Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-144-725/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
1-144-725/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00740-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-144-725/2018 Proceso Nr. 1-20-9-00740-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.10; 2.1.8; 2.3.6.4.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei,dalyvaujant prokurorui O. V.,kaltinamajam G. M., jo gynėjui advokatui G. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra tuo, jog nuo 2002-01-21 iki 2013-12-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, 2013 m. laikotarpiu iki kovo 20 d. pasikėsino apgaule neįforminti bendrovėje oficialiais dokumentais 2341 litrų dyzelinio kuro įsigijimo, kuris buvo atvežtas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas) degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) ir supiltas į talpyklą Nr. 690070002, neužpajamuotas ir neįtrauktas į bendrovės naftos produktų apskaitos žurnalus, siekiant bendrovės naudai išvengti turtinės prievolės – 2346 Lt (2341/1000x1002) arba 679 Eur (2346/3,4528) akcizo mokesčio sumokėjimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi atliekant operatyvų patikrinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas) degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini) dėl galimai vykdomos buhalterinėje apskaitoje neapskaityto dyzelinio kuro prekybos, patikrinimo metu išmatavus dyzelinio kuro (DK) likučius talpykloje Nr. 690070002, buvo rasta 7722 litrų, o degalinės kuro talpykloje laikomų naftos produktų apskaitos žurnale paskutinis įrašas padarytas 2013-03-20. Pagal įrašus žurnale, dyzelinio kuro talpykloje Nr. 690070002 turėjo būti 5381 litrų, tai yra 2341 litrų daugiau, nei nurodyta naftos produktų apskaitos žurnale,

be to, buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tai yra tuo, jog nuo 2002-01-21 iki 2013-12-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, 2013 m., tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatytų asmenų bendrovei įgijus 242531,94 litrus dyzelinio kuro, pažeisdamas 2004-01-29 Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-1987 (su vėlesniais pakeitimais) 8 str. „Prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimas“ nuostatas, kur nurodyta, kad „Prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už: „1) akcizais apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taip pat už prekes, registruoto arba neregistruoto prekybininko gautas iš kitos valstybės narės)“, apgaulingai organizavo bendrovės veiklą bendrovei priklausančiose keturiose degalinėse prekiaujant kuru, suorganizavo šio neapskaityto dyzelinio kuro pardavimą ir, bendrovei pardavus 242531,94 litrais dyzelinio kuro daugiau nei turėjo iš anksčiau ir buvo tais metais įgijusi, apgaule neįforminant bendrovėje oficialiais dokumentais 242531,94 litrų dyzelinio kuro įsigijimo, bendrovės naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – akcizo mokesčio 243017 Lt (242532/1000x1002) arba 70383 Eur (243017/3,4528) sumokėjimo,

be to, buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu, tai yra tuo, jog nuo 2002-01-21 iki 2013-12-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. reikalavimus būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apgaulingai organizavo teisės aktų reglamentuojamą buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. reikalavimus – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 1999-06-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (aktualios redakcijos nuo 2004-07-12 iki 2008-04-29) 9 p. nuostatas, kurios pabrėžia, kad „Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 2013 m. 242531,94 litrų dyzelinio kuro įsigijimo, neapskaičiavo ir nesumokėjo 243017 Lt (242532/1000x1002) arba 70383 Eur (243017/3,4528) akcizo mokesčio; neapskaitė įsiskolinimo tiekėjams už įsigytą 242531,91 litrų dyzelinio kuro, neįformino apskaitos dokumento apie 2013-03-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini) gautus 519,77 Lt, jų nepagrindė; neatliko inventorizacijos EKA kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) dėl to laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis G. M. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2003–2015 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonėje buhalterinę apskaitą visus tuos metus tvarkė vyr. finansininkė I. T.-V.. Pats kaltinamasis negali tvarkyti, kadangi neturi įgaliojimų ar atstovavimo teisių. Degalinių darbuotojų, vairuotojų, vidinė kontrolė buvo vykdoma. Degalinių apskaita buvo vykdoma kiekvieną mėnesį. Būdavo surenkami žurnalai ir tikrinama: kiek tą mėnesį būdavo gaunama kuro, kiek išleista, kiek pervežta iš vienos degalinės į kitą. Būdavo tam tikrų neatitikimų, tačiau tokio neatitikimo (kalba apie specialistės nustatytą neapskaitytą kurą) niekada nebuvo. Pirmiausia viską patikrindavo vadybininkas, jei būdavo neaiškumų, tai kreipdavosi į direktorių. Visi kiti dokumentai būdavo perduodami vyr. finansininkei, kuri vėl pertikrindavo ir viską pateikdavo VMI elektroniniu būdu. Nustatytos klaidos būdavo taisomos, darbuotojai įspėjami, o tie operatoriai, kurie darydavo daugiau klaidų, buvo baudžiami. Daugiausiai klaidas ištaisydavo vyr. vadybininkas arba finansininkė. Tai būdavo paprasčiausios aritmetinės klaidos. Nė vieno tyčinio atvejo įmonėje nebuvo nustatyta. Įmonę daugiausiai du kartus per metus tikrindavo VMI, niekada nerasdavo jokių pažeidimų, išskyrus atvejį (duomenys neskelbtini) k., kai buvo rastas kuro kiekio neatitikimas.

Didžiosios kompanijos neveždavo nedidelio kiekio UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl to jie turėjo benzovežį, kuris veždavo kurą. Kuro žurnaluose apskaita buvo vedama litrais. Kiekvieną mėnesį akcininkas žiūrėdavo, kiek buvo parduota kuro kiekvienoje degalinėje. Kaltinamasis tikrindavo pagal kuro išdavimo žurnalą, suvesdavo skaičius, koks likutis mėnesio pradžioje, kiek įsigijo, koks svoris, kiek iš (duomenys neskelbtini) k. išvežta kuro ir galutinis mėnesio likutis. Kuro žurnale atsispindėdavo kuro kiekis, kasos žurnale – litais. Kasos aparato kvite atsispindėdavo litrai ir litai.

Jis, kaip direktorius, remdavosi tiesioginiais dokumentais, sąskaitomis-faktūromis, krovinių važtaraščiais. Būdavo, kad rasdavo klaidų. Daugiausia klaidų būdavo (duomenys neskelbtini) k. degalinėse, nes ten kaimas, nebūdavo gerų specialistų.

(duomenys neskelbtini) degalinėje buvo labai nedidelės apyvartos, bet ten atvažiuodavo didelės įmonės ir kartais UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėdavo ten pakankamai kuro. Tą dieną pilant kurą (duomenys neskelbtini) g. esančioje degalinėje, paskambino akcininkas ir prašė 2 tonas kuro pristatyt į (duomenys neskelbtini). Tada jie nutraukė pylimą (duomenys neskelbtini) ir pervežė apie 2400 litrų į (duomenys neskelbtini). Ir tik patikrinus VMI ir paėmus kuro apskaitos žurnalus, rado klaidas.

Jam su finansininke peržiūrėjus specialistės lenteles, pateikė tiek prokurorui, tiek tyrėjai raštus, kokius skaičius jie gauna pagal įmonės vidinius dokumentus: neatitiko bent trys pozicijos. Pagal specialistę litro kaina buvo tik 0,40 Lt, kitur jau 2 Lt, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu pirkdavo po 4 litus. Pagal ekselinę lentelę pinigų suma atitinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniais dokumentais, bet neatitinka litrai. Pagal pinigų sumą atitiko specialistės lentelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidiniuose dokumentuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ imdavo mėnesio kainą, skaičiuodavo pagal 4 litus už litrą. (duomenys neskelbtini) kaimo degalinė buvo tikrinta prieš metus. Anksčiau nebuvo niekada, kad kuro būtų buvę rasta daugiau.

Tikrindavo ne tik VMI, bet ir Nemaisto produktų inspekcija, kurie imdavo kuro mėginius ir juos tikrindavo, ar atitinka Lietuvos kuro standartus. Specialistė nustatė nerealų kiekį neapskaitytų degalų, tokios net apyvartos nebūdavo įmanoma padaryti degalinėse. Kuro likučiai 2013 sausio pradžiai atitiko, o specialistė parašė, kad kuro likučių buvo daugiau, nei įmonė turėjo talpų: (duomenys neskelbtini) yra dvi talpos, kuriose UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuoja kurą ir jį iš ten išvežioja. Talpos buvo dvi po 25 000 litrų ir buvo dar viena talpa 25 000 l sujungta su kuro išdavimu.

Tų dokumentų, kuriais rėmėsi specialistė, kaltinamasis nėra matęs, tik per teismą ir sužinojo, kad buhalterė lenteles vedė akcininkui, nežino, kodėl jos lentelės ir VMI deklaracijos nesutapo. Buhalterė sakė, kad akcininkui buvo aktualu sužiūrėti pinigus, o ne litrus, ir ekselinės lentelės buvo reikalingos akcininkui sužiūrėti pinigų srautams. Pirminiai dokumentai yra kvitai, nes jie ištraukiami iš kompiuterio. Kvitas išskiria kuro rūšis. (duomenys neskelbtini) degalinėje per pirmą mėnesį kvite nurodyta 1585 litrai, 56 800 litrų, 870 litrų, šituos litrus sudėjus gautųsi, kiek parduota kuro. Kiek pamena, specialisto išvadoje buvo žymiai didesni skaičiai. Be to, mėnesio pradžioje ir gale apskaitą veda kilogramais, nes VMI reikia pateikti ataskaitas kilogramais.

Įtariamojo apklausos metu nurodė specialistės klaidas. Su specialistės pateiktais skaičiais nesutinka, kadangi per teismą ENTT specialistė pati pareiškė, kad dėl 60 tūkst. eurų ji padarė klaidų, dėl 10 tūkst. ji abejoja.

Su naujai atliktos ekspertizės išvadomis kaltinamasis nurodė visiškai sutinkantis. Dėl perdaug rasto 2300 l dyzelinio kuro viskas VMI paaiškinta, išaiškinta, parašyti operatorių pasiaiškinimai, kaip ta klaida įvyko.

Dėl rastų tam tikrų neatitikimų buvo kreiptasi į VMI, ir VMI leido pataisyti deklaracijas. Šiam momentui deklaracijos yra pataisytos. Dėl kuro kiekio deklaracijų pataisymo mokestinės prievolės neatsirado. Dėl kuro kiekio 21 t deklaravimo neatitikimo (15-16- ekspertizės akto lapai), tai tą klaidą padarė vyr. finansininkė. Ji kreipėsi į VMI ir VMI leido viską pataisyti ir šiam momentui ta deklaracija yra pataisyta ir pateikta. Nuo to taip pat neatsirado jokių papildomų mokėjimų.

Iš trečiųjų šalių kuro kaltinamasis nėra pirkęs. Pirkdavo iš didmeninių kompanijų, pasitikrindavo VMI, ar jos akcizo mokėtojai, taip pat pasitikrindavo per savivaldybę, ar turi teisę prekiausi didmenine prekyba. Todėl negali būti, kad jie nesumokėjo 70 000 Eur akcizo mokesčio.

Liudytoja I. T.-V. parodė, kad nuo 2008 m. dirba vyr. buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 metais ėjo tas pačias pareigas.

Paaiškino, kad kiekvieną kartą, kai atvežamas kuras, operatorius užsipildo ir sudeda į ofisą dokumentus. Mėnesio gale administracija gauna ir buhalterines knygas. Pirmiausia jas peržiūri direktorius ir liudytoja. Ji tikrina knygas su sąskaitomis, paprastai viskas sutampa, būna, kad pasitaiko klaidų, bet viską sutikrina ir susitvarko. Operatorius daro ataskaitas, jas tikrina direktorius ir liudytoja. Krovinio važtaraštį pildo, naują važtaraštį išrašo operatorius, vairuotojas perveža kurą. Dokumentas užpildomas knygoje ir tada kuras išvežamas į kitą degalinę. Kadangi žmonės dirba visą parą, gali pasitaikyti, kad žmogus gali neįvesti sąskaitos į kompiuterį, kad į žurnalą suveda kitą dieną, kad įrašo ne litrus, o kilogramus. Įmonėje ataskaitos daromos kiekvieną mėnesį.

Liudytoja paaiškino, kad specialistės skaičiai atitiko įmonės gautus skaičius dėl metų pradžios ir galo likučių. Tačiau specialistė nevertino vidinių krovinių važtaraščių, nors viskas jai buvo pateikta. Kai buhalteriniuose dokumentuose būdavo klaidų, būdavo baudžiami darbuotojai, o klaidos buvo taisomos. Sąskaita turi būti įtraukta į knygą. Jei neįtraukia sąskaitos, tai kuro likutis talpoje būna didesnis nei knygoje. Dažniausiai į ofisą atvažiuodavo patys darbuotojai ir tikrindavosi neatitikimus. Klaidų nebūdavo kiekvieną mėnesį. Mokesčių inspekcija įmonę tikrina kas pusmetį. Kiekvienas metais įmonė tikrinama bent po kartą. Kažkada buvo rasta, kad įmonė garantiniam fondui neprimokėjusi 100 litų.

Specialistės išvadoje pardavimai buvo įtraukti iš ekselio lapų, kur buvo suvedami duomenys savininkui pagal litus, o ne litrus. Duomenis į tą lentelę vesdavo visi: ir operatoriai, ir liudytoja. Buvo lentelėje klaida – vietoje 16 000, atsirado 116 000 litų. Specialistei buvo pateikti visi dokumentai, jie buvo tvarkingi ir ištaisyti.

Įmonė degalus pirkdavo iš (duomenys neskelbtini). Sąskaitas prisistatydavo operatoriai, kurias jie gaudavo iš vairuotojų. Būdavo, kad operatoriai sąskaitas faktūras atsiųsdavo ir elektroniniu paštu arba įduodavo atvežti vairuotojui. Pavedimus ir užsakymus darydavo direktorius. Direktorius siųsdavo el. paštu užsakymus, juos patvirtindavo ir tada būdavo atvežama kuras. Sąskaita-faktūra, krovinio važtaraštis ir kokybės pažymėjimas važiuodavo kartu. Tiesioginio tinklo su degaline nebuvo. Operatorius užpildydavo knygą, viską suvesdavo į kompiuterį, atsišviesdavo kopiją sau, originalą atnešdavo arba atveždavo liudytojai. Ji tikrindavo, ar atitinka sumos. Pirkimų sąskaitas-faktūras liudytoja suvesdavo į žurnalą. PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai pildydavo liudytoja. Ji taip pat VMI teikdavo ir kuro ataskaitas. Pardavimų ataskaitos būdavo ištraukiamos kiekvienos pamainos gale, taip pat traukiamos ataskaitos ir už mėnesį. Iš tų ataskaitų matydavosi, kiek kuro parduota, kiek pinigų gauta, kreditas. Specialistė jų net neperžiūrėjo. Suvedus visas ataskaitas, gaunasi kitokie skaičiai, nei pateikė specialistė. Įmonė turėjo teisę verstis didmenine kuro prekyba, bet nesivertė. Ataskaitos pateikiamos nulinės. Liudytoja skaičiuodavo PVM ir įtraukdavo skaičius į deklaraciją.

Įmonė atskirai akcizo nemoka, nes jis jau būna įtrauktas į sąskaitą faktūrą. Už akcizą moka tiekėjas.

Ekselinis variantas – tai buvo vidinis dokumentas, kad savininkas viską žinotų, kad jis matytų, kiek ir ko yra, kiek parduodavo. Tos ekselio lenteles buvo dedamos į segtuvą. Tie dokumentai buvo tik savininkui, ekseliniai dokumentai nebuvo griežtos atsakomybės dokumentas. Specialistė tikrino tuos ekselinius dokumentus.

Paaiškino, kad specialisto išvadoje, 2 t., b. l. 135–138 (Specialisto išvados 7–10 lapai) nurodyti lapai buvo vedami savininkui. Jie buvo vedami pagal pardavimus. Juose už du mėnesius yra klaida, nes suklysta su litrais. Yra segtuvai, pavadinti „UAB (duomenys neskelbtini) pardavimai“, ten yra įrašyti geri skaičiai. (duomenys neskelbtini) g. degalinė, I mėnuo (8 lapas specialisto išvadoje) – klaida yra nurodant dyzelio kiekį: pagal įmonės dokumentus yra „68160“, o ne „96180“. (duomenys neskelbtini) k. degalinėje pirmas mėnuo (9 lapas specialisto išvadoje) – dyzelio nurodyta „166882,67“, čia per daug įrašyta aštuonetų, todėl per daug gaunasi 150 000 litrų. Tokiu atveju padalinus kainą iš litro, gautųsi, kad litro kaina 46 ct, o tokių kainų 2013 metais nebuvo. (duomenys neskelbtini) g. degalinės antras mėnuo (7 lapas specialisto išvadoje) – dyzelio įmonėje turėjo būti 20831. Liudytojai nežinoma, iš kur paimtas tas skaičius. Iš kasos aparato ištraukiami dokumentai ir iš jo pildomi pardavimai. Aiškiai matosi, kad skaičiai sumaišyti.

Be to, specialistė išminusavo papildomai kurą, skirtą savoms reikmėms. Taip atsirado dar didesnis skirtumas.

Liudytoja nurodė, kad naudojosi „Pragmos“ programa. Jeigu būtų buvę suvesti tokie skaičiai kaip specialistės, programa mestų klaidą. Jeigu įmonė įsipareigoja klientui daryti nuolaidą, tai programa meta, kad kaina per maža. Taigi, jeigu kuras būtų pirktas už 4 litus, o parduotas už 46 ct, tai programa mestų klaidą ir liudytoja tai iš karto matytų. Specialistės išvadoje neįtraukti išvežimai, atvežimai, neįtraukti krovinio važtaraščiai ir specialistė jų nevertino. Tuo tarpu žurnale atsispindi viskas – visi krovinio važtaraščiai, pardavimai. Specialistei buvo rašyta, kad buvo padaryta klaida, kad reikia žiūrėti oficialius dokumentus, tačiau ji nesileido į kalbas, sakė, kad pasilieka prie savų išvadų. Tuo tarpu, kai tikrina Mokesčių inspekcija, jie klausia, ar įtrauktos savos reikmės, ar reikia išminusuoti. Nors specialistei viskas buvo pateikta, tačiau ji nieko netikrino. Iš ataskaitų mėnesio pradžioje būdavo suvedama į tą eksel lentelę, joje nenurodytos išlaidos savo reikmėms.

Pagal ištrauktas ataskaitas kuro likučiai pradžioje ir gale atitinka, ekseliniame variante yra suklysta.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyviosios kontrolės skyriuje. 2013-03-10 kartu VMI specialiste V. ir su Žaliakalnio PK pareigūnais nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę atlikti patikrinimą. Degalinėje išmatavo kurą, kasoje paskaičiavo pinigus, buvo neatitikimas (519,77 Lt perteklius, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo apklausos metu). Išmatavus talpykloje kurą, vienoje talpykloje rado kuro neatitikimą (2341 l perteklių, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo apklausos metu). Iškvietus metrologijos tarnybą, kartu išmatavo, užfiksavo naftos produktų inventorizacijos apraše. Už neatitikimus kolegė surašė administracinės teisės protokolus (už neregistruotą mobilią kuro talpyklą). Naftos produktų apskaitos žurnale nebuvo užfiksuoti naftos produktai. Žurnale matosi arba perteklius, arba trūkumas. Įmonė turėjo mobilią talpyklą. Ji gali persivežti, nėra tai uždrausta. Įmonė turi bendrą sąskaitą kiekiui, paskui jis išsiskaido krovinio važtaraščiais. Jeigu būtų buvę tam kiekiui sąskaita, VMI nebūtų rašiusi protokolo. Patikrinimo metu dalyvavęs direktorius paaiškino, kad kuras buvo atvežtas į degalinę, o operatorius pamiršo įrašyti į Naftos apskaitos žurnalą. Perteklius gavosi, kai iš vienos degalinės kurą pervežė į kitą ir tas kiekis nebuvo įtrauktas į Naftos produktų apskaitos žurnalą. Direktorius į VMI vėliau pristatė kuro įsigijimo dokumentus. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ degaline teko susidurti ir anksčiau – gal prieš 15 metų: „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Klaidų degalų apskaitos žurnalų pildymuose pasitaiko. Naftos produktų apskaitos žurnalas labai sugriežtintas, negali būti braukymų. Baudos labai didelės. Jei būna vienas kitas braukymas, tai žiūrima iš žmogiškojo faktoriaus. Buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalis. Visus dokumentus, kurių VMI prašė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė laiku. Nuo 2015 m. VMI nebeplombuoja siurblių. Yra kasos rodmenys ir kuro išdavimo kolonėlės rodmenys, ir pagal tai skaičiuoja. Buvo tikrinti rytinių skaitiklių rodmenys, kai persiduoda operatoriai. Kasos aparatas duoda du skaičius po kablelio, mechaniniai – neduoda jokių skaičių.

Akcizo mokestis eina iš karto, nes kurą perka su akcizu, jis būna paskaičiuotas kuro pirkimo metu, t. y. akcizą sumoka pirkėjas. Jeigu paėmus mėginius būtų nustatyta, kad kuras būtų rusiškas ar kitoks, tai akcizo mokestis automatiškai skaičiuotųsi. Laboratorija pateikė, kad kuras lietuviškas ir pirktas Lietuvoje, jis atitiko Lietuvos Respublikos reikalavimus.

Pervežus kurą įmonės viduje, prievolė mokėti akcizą neatsiranda. Įmonė turėjo mobilią talpyklą. Ji gali persivežti kurą, tai nėra uždrausta. Įmonė turi bendrą sąskaitą kiekiui, paskui jis išsiskaido krovinio važtaraščiais. Jeigu būtų buvusi tam kiekiui sąskaita, nebūtų rašę protokolo.

Liudytoja J. V. parodė, kad dirba Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyviosios kontrolės skyriuje. 2013-03-20 gavo pavedimą patikrinti degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau yra tikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, šioje degalinėje neatitikimų ir pažeidimų nebuvo nustačiusi.

Patikrinime dalyvavo ir du policijos pareigūnai. Nuvykus į degalinę, suskaičiavo grynuosius pinigus kasoje, nustatė perteklių. Liudytoja tikrino alkoholį, tabaką, banderoles, įsigijimo dokumentus. Operatorė pateikė paaiškinimą dėl neatitikimų kasoje, ji minėjo, kad pinigai buvo atidėti tiekėjams. Kasos aparatus tikrino kasos ekspertai – „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, jie žiūrėjo viską, lipdukai buvo vietomis įtrūkę, kitoje vietoje jų nebuvo. Gavo atsakymą iš infrastruktūros, kad įdiegtos programos kasoje neatitinka reikalavimų. 2013-03-22 buvo iškviesti kasos aparatų ekspertai, jie nustatė, kad ne visos jungtys buvo užplombuotos tinkamai. Kai operatorė pranešė, kad vyksta patikrinimas, labai greitai atvyko direktorius, pateikė paaiškinimus, žurnalus. Iš degalinių visa informacija suplaukia į sistemą, yra deklaracijos, inventorizacijos. Mėnesio operacijų ataskaitose turi atsispindėti pirkimai ir pardavimai. Yra atsakingas žmogus VMI, kuris suvedinėja viską į sistemą, jei pateikia netikslią deklaraciją, ją galima tikslinti.

Kolega (V. J.) tikrino kurą. Išmatavus kurą, buvo rastas 2 tonų perteklius. Kokybės rodiklių nustatymui buvo paimti mėginiai bei perduoti į Muitinės laboratoriją, kuri nustato, ar mėginiai atitinka Lietuvos reikalavimus, ar ne. Kuras atitiko Lietuvos Respublikos reikalavimus. Įmonė pateikė dokumentus, kad kuras įsigytas iš didmenininkų Lietuvoje. Buvo nustatyta, kad kuras buvo atgabentas į Ramučių degalinę, iš ten dalis pervežta į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad operatorius žurnale nepadarė vienos dienos kuro atvežimo įrašo. Taisymų apskaitos žurnaluose pasitaiko, suklysti gali kiekvienas. Kaip ir kasos žurnaluose, neleidžiama daryti taisymų gražiai. Atsakomybė buvo taikyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui už talpą, už kuro perteklių ir už pažeistus kasos aparato lipdukus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuoširdžiai bendradarbiavo su VMI, patikrinimui pateikė visus reikalingus dokumentus. Degalų apskaitos žurnale padaryta klaida ištaisyta, tai įtakos neturi jokios, jei klaida būtų neištaisyta, tai turėtų atsispindėti deklaracijose. Akcizas buvo sumokėtas su sąskaita faktūra. Tas kuras buvo legaliai pirktas, bet įmonė neturėjo teisės pervežti jo savo tinkle, nes jie ne didmenininkai, o mažmenininkai ir jų benzovežis buvo neregistruotas VMI, dėl to buvo surašytas protokolas. Jie turėjo kurą užsipirkti kiekvienai degalinei atskirai, nes kuras užperkamas konkrečiu adresu. Buvo pateikti įsigijimo dokumentai visam kiekiui. Visas kuras buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) ir išvežiotas į kitas degalines ir tai nebuvo užfiksuota žurnale.

Liudytojas G. N. parodė, kad jų įmonės darbuotojai buvo pakviesti kaip kasos aparatų ekspertai. Nuvykus į degalinę, buvo nurodyta patikrinti aparatą. Nustatė, kad buvo blogai užplombuota, degalinė negalėjo naudotis tokiu plombavimu. Plombavimo esmė, kad nebūtų pažeistas ryšys, nes jis valdo kolonėles. Aparatas nefiksavo ryšių trūkumų, jis buvo per senas. Plombuojama yra iki valdiklio, nuo valdiklio plombuoja kolonėlių išpilstymo aptarnavimo atstovai. Norint atjungti ryšį nuo kolonėlės iki kompiuterio, reikia pažeisti plombą. Nebuvo įmanoma nustatyti, ar plombos sugadintos tyčia, plombos tiesiog buvo pažeistos – vienos nebuvo iš viso, viena buvo atplombuota, kita pažeista ir vėl bandyta užsukti. Įsipylus kuro, viskas turi atsirasti kompiuteryje. Kol nesumokama už degalus, tas kvitas atsiranda valdiklyje, jis negali pradingti ir atsigulti kasos aparate. Šiuo atveju buvo labai senos kolonėlės ir niekas neatsispindėjo. Nebuvo įmano nustatyti, ar kasoje buvo ryšys nutrūkęs ar nutrauktas. Aparatas buvo labai senas – nebuvo nei USB jungčių, nei Windows programos. Darbuotojas sakė, kad su kasa jau seniai taip buvo. Kasos aparatus plombuoja aptarnaujanti įmonė. Plombavimo lipdukas taip pat neatitiko VMI keliamus reikalavimus. Nebuvo įmanoma identifikuoti žmogaus, kuris užplombavo kasos aparatą. Dėl blogo plombavimo galėjo būti pilamas kuras kolonėlėje ir tai neatsispindėti kasoje.

Sunkiai persirašė duomenys, kasos darbo programa buvo neįteisinta pagal Vyriausybės nutarimą. Programa identifikuojama pagal versiją. Jos pakeisti neišeina. Tai turėjo padaryti kasos aparatą aptarnaujanti įmonė. Atvykęs atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl taip yra. Už programos neatitikimus atsakomybė tenka kasos aptarnavimo įmonei. Gal jie norėjo atnaujinti versiją ir taip sutaupyti pinigų, tokių atveju būna.

Kasos aparatą sudaro kompiuteris, spausdintuvas, vaizduokis. Pačiame kompiuteryje buvo rastos kelios darbo programos ir nebuvo įmanoma nustatyti, kuri paleidžia kompiuterį. Pats fiskalinis blokas buvo tvarkingas. Pats kasos aparatas po patikrinimo buvo paliktas degalinėje. Vėliau aptarnavimo įmonė jį pristatė įmonei ekspertizei, demonstravo, kad programa yra ta, kurios reikia. Konkrečiai šita programa tikrinta nebuvo.

Liudytojas A. G. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius) parodė, kad tuo metu, kai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamas patikrinimas, specialistai pasielgė neprofesionaliai kas liečia kasos aparatą, fiskalines ataskaitas ir kompiuterį. Jų specialistas Č. Ž. buvo iškviestas, kai viskas buvo išjungta. Iškviestas „(duomenys neskelbtini)“ specialistas nebuvo tos programinės įrangos žinovas, jis nebuvo pasiruošęs nuskaityti informaciją. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ perėmė veiklą iš sertifikavimo įstaigos ir tuo pačiu metu turėjo perimti etalonines programas. Jie turėjo atvažiuoti su etalonais ir vietoje patikrinti, ar programinė įranga atitinka. Tačiau atvažiavę jie negalėjo visko perskaityti. Jie turėjo pasidomėti, kokia programinė įranga ten buvo: ten buvo DOS, o ne Windows. Tereikėjo nuskaityti iš kietojo disko, bet jie neturėjo įrangos. Lietuvoje yra kasos aparatai, kurie sertifikuoti nuo 1996 metų ir jų galiojimai nepasibaigę. Kasos aparatas buvo sertifikuotas antruoju etapu ir jį buvo galima naudoti iki 2014 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kas ketvirtį turėdavo vykti ir išvalyti kasos aparatus. 2011 metais buvo nuspręsta, kad aptarnavimas nebeprivalomas. Paskutinis kasos tikrinimas buvo prieš metus iki to įvykio. Senas kasos aparatas negalėjo pakeisti laiko, tai paskutinis laiko keitimas buvo atliktas prieš 3 mėnesius. Kiekvienas kasos aparatas turi savo pasą. „(duomenys neskelbtini)“ nesugebėjo surasti programos pas save, ką jie turėjo turėti, ir tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalba jiems tai pavyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatai turi dvi nepriklausomas atmintis: viena kompiuteryje, kita fiskaliniame spausdintuve. Svarbiausia atmintis yra kompiuteryje. Pamainos parodymai, parodymai per metus ir fiskalinėje atmintyje, ir kompiuteryje turi būti vienoda, sinchroniška. Fiskaliniame kompiuteryje ištraukiama mikroschema ir nuskaitoma. Tačiau nuskaityti iš kompiuterio yra daug nuskaitymo būdų. Nežino, kokiu būdu nuskaitinėjo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo etalono, su kuriuo galėjo sulyginti. Blokai plombuoti buvo tinkamai. Buvo sakoma, kad 2004 m. pasikeitė plombavimo tvarka, bet tas kasos aparatas turėjo kasos pase plombavimo schemą ir jis taip buvo suplombuotas. Degalinių patikrinimus daro mokesčių inspekcija, tikrina žurnalus, kasos pasus, atlikdavo ir plombų patikrinimą. Šitie kasos aparatai nuo 1994 metų skiriasi nuo kitų aparatų, patikrinimo metu buvo tikrinama, kaip, atjungus kolonėlę, elgiasi kasa ir atvirkščiai. Kai kompiuteris atjungiamas, tai kolonėlė rodo klaidą. Kompiuteris negalėjo parašyti tuo metu, kad nėra ryšio. Buvo tiesiog uždrausta dirbti su kasos aparatu. Jeigu atjungia kolonėlę, tai kasa meta klaidą. Jei atjungiamas fiskalinis blokas, blokuodavo viską. Atjungti kasos aparatą yra sudėtinga. Jei vyksta pylimas ir prapuola elektra, tai, kai elektra atsiranda, kadangi programinė įranga turėjo buferį ir jame likdavo informacija, todėl buvo galima atspausdinti kvitą. Microsoft daro klaidas iš inercijos, nes kolonėlė dar pila kurą, o kasa jau būna atjungta, tai būna skirtumas 200-300 ml: kolonėlė tiek dar gali pripilti, kol ateina signalas. Be to, iš inercijos veikia siurblys. Kai prapuola ryšys, procesas dar vyksta. Elektronika supranta viena kitą, o kas liečia mechaniką, tai gaunasi nepriklausomas daiktas nuo elektronikos. Pamainos metu ar kiekvieną pamainą priduodant, atsiranda skirtumas, viskas labai gerai matosi kasos apskaitos žurnale. Yra kasos žurnalas ir kuro apskaitos žurnalas, į kurį rašomi kolonėlės duomenys. Kolonėlė yra technika ir ji gali sugesti.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kasos aparatą, kuris buvo sertifikuotas 1996 m., o numeracija atsirado tiems gamintojams, kurie naujai sertifikavo kasos aparatus, apie senus nebuvo kalbos. Šiai dienai, kad kas nors pasikeičia, praneša klientai. VMI įpareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad prižiūrėtų degalines. Kasų plombos buvo be numerių, nes to nebuvo reikalaujama.

Liudytojui asmeniškai plombų degalinėje po patikrinimo neteko matyti. Kai sertifikavo aparatą, pasirašė lapą, kur parašyta, kokią programinę įrangą naudoja aparatas, pasiliekami floppy diskai, kur buvo programinės įrangos etalonai. Po to atsirado mokesčiuose, kad tas kasos aparatas įtrauktas. Liudytojas neturi duomenų, kad ta programa buvo išbraukta iš sertifikatų. Kasos aparatas atitiko antro etapo reikalavimus. Tik nesenai atsirado 3 etapo reikalavimai. Šiai dienai aparatuose specialistai turi gerai ieškoti, kad nebūtų prirašyta papildomų programų. DOS aplinkoje gali dirbti tik viena programa. Windows programoje gali dirbti kelios programos, nes turi ir buhalterinės programos dirbti. Kietasis blokas buvo vežamas, kad surasti, kokia yra programinė įranga, išsiaiškinti, ar ji įrašyta jų popieriuose. Jie jos nesurado. Tas produktas yra ne jų, o Lenkijos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) degalinės klientai buvo vietiniai arba pravažiuojantys, tai, ekonomiškai kalbant, jiems naudojamos DOS programos pakankamai užteko: kasos aparatas turėjo pajėgumą, DOS programa dirbo patikimai.

Lipduko medžiaga, tai ne popierius, o plastikas maišytas su popieriumi. Su laiku tas popierius su holograma galėjo trūkti. Pats sluoksnis įtrūkinėja nuo vibracijos. Hologramai ir daro tokius lipdukus, kad jeigu kas, kad matytųsi.

Liudytojas Č. Ž. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra įrengusi kasos aparatus UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbas – įdiegti programas kasos aparatuose. Yra mokesčių inspekcijos taisyklės, pagal kurias yra įrengiami ir naudojami kasos aparatai. Esant reikalui, jų darbuotojas atvažiuoja į degalinę, pašalina gedimus, susijusius su kasos aparatais ir kuro kolonėlių darbu. Dažniausiai juos kviečia pagal poreikį, jeigu atsiranda kažkoks gedimas. Anksčiau buvo reikalavimai tikrinti kasą kas pusę metų, bet vėliau įstatymas pasikeitė. Nepamena, prieš kiek laiko buvo tikrinamas kasos aparatas prieš VMI patikrinimą. (duomenys neskelbtini) degalinėje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamintas kasos aparatas su fiskaliniu spausdintuvu. Buvo naudota DOS programa. VMI atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini) degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, jiems iškilo klausimų ir buvo paprašyta, kad atvyktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, todėl buvo iškviestas liudytojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatus. Pažeidimas buvo toks, kad buvo pažeistos plombos. Buvo blokuojamas priėjimas prie fiskalinio spausdintuvo. Plomba buvo pažeista laikui bėgant, bet tai darbo neįtakojo. Yra reikalavimai, kad kasos aparatas būtų užplombuotas. Kiekvienas kasos aparatas turi atskirą plombavimo schemą. Plombavimą atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išduoti lipdukai ir jie juos lipindavo. Specialistas, kuris uždeda tas plombas, atsakingas kad būtų užplombuota kaip reikia. Nepamena, kada atsisakė tų lipdukų, gal prieš porą metų. Jeigu būna įrangos gedimas, reikia atidaryti korpusą, tai reikia nuimti plombas ir po to uždėti vėl. Liudytojas plombas keitė, kai reikėjo pakeisti kasos laiką. Dabar naudojami karšti klijai ir lipdukai. Tuo metu irgi buvo užplombuota karštais klijais ir lipduku. Lipdukas yra labai trapus, lengvai pažeidžiamas, tačiau lipduko nebuvimas nesuteikia galimybės koreguoti programos. Keičiant laiką, plombos yra neliečiamos. Dažniausiai plombos yra nepažeidžiamos, nes operatoriams nėra poreikio lįsti prie jų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai rastų, kad plomba pažeista, tai turėtų pranešti mokesčių inspekcijai.

Tiksliai negali pasakyti, bet fiskaliniame spausdintuve plombos buvo uždėtos. Fiskalinis spausdintuvas yra įrenginys, kuris spausdina kvitus ir kaupia informaciją apie visus pardavimus. Kasa ir spausdintuvas veikia kaip viena sistema. Kiek išduoda kuro kolonėlė, tokį kvitą ir spausdina spausdintuvas. Be plombų daugiau pažeidimų nebuvo fiksuota.

Viskas fiksuojama kontrolinėje juostoje. Kompiuteris turi atmintį, kurioje negalima įtakoti jau įrašytų duomenų. Išsaugo jis iki 2000 „Z“ ataskaitų įrašų. Tą aparatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ utilizavo įmonės administracijos sprendimu.

2013 m. bendrovės degalinėse (duomenys neskelbtini) spausdinant paros fiskalinį raportą, neatspindėdavo jame įdėti pinigai dienos pradžiai ir išimti, tai dėl to, kad buvo senesni kasos aparatai, kurie buvo sertifikuojami dar 1996 m. Tuo metu reikalavimuose nebuvo apibrėžta pinigų įdėjimai ir išėmimai. Tai nepriklausė nuo užsakovo valios, tiesiog buvo tokie sertifikuoti kasos aparatai savo laiku, ir jie buvo naudojami gana ilgą laiką. Naujuose kasos aparatuose jau yra nurodyta, kad turi būti pinigų įdėjimai ir išėmimai, „Z“ ataskaita. Pasikeitus reikalavimams, kasos aparatai buvo atnaujinti ir tuose naujuose kasos aparatuose jau matydavosi pinigų išėmimai. Nebuvo numatyta, iki kada kasos aparatai turėjo būti atnaujinti. Dar ir iki šiol jie naudojami. Kai baigėsi kasos aparatų tarnavimo laikas, jie buvo pakeisti naujais.

Jeigu sugenda kasos aparatas, tai nepasileidžia kolonėlė. Kol neveikia kasos aparatas, tol neveiks kolonėlė, nes kasos aparatas sujungtas su kolonėlėmis, o ne su talpomis. Iš talpos eina vamzdelis į kolonėlės, o jis sujungtas su kasa. Teoriškai galima ištraukti kurą iš talpos nefiksuojant kasoje.

Liudytojas A. S. parodė, kad 9 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkle vairuotoju ir operatoriumi. Vežiodavo degalus su tam skirta transporto priemone. Transportavimui skirtas automobilis yra vienas – benzovežis „Scania“ su keturiomis skirtingomis talpomis. Degalus pildavo į skirtinas talpas, priklausomai kuriai degalinei bus vežama. Degalus veždavo iš kuro bazių, kurios nepriklausydavo įmonei. Buvo perkamas kuras, gaunamas užsakymas ir liudytojas važiuodavo į atitinkamą bazę pasikrauti. Jis turėdavo tik PVM sąskaitą faktūrą ir važtaraštį, kokybės dokumentus. Kai veždavo iš „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo akcizo apmokestinimo dokumentą. Jeigu būdavo trys sąskaitos faktūros, tai būdavo ir trys akcizo apmokestinimo dokumentai. Jeigu veždavo iš (duomenys neskelbtini) degalinės talpos, tai pasikraudavo ir perveždavo kitoms jų bendrovės degalinėms. Veždavo iš (duomenys neskelbtini), nes ten galima pasikrauti. Būdavo išrašomas krovinio važtaraštis, kur būdavo paminėtas kiekis litrais, tankis, ir vežamas kartu su kroviniu. Visada pateikdavo tokį važtaraštį.

Nuvežus visą kurą (2013-03-18) pagal išduotą važtaraštį į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten išpylė 8,5 tonos. Negali atsakyti, kas pasakė, kad išpilti reikia 8,5 tonos, nematė, kas išrašė važtaraštį (duomenys neskelbtini) degalinėje, nes išpylinėjo kurą. Dėl kuro išpylimo galėjo duoti nurodymus ir savininkai. Rytais savininkai susirinkdavo, nes sueidavo likučiai, ir spręsdavo, į kokią degalinę, kiek vežti, nes matydavo judėjimus. Būdavo sąrašai, kiek per dieną buvo išleista degalų degalinėse. (duomenys neskelbtini) g degalinėje gavo naują važtaraštį ir išvežė 2,5 tonas degalų į (duomenys neskelbtini) kaimo degalinę bei ten paliko ir važtaraštį. Kai atvežė kurą, operatorius matavosi kurą su lazda. Nežino, ar 18 dieną operatorius padarė įrašą žurnale. Po 18 dienos nepamena, ar dar vežė kažkas kurą. Jeigu 19 dieną būtų atvežę kurą, jis būtų matavęs kuro likučius. Jeigu nebuvo vežtas kuras, nėra ir įrašo žurnale.

Kartais per skubėjimą pamiršdavo, kaip operatorius, įrašyti žurnale. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną žurnalai buvo vežami į (duomenys neskelbtini) gavę ir būdavo tikrinami. Būdavo kaip mėnesio ataskaita. Paaiškėdavo, kad kažkurią dieną trūksta degalų. Taisydavo savo klaidas, buvo įterpiama, taisoma. Nebūdavo klaidų kiekvieną mėnesį. Pačiam liudytojui dirbant klaidų buvo, nes buvo dvi pastraipos dažytam kurui, tai per neatidumą praleisdavo vieną, reikėdavo išsitaisyti knygą. Per liudytojo pamainą įmonėje patikrinimų nebuvo. Gaudavo nuo direktoriau ir pylos, ir papeikimus, ir pinigines nuobaudas. Dažniausiai būdavo problemos dėl atsiskaitymo su banko kortelėmis: būdavo, kad pastrigdavo kompiuteris. Skambindavo į įmonę, kuri aptarnaudavo kasą. Kai kasa neveikdavo, degalais neprekiaudavo. Liudytojo praktikoje nėra buvę, kad įsipylus degalus iš karto užstrigtų kasa. Kuro matavimus darydavo, kai atveždavo kurą. Nesutapimai paaiškėdavo mėnesio pabaigoje. Paskutinę mėnesio dieną pildydavo ataskaitas, rašydavo pirmos ir paskutinės mėnesio dienos skaitliukų parodymus. Tą darydavo kiekvieną mėnesį. Kitų prekių nedarydavo. Metų pabaigoje skaičiuodavo, būdavo inventorizacijos. Būdavo, kad trūkdavo šokoladukų, prekių, trūkumai būdavo įvairūs. Neteko nustatyti pertekliaus, nebent sumaišydavo prekes.

Kai pradeda pamainą, susižiūri likučius. Kurą matuodavo mėnesio pabaigoje ir tą dieną, kai atveždavo kurą.

Iš kolonėlės teko traukti tik dažytą kurą, kai uždarinėjo (duomenys neskelbtini) degalinę. Iš talpos buvo traukiama siurblio pagalba. Išleidžiant kurą, sukdavosi skaitliukas, pildant ne, dėl to matuodavosi kurą operatorius. Skaitliukas kalibruojamas kas 3 metai. Kai benzovežis užsipildo, jis užsiblokuoja.

Iki pat dugno ištraukti viso kuro neišeina, lieka apie 1 cm. Operatorius įrašydavo viską į važtaraštį. Operatorius pasimatuodavo prieš išleidimą ir po jo. Viskas atitikdavo.

Liudytojas V. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje operatoriumi. (duomenys neskelbtini) kaime degalinėje dirbo nuo 2011 iki 2015 m. Gali būti, kad 2013-03-18 liudytojas dirbo, jie dirbdavo kas ketvirtą parą po parą.

Kurą atveždavo į degalinę per mėnesį apie 4 kartus. Kai atveža kurą, pateikiamas važtaraštis. Prieš išpilant kurą pasimatuoja. Matavimo rezultatus rašydavo ant lapelio, vėliau suvesdavo į kompiuterį. Po išpylimo kurą pasimatuoja su metrologine lazda, kad maždaug atitiktų. Trūkumai dėl temperatūros buvo fiksuojami pagal lentelę. Kai pasimatuoji kurą, atžymas reikia padaryti kompiuteryje ir žurnale. Kovo 18 d., kai kolega S. atvežė kurą, liudytojas išėjo pasiimti dokumentų ir per išsiblaškymą pamiršo į žurnalą suvesti duomenis. Važtaraštį liudytojas numetė ant popierių ir nusinešė į seifą, po dviejų dienų jis galėjo būti išvežtas į Kauną. Sąskaitas išveždavo tada, kai kas nors važiuodavo į Kauną, nebūdavo nustatyta tikslios dienos. Važtaraštis papuolė tarp kitų sąskaitų ir taip jis pasimetė.

Tą dieną, jeigu liudytojas nieko nevedė į žurnalą, tai ir taisyti žurnale neturėjo. Būna, kad suklystama stulpeliuose, tekdavo pasitvarkyti po mėnesio ataskaitų, skambindavo viršininkas Mantas ir ieškodavo neatitikimų, jie maždaug žinodavo ko trūksta. Šiuo atveju, liudytojas neįsivedė duomenų, tai pas liudytoją trūksta, o pas juos rodo daugiau. Tokiu atveju būtų kėlę atvežimo dokumentus ir žurnalą, ir ieškoję, kur negerai. Inventorizacijos buvo atliekamos kartą į metus. Jeigu pagal kompiuterį rodytų, kad kuras baigiasi, tai būtų užsakę dar. Paskambindavo ir pasakydavo, kad baigiasi kuras.

Liudytoja L. B. parodė, kad nuo 2011 m. dirba (duomenys neskelbtini) kaime UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, dirbo ir 2013 m. Patikrinimo metu buvo rastas perteklius kasoje ir kuro talpose. Kasoje buvo perteklius, nes kasoje buvo palikti pinigai už cigaretes. Cigaretes atveža, o pinigus grynais palieka praeitos pamainos operatorius. Praeitos pamainos operatorius tuos pinigus buvo inkasavęs, liudytoja juos tik atidavė. Kiek buvo kasos knygoje kuro, tiek ir turėjo būti talpoje. Kurą matuoja, kai jį atveža – kiek jo buvo iki įpylimo ir kiek po įpylimo. Kurą gaudavo ir iš kitų tiekėjų, ir iš savo degalinių. Viskas suvedama į kompiuterį ir surašoma į degalų žurnalą. Galėjo būti operatoriaus klaida, nes jis neužpajamavo važtaraščių: nebuvo įtraukta nei į kompiuterį, nei į žurnalą. Būna, kad apsižioplinama, per išsiblaškymą nesuvedama. Žurnalas pildomas kiekvieną dieną. Kurą veža 2-3 kartus per mėnesį. Kasdien klaidų nedaroma. Yra kasos ir degalų žurnalai, kuriuos tikrina buhalterė ir direktorius, kurie randa klaidas ir darbuotojai pasitaiso. Būna, kad kolega pamato klaidą ir pasako, ir tada pati pasitaiso. M. buvo įspėjęs, kad darbuotojai dirbtų dėmesingiau, jie gaudavo įspėjimus. Pataisymai buvo, kai buvo rasta klaida ir reikėjo pakoreguoti žurnalo rodmenis. Tą važtaraštį priėmė V. P. ir jo neįvedė. Pats V. P. tą važtaraštį ir surado. Pataisymai buvo padaryti po to, kai buvo surastas važtaraštis. Klaidos yra taisomos su korektoriumi.

Kai būna mažas kuro likutis, paskambinama direktoriui. Likutis tai dienai buvo normalus. Kai pakeliamas kuro pylimo pistoletas, iškarto matosi kasoje. Jeigu kas nors sugenda, užsiblokuoja viskas. Kasos aparatas yra tiesiogiai sujungtas su talpykla. Kompiuteris rodo, kai pilamas kuras. Jei bepilant dingsta elektra, tai žmogus turi laukti kol atsiras.

Liudytoja V. B. parodė, kad virš 20 metų dirba operatore UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje (duomenys neskelbtini), Kaune, G. M. dirba kartu su liudytoja. 2013 metais dirbo operatore. Kurą atveža tada, kada užsako, tai viršininkų reikalai. Būna, kad kurą perveža jų firmos vairuotojas, būna, kad ir kitos firmos atveža. Jų firmos vairuotojas veža pagal važtaraštį. Kurą atveža, pateikia dokumentus. Operatoriai priima – lipa ant mašinos, patikrina, pila į talpas, patikrina, kiek atvežta pagal važtaraštį ir faktūrą ir suveda į kompiuterį. Pildomas Naftos produktų apskaitos žurnalas. Pataisymai jame daromi, kai pamatoma klaida. Pastebėti klaidą galima ir po svaitės, ir po mėnesio. Mėnesio gale operatoriai viską susiveda, patikrina pagal važtaraščius. Jeigu randa klaidą, tai taiso. Kuro kiekį taip pat matuoja. Metinės inventorizacijos irgi būna, jų metu daro irgi tą patį.

Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, šiuo metu neatsimena nieko, ką darė tą dieną. Turbūt jai buvo rodytas krovinio važtaraštis. Būna visaip: nespėja ar per skubėjimą įrašo kitą įrašą. Skaičiai nurašomi iš važtaraščių. G. M. pasakydavo, į kur vežti kurą. Jeigu ji sakė, kad G. M. sakė vežti kurą į (duomenys neskelbtini), tai taip ir buvo, nes tik G. M. nurodo, kur išvežti kurą. Jei dingtų elektra, degalinė neveiktų, jeigu elektros nėra, tai ir kasa neveikia. Jei kompiuteris neveikia, tai tada ir degalinė nedirba.

Liudytojas T. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje degalinėje operatoriumi, ten pat dirbo ir 2013 kovo mėnesį. Operatoriui reikia pasimatuoti kurą, pasirašyti dokumentus, įvesti į kompiuterį, supildyti knygą. Įrašai į Naftos produktų apskaitos žurnalą rašomi nuo krovinio važtaraščio, sąskaitos faktūros, viskas būna įtraukta į žurnalą. Būna, kad reikia pataisyti, nes kažkas suklysdavo. Būna, kad visi suklysta. Apie netikslumus pranešdavo vadybininkas M. L. arba direktorius G. M.. Jie mėnesio gale vesdavo ataskaitas ir pranešdavo, kur klaida. Pataisymus daryti tenka retai. Kuro pertekliaus, trūkumų, liudytojui dirbant nebuvo nustatyta. Būna, bet retai, kad iš vienos degalinės vežama į kitą degalinę. Kurą iš talpyklos pumpuoja į benzovežį. Vadybininkas arba direktorius nurodo, kiek reikia pervežti kuro. Važtaraščius irgi išrašo vadovai, vadybininkas. Liudytojas dalyvauja, kai kurą išpumpuoja. Jo funkcija – išmatuoti, kad išpumpuotų tokį kiekį, kiek nurodyta. Tada suveda į kompiuterį ir įrašo į knygą. Ataskaitos būdavo mėnesinės ir metinės. Jei klaida padaroma mėnesio pradžioje, tai taisomas visas mėnesio žurnalas.

Liudytojas R. S. parodė, kad apie 13 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu buvo degalinės operatorius „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune. Jeigu būdavo komisijos, tai jos su operatoriais nieko bendro neturėdavo, aiškindavosi su administracija. Operatorius vesdavo kiekvienos dienos ataskaitas: kiek parduodavo kuro, kiek būdavo pamainos pradžioje kuro, kiek pabaigoje darbo. Operatorius pasitikrindavo kurą, kai jį atveždavo, su matuokliu, surašydavo duomenis, iš kompiuterio nuimdavo Z ataskaitas. Operatoriams tekdavo pataisyti klaidas. Jas pastebėdavo ir kitas operatorius. Mėnesio pabaigoje buhalterės suvesdavo duomenis, tai ir jos pamatydavo klaidą. Liudytojui irgi teko pačiam savo klaidą taisyti. Inventorizacija būdavo kas mėnesį, tikrindavo buhalterė. Kai atveždavo naujas prekes, tada susivesdavo į kompiuterį ir susiskaičiuodavo. Metų gale darydavo inventorizaciją. Už priimtą kurą pasirašydavo, neatsimena, kad prie jo iš degalinės išvežtų kurą.

Specialistė Z. K. parodė, kad dokumentiniam tyrimui buvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuro apskaitos žurnalai, buhalterinės apskaitos registrai, kurie išvardinti dokumentų pateikimo akte. Buvo gautos VMI patikrinimo pažymos. Atlikus tyrimą, suvedus kuro apskaitos žurnaluose visų degalinių duomenis apie gautus į degalines degalus ir išvežtus į kitas degalines, parduotus degalus, įvertinus likučius, buvo suvestos parduotų, realizuotų degalų apimtys. Tyrimui buvo patiekti 12 segtuvų su pirminiais „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais: tai buvo čekiai, pirkimo pardavimo dokumentai, kurie buvo sutraukti kiekvieną mėnesį į atskaitas. Susisteminus tas ataskaitas į bendrą suvestinę ir palygintus parduotų degalų kiekį pagal degalų apskaitos žurnalus ir parduotą degalų kiekį, gavosi skirtumas, kuriam nebuvo pateikti pardavimo dokumentai. Kadangi apskaityto kuro per kuro apskaitos žurnalus ir parduotų degalų kiekis yra mažesnis, negavus pardavimų dokumentų darytina išvada, kad parduota degalų daugiau negu įmonė turėjo užsipajamavusi. Tie degalai buvo parduoti aplenkiant talpas, kurių kiekius fiksuoja kuro apskaitos žurnalai. Neužpajamuota buvo virš 2000 litrų. Tas kiekis buvo koreguotas taisant kuro apskaitos knygas, nes tuo metu, kai buvo daromas patikrinimas, buvo pateiktas kuro apskaitos žurnalas, kuriuose nebuvo fiksuotas tas kiekis. Direktorius po kelių dienų pateikė pataisytus kuro apskaitos žurnalus. Buvo taisyta (duomenys neskelbtini) degalinėse. Ta klaida, kad vienas operatorius neįtraukė dokumento, yra mažai tikėtina, nes taisymai buvo daromi dviejose degalinėse. (duomenys neskelbtini) degalinė išdavė kurą. Vienas operatorius nesuvedė, bet kitas nefiksavo ir išvežimo. Pinigai nebuvo apskaityti bendrovės kasoje. Pinigų palikimas atsiskaitymui padarytas pažeidžiant kasos darbo taisykles, nes ūkinės operacijos vyksta, kai mokama iš kasos. Jeigu kasoje rastas pinigų perteklius, tai jis nebuvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje.

Šitas kuras buvo įsigytas iš tiekėjų, kurie nepagrindžia dokumentais įsigijimo ir negalima nustatyti, ar sumokėtas akcizas. Įmonė fiksavo gavimą kuro apskaitos registruose ir fiksavo pardavimą, tai jie pardavė daugiau negu įsigijo. Kuras buvo įsigytas, bet neapskaitytas. Įsigijimas fiksuojamas pirkimo pardavimo dokumentais. Įmonė fiksavo pardavimą pagal kasos dokumentus. Knygoje fiksuoja ne tik gavimą. Susumavus degalinėje (duomenys neskelbtini) gautą ir išvežtą į (duomenys neskelbtini) kurą, gaunasi likutis. Susumavus visų degalinių pardavimą ir tai, ką parodė litrais ir kasos aparato duomenis, gavosi skirtumas.

Nurodė, kad ne visi tiekėjai gali būti akcizo mokėtojais. Galinis degalų tiekėjas yra akcizo mokėtojas. Jeigu yra duomenys, kad degalų kiekis yra legaliai įsigytas iš akcizo mokėtojo, tai tokiu atveju įmonė atleidžiama nuo akcizo mokesčio. Bet jos nustatytam pertekliniam kiekiui pirminių dokumentų nebuvo, taigi nėra duomenų, kad kuras pirktas iš akcizo mokėtojo.

Jos pateiktoje specialisto išvados 7 priedo 23 lape yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys – sausio mėnesio suvestinė. Įmonėje yra segtuvai, kuriuose yra kasos aparato atminties santraukos. Visų dvylikos mėnesių įrašų ji, duodama išvadą, netikrino, bet pasirinko kelis mėnesius ir tikrino, ar visi dokumentai buvo sutraukti į apskaitas. Ji tikrino ne kiekvieną įrašą, tam reikėtų kelti dokumentus ir tikrinti. Kas liečia konkretų dokumentą ir klaidas, tai ne kiekvienas dokumentas buvo tikrinamas. Ji tikrino dokumentus atsitiktine tvarka. Suvestinės gali būti vedamos bet kada, bet jei jos pagrįstos ir atitinka buhalterinius dokumentus, tai jos teisėtos. Jos skaičiavimai buvo atlikti remiantis įmonės duomenimis. Ji tikrino jų atitikimą suvestinėms. Prie lentelių buvo pridėti pardavimų dokumentai, todėl nebuvo pagrindo abejoti tomis lentelėmis. Kalbant apie 9 lentelę, buhalterė padavė savo skaičiavimus apie judėjimą tarp padalinių, tačiau, kadangi vežant iš vieno padalinio į kitą, nuo degalų buvimo vietas jo kiekis nesikeičia, todėl vežiojimas tarp savo degalinių nebuvo vertintas. Nesvarbu, kur yra degalai, jų kiekis nesikeičia.

Paaiškino, kad kuro pardavimai buvo nustatyti iš Z ataskaitų. Jos nuomone, dokumentai buvo suvesti į tas lenteles. Pirminiai dokumentai turi būti įtraukti į apskaitos registrus. Visi dokumentai turi būti vienodi, nepaisant to, kam jie pateikiami. Mokesčių inspekcijai yra teikiamos metinės ataskaitos. Pardavimų pajamos 2013 m. yra 7 371 366 litai (tai suma, kurią įmonė deklaravo), tai 5 lentelė, o suskaičiavus pagal kuro realizaciją, kurią teikė suvestinėje lentelėje, gavosi 7 572 377,46 litų ir šia suma ji (specialistė) rėmėsi nustatydama nuostolį, neparduotą kiekį. Jeigu pirminiuose dokumentuose ir lentelėse yra klaida, tai įtakotų skaičiavimus mažėjimo tvarka. Tyrimui buvo pateikta 12 segtuvų, kitokių pardavimų žiniaraščių nebuvo pateikta. Suvestiniai dokumentai yra privalomi, o jų forma nėra griežtai apibrėžta. Ekselinės lentelės turėjo datą, ant jų nebuvo atsakingų asmenų parašų. Tai būtų buhalterinės apskaitos pažeidimai, nes turėtų pasirašyti asmuo, kuris sudarė. Tie dokumentai nebuvo tik ekseliniai dokumentai, nes greta buvo paskaičiavimai. Todėl ji (kaip specialistė) padarė išvadą, kad tai padarė buhalterė, nes degalinės buvo grupuotos, parašyta ranka.

Tyrimui jai buvo pateikti degalinių kuro apskaitos žurnalai. Šitos ataskaitos buvo teikiamos statistikos departamentui. Ji rėmėsi pirminiais buhalteriniais dokumentais. Šitie kiekiai yra imti iš kuro apskaitos žurnalų. Kuro apskaitos žurnalai su pirminiais dokumentais sutapo.

Yra du bendrovės apskaitos dokumentai: tai kuro apskaitos žurnalai, kuriuose fiksuojami gavimai, pardavimai, likučiai, o lentelėje yra paimti duomenys iš kuro apskaitos žurnalo, kas atitinka tikrovę. Ekselio lentelėse yra kuro pardavimai pinigine išraiška, kuro apskaitos žurnaluose nėra vedama kuro apskaita litais. Pardavimai fiksuojami pinigais. Kiek ji pamena, prie kuro buvo nurodytos kainos. Tai ataskaitos ir pinigais, ir litrais.

Tiriant pateiktas ataskaitas, buvo remtasi kuro apskaitos žurnalo duomenimis. Kuro apskaitos žiniaraštis yra apie parduotų degalų sumą. Pardavimo suma turėtų atitikti parduotų degalų suminę ir kiekinę išraišką. Ekselinė lentelė yra pagrįsta buhalteriniais duomenimis. Ji (kaip specialistė) kasos dokumentus tikrino pasirinktinai ir 2013 m. sausio mėnesis jos nebuvo tikrintas su kasos dokumentais.

Klaidos buvo nustatytos vidaus degalinės išvežimuose. Įmonėje buvo visa apskaita vedama litrais. Apskaitos žurnale apskaitytas atvežtų degalų kiekis. Įrašas didėjo apskaitos žurnale, kai taisė klaidą.

Pirminiai dokumentai yra apskaityti kuro apskaitos registre. Jie sutampa su įsigijimo dokumentais. Kadangi nustatyti buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, tai buhalterinės apskaitos įstatymo 23 str. nurodo, kad už tai atsakingas direktorius. Jis gali paskirti buhalterį, nustatyti tvarką, kad visi dokumentai judėtų teisingai, tai yra buhalterinės apskaitos organizavimas. Kaip pasako direktorius, taip buhalterė ir padaro. Jei buhalterei buvo pateiktas dokumentas ir ji jo neįtraukė, tai ji atsakinga, jeigu ji nematė to dokumento, tai ji ir negalėjo jo suvesti. Įmonė yra apskaičiusi mažiau pardavimų, negu nustatyta pagal pirminius dokumentus. 15 priedo (3 tomo nuo b. l. 101) dokumentai atitinka kuro apskaitos žurnalo duomenis, kuro apskaitos žurnalo duomenys atitinka pirminius dokumentus.

(Po teismo pavedimo patikrinti specialistės jau ištirtus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl įmonės buhalterės nurodytų rašymo apsirikimo klaidų trijose pozicijose) Specialistė patvirtino, kad buhalterės suvestinėje lentelėje, paremtoje pirminiais dokumentais, trijuose mėnesiuose buvo padaryta klaida. Ji padarė paskaičiavimus, įvertino klaidas. Pateiktos ekselinės lentelės yra kasos aparatų čekių, pardavimų suvestinės. Patikrinus detaliai kasos čekius su suvestinėmis lentelėmis, detalizuotais pardavimais, buvo nustatyti neatitikimai sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) degalinėje. Visi pardavimai detalizuoti ir (duomenys neskelbtini) sausio mėnesį padaryta aritmetinė klaida – vietoje 166 882 litrų, turėtų būti 16 682 litrų. Tų dokumentų negalima nevertinti, nes tai pardavimų dokumentas.

(duomenys neskelbtini) degalinės pirmas mėnuo yra pagal pirminius apskaitos dokumentus. Buvo suvestinėje lentelėje įrašyta 98 160, o turi būti 60 129 litrai, lyginant kasos aparato čekius su apskaitos dokumentais. Šiam kiekiui yra visi dokumentai. Direktorius minėjo 62 000, o tiems 2000 nėra pardavimų dokumentų. Jos ataskaita gali būti netiksli, kad nebuvo nepateikta dalis dokumentų. Pagal kasos čekius yra 60 129 litrai, o ataskaitoje – 62 349. Skirtumui – 2210,09 litrams nėra dokumentų. Pirminėje lentelėje buhalterė padarė aritmetinę klaidą. (duomenys neskelbtini) degalinėje nurodyta 38 087 l, o turėtų būti 21 092 litrai. Skirtumas virš 16 000. Buvo imti tie patys kasos aparato čekiai, kurie sutraukti į registrus pagal pirkėjus. Šioje vietoje buvo padaryta klaida viename iš pardavimų. VMI ataskaita – suvestinis dokumentas, kuris turėtų būti paremtas šitais pačiais dokumentais. Buhalterė pati padarė klaidas ir pati jas pastebėjo. Buvo nustatyta specialisto išvadoje perteklius – 242 531 litrai. Skirtumas dėl nustatytų klaidų mažina nustatytą perteklių 205 225 litrais, nepateisintas perteklius 27 306 litrai, nuo kurio pasiskaičiuojama akcizas 10 826 Eur. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą dokumentai turi būti sutraukti į registrą. Tos lentelės yra registras. Reikėtų daryti naują tyrimą, kad tikrinti kiekvieną dokumentą.

Litrų su suma tiesiogiai surišti negalima. Kiekvieną kartą parduodant kurą, kasos aparato čekyje įrašoma kainos koregavimas. Kaina nėra pastovi, ji keičiasi. Buhalterė padarė klaidą ir ji atsispindėjo lentelėje. Suma litrų paskaičiavimo dydžiu negali būti.

Dalis kuro į šalį yra įvežama, kita dalis gaminama. Lietuvoje kurą galima įsigyti (duomenys neskelbtini). Jai buvo pateikti duomenys, kad kure nebuvo rasta priemaišų, bet ir nebuvo parašyta, kad kuras įsigytas Lietuvoje.

Buhalterės pateikti skaičiavimai yra su vidaus apyvarta, su pervežimais įmonės viduje. Nuo to keičiasi likučiai atitinkamose degalinėse. Nebuvo galima sutikrinti duomenų su pardavimų dokumentais, nes nebuvo fiksuoti vidaus pervežimai. Nebuvo galimybės nustatyti klaidos. Buhalterinę apskaitą veda buhalterė. Pagal jos dokumentus buvo nustatytas skirtumas. Radus neatitikimus, buvo įvertinti skirtumai. Yra penkios degalinės, yra dienos operacijos, kurios fiksuojamos kasos orderyje, fiksuojami pagal pirkėjus, tai yra nurodyta visa kasos apyvarta, tačiau fiziškai nėra įmanoma patikrinti visų kasos orderių. Kas buvo nustatyta, neatitiko registrų. Ne visi pirminiai dokumentai buvo tikrinti dėl didelio darbo krūvio, kuris reikalauja didelio darbo sąnaudų. Tai buhalterės darbas.

Kasa yra įmonės buhalterinė apskaita. Fiziškai neįmanoma visą suvesti. Prekiaujama visomis prekėmis ir iš to išrinkti dyzelinį kurą praktiškai neįmanoma.

Kasa muša visas operacijas. Iš kasos yra galimybė ištraukti ataskaitas. Visų pirminių dokumentų patikrinti neįmanoma. Įmonė daro suvestines ataskaitas ir tos ataskaitos pateiktos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė L. B. parodė, kad tvirtina ekspertizės išvadas, papildomai paaiškino, kad elektroninio kasos aparato ataskaitos buvo nesutvarkytos, tai yra nebuvo rodomas likutis dienos pradžioje ar pamainos pradžioje: elektroninio kasos operacijų žurnale operatorius visada palikdavo 500 litų, tai yra kaip likutį dienos pradžiai, kad galėtų atsiskaityti su pardavėjais ir t. t., tai čia yra neatitikimas, bet jis neturi rezultatams įtakos. Tai yra pažeidimas, kuris yra ekspertų aprašytas. Visi EKA taip pat turi apskaityti tuos likučius. Yra taisyklės, kurios reikalauja, kad būtų apskaitytas likutis dienos pradžioje, pajamos, inkasuota suma, likutis dienos pabaigoje. Taip buvo sutvarkyta tik vienoje degalinėje, jei neklysta – (duomenys neskelbtini) degalinėje. Likusiose degalinėse buvo neatitikimai su likučiu (ekspertizės 10 psl. 43.14 p.). Į EKA turi būti įvesta programa, kad automatiškai aparatas duotų tuos duomenis, nes buvo fiksuojamos tik pajamos, o inkasacija nebuvo. Kasos operacijų žurnale pajamos, visada buvo lygios inkasuotai sumai, o likučių nebuvo. (duomenys neskelbtini) k. degalinėje nuo 2013-01-01 iki 2013-04-19 laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) k. degalinėje nuo 2013-01-01 iki 2013-05-03 laikotarpiu, fiskalinėse ataskaitose bei dienos tarpinėse ataskaitose nebuvo spausdinamas išimtų pinigų skaičius ir sumos. Ten buvo fiksuojamos tik pajamos. Iš kasos operacijų žurnalo matėsi, kad buvo darytos inkasacijos. Tas pats turėjo būti ir pačiame kasos aparato kvite, tai yra duomenys turėjo sutapti, bet to nebuvo. Kasos operacijų žurnale jau buvo viskas fiksuojama: likutis dienos pradžiai, pajamos, kurios atitiko elektroninio kasos aparato čekius, atitiko inkasacija, kuri buvo lygiai tokia pat: kiek gauta pajamų, tiek pinigų inkasuota. Dienos pabaigai visada buvo rodomas 500 litų likutis. Kasos aparatuose buvo neišbaigta programa. Taip buvo visose degalinėse, išskyrus (duomenys neskelbtini), kurioje buvo viskas sutvarkyta. Kasos aparatai buvo nepritaikyti kaupti atmintį. Dėl kokios priežasties buvo nesutvarkyta, ekspertai nenustatė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiranda papildoma prievolė sumokėti akcizą, kadangi jie jį jau yra sumokėję, kai gauna degalus iš tiekėjo. Tiekėjai nurodo, kiek akcizo paskaičiuoja, ir jie atsiskaito. Kai neperka degalų, o perveža iš vienos degalinės į kitą, akcizo nereikia mokėti.

Pacitavo jų atliktos ekspertizės atsakymą šeštuoju klausimu, kad pagal tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-13 (ne 2013-03-18) PVM sąskaitą-faktūrą LAT Nr. 048 dyzelinio kuro 9 996 litrų gavimas už 41 947,08 Lt (12 148,71 Eur) su PVM atvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės (duomenys neskelbtini), Kaune, Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnale Nr. 1941015, operacija 2013-03-13 įrašyta Gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registre 71 lape, VMI pateiktoje Degalinės mėnesio operacijų ataskaitoje gautas dyzelinis kuras deklaruotas, tame tarpe 9 996 litrai, gauti pagal 2013-03-13 PVM sąskaitą-faktūrą LAT Nr. 048. Tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-13 PVM sąskaitoje-faktūroje LAT Nr. 048 dyzelinio kuro 9 996 litrai esamos temperatūros 41 947,08 Lt (12 148,71 Eur) suma apskaičiuota su akcizu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“‘ papildomai akcizo mokėti neturėjo. Paaiškino, kad prie visų kuro gavimo dokumentų, kurie buvo gaunami iš tiekėjų, buvo pridėti dokumentai dėl akcizo.

Ne visai teisingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedama buhalterinė apskaita, pažeidimų buvo. Ne ekspertų kompetencija, ar įmonė galėjo vežioti kurą tarp degalinių.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė I. V. parodė, kad pritaria toms išvadoms, kurias teikė kolegė.

2013-05-24 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr.(21.6-32-4)-R-4219 su priedais (14 priedas) „Dėl nusikalstamos veikos požymių“ Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM nurodyta, kad „Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės specialistai kartu su Kauno Vyriausiojo Policijos komisariato pareigūnais 2013-03-20 atliko bendrą operatyvų patikrinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)" (kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) dėl galimai vykdomos buhalterinėje apskaitoje neapskaityto dyzelinio kuro prekybos. <...>Patikrinimo metu buvo iškviesti Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskr. specialistai skyriaus viršininkė E. G. ir vyr. inspektorė N. V.. Išmatavus dyzelinio kuro (DK) likučius talpykloje Nr. 690070002, rasta 7722 l. Matavimus atliko įmonės direktorius G. M., degalinės operatorė L. B., Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskr. skyriaus viršininkė E. G. ir vyr. inspektorė N. V., dalyvaujant Kauno AVMI specialistams bei Kauno apskrities VPK pareigūnams. Nustatyta, kad kuro talpykloje laikomų naftos produktų apskaitos žurnale paskutinis įrašas padarytas 2013-03-20. Pagal įrašus žurnale, dyzelinio kuro (toliau - DK) talpykloje Nr. 690070002 turi būti 5381 l. Išmatavus rasta 7722 l, tai yra 2341 l daugiau, nei nurodyta naftos produktų apskaitos žurnale. Perteklius sudaro 30,3 % (požeminėse talpyklose leistina paklaida 3 %)“. <...>Įmonės direktorius G. M. 2013-03-22 pateikė paaiškinimą dėl DK pertekliaus ir pristatė naftos produktų apskaitos žurnalus, kuriuose daryti taisymai. Direktoriaus teigimu, kuro perteklius susidarė todėl, kad operatorius V. P. į naftos produktų apskaitos žurnalą neįrašė 2013-03-18 atvežto 2500 l DK. Apskaitos žurnalų duomenimis, UAB ,,(duomenys neskelbtini)" 2013-03-15 pirko 19000 l DK iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)" (į. k. (duomenys neskelbtini)) pagal PVM sąskaitą-faktūrą FC Nr. DIS-A1-00138, krovinio važtaraštį EE Nr. DIS-A1-00138 ir kokybės pažymėjimą Nr. 96900. Krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), Kauno r. Direktoriaus teigimu, kuras supiltas į talpyklą Nr. 520007005 (talpyklos tūris – 25720 l). Pagal ,,Kuro apskaitos žurnalo" duomenis, iki supylimo likutis DK talpoje – 4736 l, po supylimo – 23736 l. Iš šios talpyklos 2013-03-18 ištraukta 14070 I DK, kuris pervežtas į įmonei priklausančias degalines: (duomenys neskelbtini) – 11000 l ir (duomenys neskelbtini)– 3070 I. Likutis talpykloje po išvežimo – 9151 l. Pagal įrašus „Degalų apskaitos žurnaluose", per laikotarpį nuo atvežimo 2013-03-05 iki išvežimo 2013-03-19, DK parduota 64,47 l. 2013-03-13 į degalinę (duomenys neskelbtini) g. iš UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo atvežta 9996 l DK su PVM sąskaita-faktūra LAT Nr. 048, AAD Nr. S2A0961A82549, kokybės pažymėjimo Nr. 3. Kuras supiltas į talpyklą Nr. 190041002. Pagal „Kuro apskaitos žurnalo" duomenis, iki supylimo likutis DK talpoje 2883 l, po supylimo – 12879 l. Per laikotarpį nuo 2013-03-13 iki 2013-03-18 DK parduota 8460 l, Likutis – 4418 l. Supylus 11000 l, visas kiekis DK talpoje 2013-03-18 dienai – 15418 l. Tą pačią 18 dieną iš talpyklos ištraukta 2500 l DK ir išvežta į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–15).

2013-03-20 Kauno AVMI Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų skaičiavimo akte nurodyta, kad suskaičiavus kasos operacijų atlikimo vietoje įmonės kasoje rastuosius grynuosius pinigus degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, EKA kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje iš viso rasta grynųjų pinigų 1234,60 Lt, pagal EKA „X“ ataskaitą arba kontrolinę juostą kasoje turi būti 714,83 litai, kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje nustatytas 519,77 Lt perteklius (1 t., b. l. 59–61).

2014-07-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1799 (14) dėl kompleksinio techninio dokumentų ir rašysenos tyrimo atlikimo (2 t., b. l. 84–88, 89–100) nustatyta, kad žurnaluose Nr. 69-00886 (384, 385 ir 386 puslapiuose penkiose vietose) ir Nr. 1941015 (259, 260 ir 261 puslapiuose šešiose vietose) yra cheminio ėsdinimo būdu pašalintų štrichų, kurių vietoje yra įrašyti kiti skaitmenys.

2015-11-23 specialisto išvadoje Nr. 5-2/159 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (2 t., b. l. 129–165) nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis, per 2013 metus bendrovė pardavė 242531,92 litrais dyzelinio kuro daugiau nei jo turėjo (įskaitant likutį iš ankstesnių metų). Taip pat specialistas konstatavo, kad bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad 242531,92 litrų dyzelinio kuro buvo gauti iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio ir už jį buvo sumokėtas akcizo mokestis, todėl buvo padaryta išvada, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metais realizavo 242531,92 litrų dyzelinio kuro, nuo kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo ir nesumokėjo 243017 Lt arba 70383 Eur akcizo mokesčio. Taip pat specialistas padarė išvadą, kad 2013-03-20 VMI operatyvaus patikrinimo metu UAB “(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti 2341 l dyzelinio kuro, kurio vertė 7979,86 Lt, nebuvo užfiksuoti gabenimo dokumentais, taip pat nebuvo įrašyti „Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnaluose“ Nr. 69-00886 ir Nr. 1941015, dėl ko bendrovės vadovas G. M. netinkamai organizavo bendrovės veiklą. Patikrinimo metu bendrovė nepateikė 2500 l dyzelinio kuro pervežimo iš degalinės (duomenys neskelbtini) į degalinę (duomenys neskelbtini) dokumentų, o pateiktame „Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnale“ nebuvo apskaityta 2500 l dyzelinio kuro gabenimo iš degalinės į degalinę. Taip pat nustatyta, kad bendrovėje atliktų inventorizacijų metu nustatyti kuro kiekių neatitikimai nebuvo apskaityti degalų apskaitos žurnaluose ir juose nenurodytas faktiškas produktų kiekis ir gautas rezultatas (trūkumas ar perteklius), o paskesni įrašai nebuvo daromi, vadovaujantis paskutinės inventorizacijos duomenimis. Taip pat specialistas padarė išvadą, kad iš tyrimui pateiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų 2013 metais negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto dydžio, įsipareigojimo dydžio ir struktūros ir nuosavo kapitalo dydžio.

2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2329 (16) (6 t., b. l. 112–159) nustatyta:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. buhalterinėje apskaitoje dyzelinio kuro gavimas apskaitytas pagal tiekėjų dokumentus, kuriuose priklausantis kuro akcizas apskaičiuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai kuro akcizo mokėti neturėjo;

- pagal tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-13 PVM sąskaitą-faktūrą LAT Nr. 048 dyzelinio kuro 9 996 litrų gavimas už 41 947,08 Lt (12 148,71 Eur) su PVM atvaizduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės (duomenys neskelbtini), Kaune, Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnale Nr. 1941015, operacija 2013-03-13 įrašyta Gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registre 71 lape, VMI pateiktoje Degalinės mėnesio operacijų ataskaitoje gautas dyzelinis kuras deklaruotas, tame tarpe 9 996 litrai, gauti pagal 2013-03-13 PVM sąskaitą-faktūrą LAT Nr. 048. Tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-13 PVM sąskaitoje-faktūroje LAT Nr. 048 dyzelinio kuro 9 996 litrai esamos temperatūros 41 947,08 Lt (12 148,71 Eur) suma apskaičiuota su akcizu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“‘ papildomai akcizo mokėti neturėjo;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje įrašų apie nustatytą elektroninio kasos aparato kasoje piniginių lėšų degalinėse trūkumą ar perteklių nėra;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ dyzelinio kuro pervežimams iš vienos bendrovės degalinės į kitą bei iš vienos talpyklos į kitą ((duomenys neskelbtini) Kauno r. degalinė) buvo išrašomi krovinio važtaraščiai. Krovinio važtaraščio duomenys buvo įrašomi degalinių Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnaluose, Degalinės pardavimų apyvartos ataskaitose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienų degalinių Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnaluose įrašytas 398 354 litrų dyzelinio kuro gavimas, o kitų degalinių žurnaluose įrašytas 398 354 litrų dyzelinio kuro išgabenimas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. iš vienos bendrovės degalinės į kitą degalinę dyzelinį kurą pervežė (taip pat iš vienos talpos į kitą perpylė) jo neperkant ir neparduodant, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcizo mokėti neturėjo;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkant dyzelinio kuro pervežimo iš vienos degalinės į kitą apskaitą, nesilaikyta įvairių buhalterinių norminių aktų reikalavimų;

- pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. dokumentus galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nes:

1) įrašai bendrovės kasos knygoje pagrįsti kasos dokumentais, įrašai degalinių degalų pardavimo apskaitos žurnaluose pagrįsti tiekėjų apskaitos dokumentais, krovinio važtaraščiais, kasos aparatų kvitais. Neapskaitytų dokumentų nenustatyta;

2) degalinės degalų pardavimo apskaitos žurnalo 2 lentelėje „Degalų įpylimo sumuojamųjų skaitiklių rodmenys“ skaitiklių parodymai apie parduotą, sunaudotą savo reikmėms bei paimtą techniniams tyrimams dyzelinį kurą atitiko elektroninio kasos aparato kasos kvitų duomenis (nežymus skirtumas galėjo susidaryti dėl parduoto dyzelinio kuro kiekio po kablelio suapvalinimo bei dėl temperatūros svyravimo);

3) pagal elektroninių kasos aparatų kasos kvitus ir kasos aparato kasos operacijų žurnalus iš bendrovės keturių degalinių inkasuota 3 '465 835,71 Lt suma pilnai užpajamuota bendrovės kasoje;

4) perkeltas iš vienos degalinės į kitą dyzelinio kuro 398'354 litrų esamos temperatūros kiekis pilnai atvaizduotas vienų degalinių išlaidose ir kitų degalinių pajamose;

5) (duomenys neskelbtini) degalinėje perpiltas iš vienos talpyklos 32’073 litrų esamos temperatūros dyzelinio kuro kiekis pilnai užpajamuotas kitoje talpykloje;

6) nustatyti piniginių lėšų ir dyzelinio kuro apskaitos norminių aktų nesilaikymo atvejai netrukdo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą;

7) baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bendrovės degalinėse būtų piniginių lėšų ar kitų degalų (benzino, dujų) neapskaitytų operacijų (išskyrus ištirtus atvejus: 2013-03-18 laiku (duomenys neskelbtini) k. degalinėje neužpajamuotą ir (duomenys neskelbtini), Kaune, degalinėje nenurašytą 2'500 litrų dyzelinio kuro kiekį bei 2013-03-20 operatyvinio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) k. degalinėje apskaitytą 519,77 Lt perteklių).

Įrodymų įvertinimas bei išvados

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinimai G. M. apgaulingai organizavus bendrovės veiklą, dėl ko bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2013 metais realizavo 242531,92 litrų dyzelinio kuro, nuo kurio neapskaičiavo ir nesumokėjo 243017 Lt (70383 Eur) akcizo mokesčio, taip pat pasikėsinus apgaule neįforminti bendrovėje oficialiais dokumentais 2341 litrų dyzelinio kuro įsigijimo, siekiant bendrovės naudai išvengti turtinės prievolės – 2346 Lt (679 Eur) akcizo mokesčio sumokėjimo, bei apgaulingai organizavus įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinimas G. M. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės yra grindžiamas specialisto išvada ir joje atliktais skaičiavimais. Tačiau teisme apklausta liudytoja bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė I. T. – V. (6 t., b. l. 11–14), parodė, kad FNTT specialistė skaičiavimus, nurodytus specialisto išvadoje, atliko pagal neoficialias bendrovėje padarytas ataskaitas, kurios buvo skirtos tik savininkui, kurios net nebuvo pasirašytos. Kadangi jose buvo padaryta klaidų, klaidingi paskaičiavimai buvo ir specialisto išvadoje. Tuo tarpu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų dokumentuose esantys teisingi skaičiai, kurie yra atskiruose segtuvuose, specialisto nebuvo pilnai tikrinti ir įvertinti. Pati FNTT specialistė Z. K., teikdama paaiškinimus teisme, teigė, kad jos paskaičiavimai yra teisingi, kad ji rėmėsi kuro apskaitos žurnalų duomenimis. Tačiau kartu nurodė, kad su kasos dokumentais 2013 m. sausio mėnesio duomenų apie dyzelinį kurą netikrino, kasos dokumentus tikrino pasirinktinai, nurodydama, kad visų pirminių dokumentų patikrinti neįmanoma, todėl dėl didelio darbo krūvio buvo tikrinti ne visi pirminiai dokumentai, taigi netikrino ir neįvertino visų jai tyrimui pateiktų dokumentų, reikšmingų specialisto išvadoje atliktų skaičiavimų išsamumui ir teisingumui. Be to, posėdžio metu specialistei pavedus patikrinti jos jau ištirtus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl liudytoja apklaustos įmonės buhalterės nurodytų rašymo apsirikimo klaidų trijose pozicijose, atlikusi teismo pavedimą, specialistė nurodė, kad ji visiškai sutiko su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės nurodytomis klaidomis (pagal atliktą patikslinimą, vietoje pirminio tyrimo metu nustatyto dyzelinio kuro pertekliaus (242531,92 litrų dyzelinio kuro) po patikslinimo nustatytas tik 37 306,51 l dyzelinio kuro perteklius, atitinkamai mažesnis buvo nustatytas (37381,12 Lt (10826,32 Eur)) ir nesumokėtas akcizo mokestis). Kadangi klaidos buvo nustatytos pakartotinai patikrinus tik trijų mėnesių duomenis, todėl iškilus pagrįstų abejonių dėl viso specialaus tyrimo, buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė – finansinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Šį ekspertinį tyrimą atlikusios ekspertės tyrė bei vertino visus gautus ir turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir nustatė, kad FNTT specialistės atlikti skaičiavimai dėl neapskaitytų įmonės buhalterinėje apskaitoje degalų, dėl nesumokėtų akcizų, dėl tyčinio apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos organizavimo yra neteisingi.

Tai yra, iš 2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2329 (16) pateiktų išvadų matyti, jog:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienų degalinių Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnaluose įrašytas 398 354 litrų dyzelinio kuro gavimas, o kitų degalinių žurnaluose įrašytas 398 354 litrų dyzelinio kuro išgabenimas;

be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. buhalterinėje apskaitoje dyzelinio kuro gavimas apskaitytas pagal tiekėjų dokumentus, o šiuose dokumentuose yra apskaičiuotas priklausantis kuro akcizas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai kuro akcizo mokėti neturėjo (analogiškai paaiškino ir specialistė Z. K., kad jei degalai yra legaliai įsigyti iš akcizo mokėtojo (kas šiuo atveju buvo nustatyta ekspertizės metu), tokiu atveju įmonei akcizo mokėti nereikia);

be to, (duomenys neskelbtini), Kaune, degalinėje, iš kurios 2013-03-18 2'500 litrų dyzelinio kuro buvo pervežta į (duomenys neskelbtini) k. degalinę, 9 996 litrai kuro yra gauti pagal tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-13 PVM sąskaitą-faktūrą LAT Nr. 048 , ir tai yra atvaizduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės (duomenys neskelbtini), Kaune, Degalų pardavimo degalinėje apskaitos žurnale Nr. 1941015, operacija 2013-03-13 įrašyta Gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registre 71 lape, VMI pateiktoje Degalinės mėnesio operacijų ataskaitoje gautas dyzelinis kuras deklaruotas. Tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-13 PVM sąskaitoje-faktūroje LAT Nr. 048 dyzelinio kuro 9 996 litrai esamos temperatūros 41 947,08 Lt (12 148,71 Eur) suma apskaičiuota su akcizu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervežant 2'500 litrų dyzelinio kuro iš vienos degalinės į kitą, papildomai akcizo mokėti neturėjo; kartu nurodyta, kad kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. iš vienos bendrovės degalinės į kitą degalinę dyzelinį kurą pervežė (taip pat iš vienos talpos į kitą perpylė) jo neperkant ir neparduodant, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcizo mokėti neturėjo;

be to, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkant dyzelinio kuro pervežimo iš vienos degalinės į kitą apskaitą nesilaikyta įvairių buhalterinių norminių aktų reikalavimų, nustatyti piniginių lėšų ir dyzelinio kuro apskaitos norminių aktų nesilaikymo atvejai, tačiau pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. dokumentus galima nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Taigi, teismas laiko, kad kaltinimai G. M., kurie ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo grindžiami 2015-11-23 specialisto išvada Nr. 5-2/159 ir joje atliktais skaičiavimais, yra paneigti 2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2329 (16), jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis G. M. padarė jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra surinkta. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti 2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, kadangi pakartotinas tyrimas byloje buvo atliktas FNTT specialistei nepilnai, neišsamiai, su klaidomis atlikus ankstesnį tyrimą.

Todėl kaltinamasis G. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai (atsiųsti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro po ekspertizės atlikimo, 5 dėžės), esantys prie bylos, fiskalinės atminties blokelis, fiskalinis spausdintuvas, personalinis kompiuteris KKS (2 t., b. l. 39, 74, 75), priklausantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, saugomi Kauno apskrities VPK KP ENTV, kvitas serija BBB Nr. 022704, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“;

eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai, saugomi Kauno apskrities VPK KP ENTV, kvitas serija BBB Nr. 022704, sunaikintini;

dokumentų kopijos, esančios voke byloje, paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus (atsiųstus iš Lietuvos teismo ekspertizės centro po ekspertizės atlikimo, 5 dėžes), esančius prie bylos, fiskalinės atminties blokelį, fiskalinį spausdintuvą, personalinį kompiuterį KKS (2 t., b. l. 39, 74, 75), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, saugomus Kauno apskrities VPK KP ENTV, kvitas serija BBB Nr. 022704, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

eksperimentinius rašysenos pavyzdžius, saugomus Kauno apskrities VPK KP ENTV, kvitas serija BBB Nr. 022704, sunaikinti;

dokumentų kopijas, esančias voke byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė