Kauno apygardos teismo nutartis

2011-07-26 · Byla Nr. ATP-245-317/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-26
Bylos Nr.
ATP-245-317/2011
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00-378-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-245-317/2011Proceso Nr. 4-20-3-00-378-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 52.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. F. (Č. F.) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimo Č. F. (Č. F.) administracinių teisės pažeidimų byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) vyr. patrulis administracinio teisės pažeidimo protokolą Č. F. (toliau – pareiškėjas) surašė už administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. t.y. už tai, kad šis 2011-05-09 apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinoje saugojimo aikštelėje vairuodamas įmonei priklausantį autogreiderį, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į AB „(duomenys neskelbtini)“ elektros perdavimo stulpą, jį nulaužė ir iš įvykio vietos pasišalino.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutarimu pripažino Č. F. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir paskyrė trijų tūkstančių baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę trejiems metams; pripažino Č. F. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d. bei jam skyrė šimto litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Vadovaudamasis LR ATPK 33 str. 2 d. teismas skyrė Č. F. galutinę nuobaudą – 3000 Lt. baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę trejiems metams.

Teismas nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų yra įrodyta 2011-05-16 administracinio teisės pažeidimo protokolu, paties pažeidėjo paaiškinimu, patrulių L. V. bei V. J. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, foto medžiaga bei transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Teismas, skirdamas nuobaudas už Č. F. padarytus pažeidimus, atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, jog pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgė į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, jog pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, o pažeidėjas charakterizuojamas teigiamai ir žala yra atlyginta.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis LR ATPK 286-287 str., 2011-06-01 nutartimi ištaisė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarime padarytą klaidą ir priimtą sprendimą „vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais taikyti ATPK 30¹ str. ir Č. F. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta bauda“ ištaisė į sprendimą „vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Č. F. skirti minimalaus dydžio nuobaudas, numatytas LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d. sankcijose“.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu, Č. F. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nutarimą ir 2011-06-01 nutartį panaikinti, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. administracinę bylą nutraukti, o pagal LR ATPK 127 str. 2 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje ir nesusijusią su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę nuobaudą.

Skunde nurodo, jog LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromos tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, jog iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Apelianto teigimu, jis iš įvykio vietos pasišalino dėl neatsargumo. Padaręs pažeidimą iš karto informavo meistrą apie sugadintą stulpą, o iš įvykio vietos pasišalino dėl nesusikalbėjimo su meistru ir UAB „ Lesto“. Skundo autorius pažymi, jog apylinkės teismas konstatavo, jog jo pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, neturint tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Tai konstatavęs, teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nes nebuvo šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikydamas LR ATPK 30¹ str., skiria švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta baudą. Tačiau minėto nutarimo rezoliucinėje dalyje paskyrė minimalaus dydžio nuobaudas. Nors teismas 2011-06-01 nutartimi ištaisė 2011-05-31 nutarimo motyvuojamojoje dalyje padarytą apsirikimą, tačiau, apelianto nuomone, priimdamas tokią nutartį teismas pažeidė nuostatą, kad teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi teisę tikrinti tik aukštesnės instancijos teismas, o apylinkės teismas iš esmės pakeitė priimto nutarimo esmę.

Apelianto nuomone, buvo pagrindas taikyti jo atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas bei skirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, nes yra nustatytos kelios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės(jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atlygino UAB „Lesta“ padarytą žalą). Anot skundo autoriaus, svarbi yra ir ta aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko uždaroje saugojimo aikštelėje.

Apeliantas skunde pažymi ir tai, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemonę jis neturės realios galimybės dirbti ir praras pragyvenimo šaltinį, nes yra profesionalus vairuotojas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kaišiadorių apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 248 straipsnyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo neneigė padaręs inkriminuotus pažeidimus, tačiau nurodė ir priežastis, dėl kurių apie eismo įvykį nepanešė policijos pareigūnams. Nagrinėdamas bylą teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą. Tokiu būdu teismas privalėjo įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, posėdyje neapklausdamas policijos pareigūnų, surašiusių tarnybinius pranešimus, Č. F. nurodyto asmens, kuriam pranešė apie elektros stulpo sugadinimą, betarpiškai nepatikrino administracinėn atsakomybės traukiamo asmens pateiktos įvykio versijos bei nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai.

Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismo nutarime išdėstyti motyvai yra prieštaringi. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas Č. F. pripažino kaltu padarius pažeidimą numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., tačiau nutarime teismas konstatuoja, jog pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, pažeidėjas neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir tai rodo mažesnį Č. F. padarytų pažeidimų laipsnį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo tikrai pasitraukta, ir tai padaryta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.).

ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog apylinkės teismas 2011-06-01 nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai ištaisė 2011-05-31 nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodytą apsirikimo klaidą. Nors 2011-06-01 teismo nutartyje nurodyta, jog šis klaidos ištaisymas nekeičia nutarimo esmes, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Teismo nutartimi padarytas pataisymas iš esmės pakeitė 2011-05-31 nutarimo turinį.

Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, Č. F. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Č. F. (Č. F.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas