Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių D. D. ir RUAB „Statva“ apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-736/2015 pagal bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovėms D. D. ir RUAB „Statva“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. D. ir S. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei D. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise su R. D. priklauso 0,4760 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 15). Atsakovei D. D. priklauso 3000/4760 žemės sklypo dalys, trečiajam asmeniui R. D. – 1760/4760 žemės sklypo dalys. Sklype apskrities viršininko 2010-02-05 įsakymu Nr. 02-06-1227 nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. D. D. buvo informuota, kad šis žemės sklypas pagal Kėdainių miesto bendrąjį planą, patvirtintą Kėdainių r. savivaldybės tarybos 2010-09-24 sprendimu Nr. TS-274, patenka į (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, todėl gyvenamųjų namų plėtra šioje vietoje negalima; (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinis įsteigtas Kėdainių rajono savivaldybės pirmojo šaukimo tarybos 25-osios sesijos 1992-09-18 sprendimu (T.1, b.l. 16, 22, 24, 31, 34, 37, 39).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2011-11-15 akte nurodyta, jog į atsakovei priklausantį sklypą atvežta per 2.798 m³ grunto (tame tarpe atsakovės D. D. prašymu UAB „Statva“ atvežė 1.379 m³ grunto), keletas pamatų blokų, dėl to keičiamos reljefo formos ir atlikti matavimai (2011-11-15 aktas, 2011-11-17 aktas Nr. 2, 2012-04-04 akto papildymas, T.1, b.l. 5-14; 2012-02-27 aktas Nr. 6, 2011-12-01 aktas Nr. 3, T.1, b.l. 7-8, 10). Atsakovės D. D. ir UAB „Statva“ statybos vadovas S. M. buvo nubausti administracine tvarka už ATPK 76 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (T.1, b.l. 26; prijunta byla Nr. 2-91-228/2013, T.2, b.l. 40-41). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūra, atlikusi skaičiavimus, atsakovėms pateikė pretenzijas Dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo: atsakovė D. D. raginama sumokėti 10.698,00 Lt žalos atlyginimui už 600 m³ grunto, atsakovė UAB „Statva“ – 13.890,00 Lt už 779 m³ grunto (2012-04-16 Nr. 6 (T.1, b.l. 3-4); 2012-04-10 Nr. 3, prijunta byla Nr. 2-91-228/2013, T.1, b.l. 31).

Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovių civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą dirbtinai pakeičiant žemės sklypo reljefą klausimas, taip pat klausimas dėl žalos aplinkai atlyginimo natūra imantis priemonių atkurti aplinkos padėtį iki jos užteršimo ir žalos aplinkai kompensavimo piniginiu ekvivalentu santykio. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovių žalos atlyginimo piniginį ekvivalentą. Apeliantės D. D. teigimu, teismas, tenkindamas ieškinį jos atžvilgiu, nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų – paties žalos fakto ir jos dydžio, nes, atlyginus natūra žalą aplinkai, ir atkūrus iki reljefo pakeitimo buvusią aplinkos padėtį, bus neįrodytas žalos dydis. Tuo tarpu atsakovės RUAB „Statva“ teigimu, žala buvo padaryta atsakovės D. D. ir jos sutuoktinio M. D. iniciatyva ir prašymu, todėl jie privalo atlyginti visą žalą, kaip žemės sklypo savininkai, valdytojai ir naudotajai, kurie atsako už gamtos teritorinių kompleksų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, todėl įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją (Konstitucijos 53-54 straipsniai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Kai žala padaroma aplinkai, kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t.y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, t.y. kaltė yra preziumuojama.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas šios kategorijos bylose reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovių veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovės pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, nes savavališkai be leidimo, projekto pakeitė reljefo formą. Savo argumentus ieškovas įrodinėjo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros 2011 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktu, 2011 m. lapkričio 17 d. aktu Nr. 2 ir 2012 m. balandžio 4 d. akto papildymu, kuriuose konstatuota, jog atsakovė D. D. pakeitė jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, reljefą, neteisėtai paskleisdama gruntą (T.1, b.l. 5-9), o taip pat 2012 m. vasario 27 d. aktu Nr. 6, kuriame konstatuota, jog UAB „Statva“ neteisėtai aukščiau minėtame sklype paskleidė 1.379 m³ grunto (prijunta civilinė byla Nr. 2-91-228/2013, T.1, b.l. 7). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal ieškovės atliktus skaičiavimus, 600 m³ grunto sklype buvo paskleista D. D. vyro prašymu ir jos žinia, nors, būdama atidi ir rūpestinga žemės sklypo savininke, privalėjo išsiaiškinti specialius žemės sklypo naudojimo reikalavimus, nes leisdama pilti atvežtinį gruntą ir taip užvežtu gruntu pakeldama žemės sklypo paviršiaus lygį, dirbtinai pakeitė žemės sklypo reljefą. Likusi dalis grunto – 779 m³ buvo paskleista atsakovės UAB „Statva“, pasinaudojant galimybe arčiau vežti gruntą nei buvo nurodyta projekte, ne pagal savivaldybės atstovų nurodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokiais neteisėtais atsakovių veiksmais buvo padaryta žala gamtai.

Aplinkybes, kad į sklypą buvo atvežta grunto patvirtina ir byloje esantys įrodymai, t.y. aukščiau minėti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros aktai, M. D. raštas, S. K. ir S. M. paaiškinimai, nutarimai administracinio teisės pažeidimų bylose, 2011 m. gruodžio 3 d. aktas Nr. 3, fotonuotraukos, (duomenys neskelbtini) Techninio projekto darbų apimčių žiniaraščiai, UAB ,,Skongalis“ pažyma, Kėdainių miesto seniūnijos raštas.

Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą gali tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esančių duomenys leidžia konstatuoti, jog nustatyti atsakovių neteisėti veiksmai atvežant į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 1.379 m³ grunto.

Apeliantė D. D. apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas byloje neįrodė paties realios žalos gamtai buvimo fakto.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t.y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (redakcija, galiojusi iki 2014-03-14), kuria remiantis ieškovas apskaičiavo ieškinyje nurodytą iš atsakovių priteistinos žalos dydį, yra skirta apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį (1 punktas). Tačiau tam, kad ši metodika būtų taikoma, turi būti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir, remiantis šia metodika, apskaičiuotas žalos dydis. Kasacinio teismo praktikoje dėl žalos aplinkai fakto išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas turi būti įrodomas ir nėra preziumuojamas.

Ieškovas ieškiniuose nurodė, jog atsakovės paskleisdamos gruntą 0,476 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame D. D. ir R. D. padarė žalą aplinkai ir pažeidė LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus, nes pakeitė (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio reljefą. LR Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nurodyta, jog kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Sklypo reljefo (paviršiaus) formavimas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas 5.8 punkte, kur nurodyta, jog sklypo reljefo (paviršiaus) formavimas – sklypo esamo žemės paviršiaus pakeitimas, jį paaukštinant ar pažeminant, atsižvelgiant į sklypo naudojimo paskirties, urbanistikos ir kraštovaizdžio reikalavimus.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 0,476 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio žemės naudmenų sudėtis yra: ariamos žemės plotas 0,0322 ha bei pievų ir natūralių ganyklų plotas 0,4438 ha (T.1, b.l. 15). Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog dalis grunto yra krūvose (T.1, b.l. 10-11). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir tyrė bylos aplinkybes, susijusias su atsakovių veiksmų teisėtumu, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovių veiksmų ir padarytos žalos, t.y. teismas nesiaiškino aplinkybių, koks buvo neigiamas gamtos elementų pokytis, ar šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas (pvz., pakeista žemės naudmenų sudėtis, paaukštintas ar pažemintas žemės sklypo reljefas, sunaikinta augmenija ir kt.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad buvo užpiltos užliejamos pievos, sunaikinta augmenija galėtų būti pagrįstos topografiniais planais (topografinėmis nuotraukomis ir kt.), kuriuose vaizduojama visa žemės paviršiaus situacija, esami inžineriniai tinklai, žemės naudmenos, žemės paviršiaus aukščiai išreikšti altitudėmis ir pan. Byloje taip pat nėra specialių žinių aplinkos apsaugos srityje turinčio asmens ar landšafto specialisto išvados ar paaiškinimų dėl reljefo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje pakeitimo. Juolab, kad ieškiniuose ieškovas teigė, jog buvo pakeistas kraštovaizdis ir žalą skaičiavo pagal formulę skirtą apskaičiuoti nuostolius, padarytus sunaikinus (pakeitus) reljefo formas (nukasant, supilant kalvas ar kitas teigiamas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas neigiamas reljefo formas), kai tuo tarpu teismo posėdžio metu aiškino, jog buvo užpiltos užliejamos pievos, sunaikinta augmenija ir pan. Tokiu būdu sutiktina su apeliantės D. D. apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių netyrė, nevertino, dėl jų nepasisakė ir žalos buvimą ir apimtį grindė prielaidomis ir ieškovo samprotavimais.

Teisėjų kolegija pažymi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo bei taikymo praktiką, nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir analizavo bylos aplinkybes, susijusias su atsakovių veiksmų neteisėtumu, tačiau iš esmės nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų žalos apimčiai nustatyti, t.y. nesiaiškino, ar dėl neteisėtų atsakovių veiksmų pakeičiant kraštovaizdžio reljefą – žemės sklypo aukštį, žemės naudmenų sudėtį ir pan. buvo padaryta žala aplinkai. Taigi pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovių žalos atlyginimą pagal ieškovo pateiktą skaičiavimą, prieš tai nenustatęs ir neištyręs aplinkybių, reikšmingų žalos faktui nustatyti, ieškovui nepateikus patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog, išpilant ar paskleidžiant gruntą žemės sklype, buvo padaryta žala aplinkai. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokias įrodymais remdamasis priėjo prie išvados, kad buvo padaryta žala aplinkai, todėl teismo išvada dėl žalos fakto pripažintina nemotyvuota (CPK 270 str. 4 d.). Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą gali tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002; 2006 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006, kt.).

Apeliantė D. D. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog teismas neteisingai nustatė žalos dydį, nes atkūrus buvusią aplinką žalos dydis galėtų būti ženkliai kisti.

Sistemiškai aiškinant Aplinkos apsaugos įstatymo ir jį įgyvendinančios Metodikos nuostatas konstatuotina tai, kad šiais teisės aktais reglamentuojama žalą aplinkai padariusio ūkio subjekto pareiga atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo. Kai aplinkos (nagrinėjamu atveju reljefo kraštovaizdžio) pakeitimas, suniokojimas yra negrįžtamas, o žalą padaręs ūkio subjektas nesiima veiksmų atkurti aplinkos būklei, ar atliekami veiksmai yra nepakankami visiškai atkurti aplinkos būklę, jis privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurios padariniai nėra pašalinti visiškai neatkūrus aplinkos būklės, išreikštą piniginiu ekvivalentu. Žalą padariusio asmens atlikti veiksmai ir priemonių ėmimasis natūra siekiant atkurti aplinkos būklę yra reikšmingi apskaičiuojant galutinį žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovėms buvo duoti privalomi nurodymai dėl dalies grunto išvežimo, tačiau jie yra panaikinti (prijungta administracinė byla Nr. 1-8-320/2013, b.l. 161). Juolab, kad atsakovė UAB „Statva“ apeliaciniame skunde nurodė, jog daugiau nei 1.400 m³ grunto jau buvo išpilta ir paskleista šiame sklype anksčiau. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, taip pat nesiaiškino, taip pat netyrė aplinkybių dėl galimybės atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, atsakovių veiksmus aplinkos būklei atkurti ir kt., kas gali turėti įtakos žalos dydžio nustatymui.

Visų šioje nutartyje nurodytų aplinkybių neištyrimas leidžia konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu.

Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl žalos, padarytos aplinkai atlyginimo, apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Neištirtų ir neįvertintų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui būtina išreikalauti naujus įrodymus (topografinius planus, nuotraukas, specialių žinių aplinkos apsaugos srityje turinčio asmens ar landšafto specialisto išvadą ar paaiškinimus dėl reljefo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje pakeitimo, privalomus nurodymus aplinkos būklei atkurti ir jų (ne)įvykdymo faktą patvirtinančius įrodymus, kt.), būtinus žalos faktui ir dydžiui nustatyti, tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą nagrinėjamame ginče (CPK 178 str.). Išsiaiškinus šias aplinkybes, bus galima nustatyti kitas sąlygas būtinas atsakovių civilinės atsakomybės taikymui ir ieškinio reikalavimų patenkinimui. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.