyvinėje sutartyje, pagal kurią: darbdavys apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojo – profesinės sąjungos nario – veiksmų ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja profesinę sąjungą, kurios narys jis yra (27.1 punktas); atlikus tarnybinį patikrinimą profesinės sąjungos nario atžvilgiu, tarnybinio patikrinimo išvada pateikiama profesinei sąjungai, kuri per 2 darbo dienas turi teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo (27.2 punktas); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas, o spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje (27.3 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus ir aiškindamas su jais susijusį teisinį reguliavimą, ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs įstaigos vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, svarstydamas dėl priimamo sprendimo (sutikimo ar nesutikimo), turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, t. y. profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti iš esmės dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių (LVAT administracinėse bylose: Nr. A3-170/2004; Nr. A2-748/2006; Nr. A5-791/2007; Nr. A146-900/2009; Nr. A146 -1370/2009; Nr. A261-2819/2012 ir kt.).

LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga. Ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamame organe (LVAT administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr.A662-368/2012 (Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr.23), be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Todėl nagrinėjamos bylos kontekste sistemiškai įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią LVAT praktiką, darytina išvada, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant R. K. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimus, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo. Gavusi Muitinės departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Profesinės sąjungos 2016-01-12 rašto turinį visų byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad šiame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jo nario R. K. padarytos veikos, jo kvalifikavimo, teigdama, kad jo padarytas nusižengimas yra formalus, mažareikšmis, neadekvatus padarytam pažeidimui, pakanka jau vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. Šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių argumentų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad R. K. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Tokiu argumentu nelaikytina ir Profesinės sąjungos 2016-01-12 nurodyta prielaida, kad nuobaudos skiriamos tik profesinės sąjungos nariams, nes šis argumentas nepagrindžiamas jokiomis aplinkybėmis. Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas todėl, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, t. y. žalos pareigūnai nepadarė, grindžiami kaltinimai paremti tik formaliu pažeidimu, jokių teisinių pasekmių tai nesukėlė, šiuo atveju pakaktų jau vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. Šie teiginiai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jo nario R. K. atlikto veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Muitinės departamentas, tirdamas šio pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip R. K. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 str.). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 str.). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose.

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą.

Muitinės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinti muitinės veiklos principai: įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais. Šio įstatymo 9 straipsniu muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas, nesilaiko muitinės veiklos principų, yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, kurią užtikrinti ji privalo pagal įstatymus. Todėl įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 str. 2 d.), kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų.

Teismas laiko, kad Profesinė sąjunga 2016-01-12 raštu Nr. 1P-40 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, ir taip sutrukdė Muitinės departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT suformuotą praktiką, Muitinės departamento prašymas tenkinamas, Profesinės sąjungos 2016-01-12 raštas Nr. 1P-40 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. K., naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016-01-12 raštu Nr. 1P-40 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. K..

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.