Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-722-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
1-722-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54866-18-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
J. G.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-722-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54866-18-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Poškienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,nukentėjusiajai J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 5 MGL(625 Lt) bauda, 2017 m. liepos 24 d. bauda išieškota;

2) Japonijos Chiba apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Japonijos stimuliuojančios medžiagos kontrolės įstatymo 41 straipsnį bei muitinės įstatymo 69.11, 109 straipsnį (kontrabanda) - laisvės atėmimu 8 metams su pataisos darbais ir 3500 000 jenų bauda. 2014 m. spalio 9 d. perduotas iš kitos valstybės (Japonijos) į Lietuvą atlikti bausmės pagal tarptautinę konvenciją. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi, nutarta suderinti Japonijos Čibos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Japonijos stimuliuojančios medžiagos kontrolės įstatymo 41 straipsnį bei muitinės įstatymo 69.11, 109 straipsnį paskirtą 8 metų laisvės atėmimo bausmę su BK 199 straipsnio 2 dalimi ir nustatyta suderinta bausmė - laisvės atėmimas 8 metams. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinas sulaikymas bei kardomasis kalinimas, iš viso 87 dienos. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2011 m. kovo 9 d., į bausmės atlikimo laiką įskaitytos 87 dienos ir neįskaitytos 350 dienų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarta netaikyti lygtinio paleidimo. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis panaikinta ir priimtas naujas sprendimas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalimi paleistas lygtinai 2 metus 6 mėnesius 22 dienas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu įpareigojant per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi papildomai paskirtas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. grasino nužudyti žmogų, o būtent tuo, kad 2018 m. lapkričio 16 d., apie 12.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su kartu gyvenančia savo motina J. G. metu, tyčia, staigiu judesiu griebė peilį, jo ašmenis priglaudė sau prie kaklo ir baugino J. G., sakydamas, kad tuoj čia bus pilna kraujo, o jai jį raminant, atitraukė peilį nuo savo kaklo ir nukreipė jo ašmenis J. G. link, šaukdamas, kad ją papjaus, užmuš ir ji negyvens, tokiu būdu grasino ją nužudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 16 d. įvykio jis neprisimena, nes buvo neblaivus. Alkoholį vartojo dar dvi dienas prieš įvykį. Jis gėrė degtinę ir raminamuosius vaistus. Detalių neprisimena, nes tuo metu jo sąmonė buvo aptemusi. Po įvykio draugas nuvežė jį į psichiatrinę ligoninę. Jis tiki, kad buvo taip, kaip pasakoja mama. Apklausiamas jis sutiko su viskuo, ką sakė tyrėjas. Paleidžiant lygtinai jam buvo paskirtas teismo įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Jis stengėsi nevartoti, bet buvo priklausomas, anksčiau vartojo amfetaminą ir alkoholį. Japonijos kalėjime narkotikų nevartojo, nes ten griežta tvarka. Laisvėje vėl pradėjo vartoti, neatsispyrė. Šiuo metu tris mėnesius nieko nevartoja, dalyvauja gydymosi programoje, kuri trunka 12–18 mėnesių. Jos dėka suprato, kad reikia keisti požiūrį, vertybes. Programa veiksminga, jis sveiksta. Jis sutinka toliau gydytis nuo priklausomybės ligų.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė kaltinamojo A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. parodė, kad J. G. yra jo mama. Nors jis yra pilnametis, tačiau iki šiol gyvena su mama ir jos sugyventiniu, kuris nėra jo tėvas ar įtėvis. Visi trys gyvena mamai J. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis yra suaugęs vyras, turintis savo norus ir poreikius, o jo mamai nepatinka, kad nepaiso jos nuomonės. Dėl to jie pykstasi. Konfliktai visuomet būna žodiniai. Neneigia, kad konfliktų iniciatoriumi būna jis. Fizinio smurto jis nenaudoja. 2018 m. lapkričio 16 d., apie 11.30 val. jis grįžo namo. Namuose buvo tik jo mama J. G.. Buvo piktas, todėl jam viskas netiko, priekaištavo mamai dėl įvairių dalykų, ją įžeidinėjo. Apie 12.30 val., kai jis ir mama buvo buto virtuvėje, žodiniam konfliktui užsitęsus, jis paėmė peilį ir prisidėjo jo ašmenis sau prie kaklo. Mama labai išsigando, nes anksčiau yra išgelbėjusi jį nuo savižudybės, todėl jis tikrai tiki, kad ji pamanė, kad jis gali nusižudyti. Sakė mamai, kad tuoj bute bus pilna kraujo ir taip norėjo ją truputį pabauginti, kad ji žinotų, kad su juo juokauti negalima, reikia jo nuomonę gerbti, nepriklausomai nuo to, kad jis pas ją gyvena. Mama rodė jam palankumą, pradėjo prašyt, kad nusiramintų, bet tai jį dar labiau suerzino, todėl jis atitraukė rankoje laikytą peilį sau nuo kaklo ir staigiai atsuko peilį mamos link, nukreipdamas į ją peilio ašmenis. Atstumas tarp jų buvo labai nedidelis, nes virtuvė mažytė, todėl nesigina, kad tai mamai sukėlė didelę baimę, kad grasinimą galėjo įvykdyti, nes buvo labai piktas ir tai jai rodė. Buvo piktas ir pasiruošęs bet kada pulti mamą. Mama pradėjo jį raminti, kažkaip nukreipė jo dėmesį. Fizinio smurto jis prieš ją nepanaudojo, jai peiliu nedūrė, jos nemušė ir kitaip prieš ją fiziškai nesmurtavo. Išgirdo, kaip mama kalba telefonu ir suprato, kad ji kviečia policiją, todėl, nieko nelaukdamas, išėjo iš namų, nes nenorėjo, kad policija jį sulaikytų. Vėliau gulėjo ligoninėje, kur pasiprašė būti gydomas pats. Norėjo pabūti toliau nuo visų. Jis dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, su mama susitaikė, ji jam atleido. Nori keisti savo iki šiol žalingą gyvenimo būdą. Nuo 2018 m. lapkričio 29 d. gydosi priklausomybes nuo žalingų įpročių Respublikiniame priklausomybių ligų centre, Gerosios Vilties g. 3, Vilnius, kur gydysis nemažiau kaip tris savaites (b. l. 49–50).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Sutinka, kad neblaivus elgiasi piktybiškai. Supranta, kad pridėjęs peilį mamai ją išgąsdino. Mamos atsiprašė. Savo elgesį vertina blogai. Šiuo metu jis gydosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, prašo patikėti juo, kad jis gali gyventi be alkoholio ir narkotikų, dabar jų nevartoja 3 mėnesius. Taip pat metė rūkyti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2018 m. lapkričio 16 d. informacijoje apie įvykį ROIK 0118000624641 nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d., 12.38 val. gautas J. G. prisistačiusio privataus fizinio asmens telefoninis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, moteris išsigandusi namuose, nes jos sūnus dvi dienas grasino, kad nužudys, koliojo bei stumdė. Šiuo metu vyras pasišalino ir pranešėja nori pareigūnų pagalbos, rašys pareiškimą. Namuose mažamečių nėra. GMP nereikalinga (b. l. 22);

- 2018 m. lapkričio 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas J. G. pareiškimas, kad 2018 m. lapkričio 16 d., apie 12.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto metu, jos sūnus Andrius, įsiutęs, virtuvėje griebė peilį nuo stalo ir pradėjo artintis prie jos, sakydamas, kad ją papjaus, dėl ko ji pajuto realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai. Po konflikto sūnus pasišalino. (b. l. 7–9);

- 2018 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo – nukentėjusi J. G.; kuri buvo šoko būsenoje, labai susijaudinusi, smurtu įtariamas asmuo- jos sūnus A. G., atvykus nurodytu adresu, pasitiko J. G., kuri buvo stipriai susijaudinusi, verkė ir teigė, kad jos sūnus A. G. grasino peiliu, teigė, kad nužudys. Policijai sulaikyti sūnaus nepavyko, kadangi iki policijos atvykimo šis buvo jau pasišalinęs. Ant pranešėjos fizinio smurto žymių nesimatė. Pranešėja teigė, kad jos sūnus nuolatos terorizuoja (b. l. 17–21);

- nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. yra pilnametis jos sūnus. Jo tėvas E. G. gyvena atskirai, nes ji su juo yra išsiskyrusi ir gyvena su sugyventiniu V. M.. Gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu su ja ir V. M. gyvena ir jos sūnus A. G.. A. G., kuris yra teistas, jos manymu, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, įtaria, kad galimai naudoja ir narkotines medžiagas. Būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jis elgiasi įžūliai ir agresyviai, todėl nenori, kad jis gyventų su ja. Ji jau du kartus yra patyrusi insultą, turi antros grupės neįgalumą, todėl dėl silpnos sveikatos nenori, kad namuose būtų kokių konfliktinių situacijų, galinčių iššaukti jai sveikatos pablogėjimą. Dėl šios priežasties nenori, kad sūnus gyventų su ja, nes jis į jos prašymus laikytis įstatymų, nenaudoti psichiką veikiančių medžiagų nereaguoja. Tačiau sūnus neturi kur gyventi ir, gailėdama jo, kaip savo vaiko, leido jam gyventi pas save, nors jis yra darbingas, suaugęs ir gali užsidirbti pragyvenimui, išsinuomoti ar įsigyti būstą. Tačiau sūnus namuose dažnai triukšmauja, neretai įžeidinėja ją, vadindamas necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Kai sūnus būna apsvaigęs, jo elgesio nuspėti negali, jis visada būna konfliktiškas. Kuo užsiima sūnus, kur gauna pinigų, nežino. Ji alkoholio nevartoja visiškai. 2018 m. lapkričio 30 d., apie 11.30 val. buvo namuose. Į juos grįžo naktį namuose nenakvojęs jos sūnus A. G.. Įtaria, kad jis buvo apsvaigęs, tačiau alkoholio kvapo nejuto, todėl mano, kad jis galėjo būti apsvaigęs nuo kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Jo apsvaigimą rodė agresyvus ir neprognozuojamas jo elgesys. Sūnus buvo labai piktas, akivaizdžiai siekė sukelti konfliktinę situaciją, žodžiu įkyriai ją kalbino, įžeidinėjo. 2018 m. lapkričio 16 d. apie 12.30 val. ji buvo buto virtuvėje, kur atėjo ir A. G.. Jis rėkė, priekaištavo jai, todėl, nenorėdama konfliktuoti, norėdama ramybės, jam pasakė, kad jis išeitų iš namų, leistų jai būti ramiai. Šis jos prašymas jį akivaizdžiai įpykdė, nes jis staigiu judesiu griebė virtuvėje buvusį peilį, kurį naudoja buityje, to peilio ašmenis priglaudė sau prie kaklo ir šaukė jai, kad namuose tuoj bus pilna kraujo, ką ji suprato kaip jo įspėjimą, kad jis gali save nužudyti tuo peiliu. Anksčiau jis yra bandęs žudytis, koręsis ir ji pati jį ištraukė iš kilpos ir atgaivino, todėl žino, kad jis gali kėsintis į savo gyvybę, norėjo jį nuraminti, tačiau, tik jai pradėjus kalbėti, nieko nespėjus pasakyti, A. G. atitraukė prie savo kaklo laikytą peilį ir, tebelaikydamas jį rankose, atsuko jį į ją, nukreipdamas į ją peilio ašmenis ir šaukė, kad ją papjaus, užmuš ir kad ji negyvens. Jis buvo labai agresyvus, piktas, neadekvatus, dėl to jautė, kad jis tikrai gali tuojau pat įvykdyti grasinimą ir ją nužudyti, todėl pradėjo maldauti sūnaus nurimti, ramino jį. Jautė didelę baimę dėl savo gyvybės, nes sūnus peilį į ją buvo nukreipęs peilio ašmenimis, nedideliu, mažesniu nei vienas metras, atstumu. Jautė, kad jis bet kada tuo peiliu gali ją pulti ir nudurti, taip sužalodamas arba atimdamas jai gyvybę, kaip grasino padaryti. Kas tiksliai vyko po to, dėl patirto streso ji neatsimena tiksliai, tačiau jai pavyko nukreipti sūnaus dėmesį, jį nuraminti. Konflikto metu jautė didelį pavojų gyvybei ir sveikatai, tačiau fizinio smurto prieš ją sūnus nepanaudojo, jos nemušė. Nors peilį ašmenimis į ją buvo atsukęs, tačiau fizinio kontakto tarp jos ir jo nebuvo. Kai tik galėjo, iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112, tačiau iki atvykstant policijai sūnus išėjo iš namų. Iki šiol jis negrįžo namo, jai neskambino ir kur jis yra ji nežino. Po šio konflikto jai paskambino sūnaus draugas ir pranešė, kad sūnus paguldytas į ligoninės stacionarinį skyrių, tačiau ji sūnaus bijo, dėl jo elgesio jai sunku apie jį galvoti. Mano, kad sūnus įvykio metu buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo esminės įtakos jo veiksmams. Jai žinoma teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau yra apsisprendusi ir civilinio ieškinio nereikš. Šiuo metu ji dar nežino, ar atleis sūnui, ar ne (b. l. 27–28). Nukentėjusioji J. G., apklausiama papildomai 2018 m. gruodžio 18 d., parodė, kad po įvykio jos sūnus A. G. atsiprašė, ji jam atleidžia. Kiek žino, jis šiuo metu gydosi reabilitacijoje nuo priklausomybės narkotikams. Po įvykio daugiau konfliktų nebuvo. Norėtų, kad jam nebūtų taikyta bausmė, susijusi su laisvės apribojimu, nes jis laisvėje bando kabintis į gyvenimą. Tiki, kad A. G. daugiau nenusikals, jo elgesį įtakojo vartotos narkotinės medžiagos, ji ieškinio nereiškia (b. l. 30–31);

- liudytoja Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 18 d., 11.50 val. iš LSMUL Kauno klinikų su GMP automobiliu į LKL psichiatrijos kliniką Aleksoto sektorių buvo pristatytas A. G., gim. (duomenys neskelbtini)m. Pristatymo priežastis buvo suicidinės paciento mintys. Ji buvo paskirta jį gydančia psichiatre. A. G. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (F19.8). A. G. dėl jo sveikatos būklės šiuo metu apklausti negalima ir atlikti kitų procesinių veiksmų. A. G. gydymą jų įstaigoje planuojama pabaiga yra 2018 m. lapkričio 23 d. Apie paleidimą praneš tyrimą atliekančiam tyrėjui jo pateiktu mobiliuoju telefonu (b. l. 38–39).

Teisme apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad jis yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įstaiga yra priklausomybės ligų terapinė bendruomenė, kuri teikia slaugą nuo alkoholio ir narkotikų priklausomiems žmonėms. Nurodė, kad A. G. pas juos jau trys mėnesiai, jis atvyko savanoriškai, turi motyvaciją keisti gyvenimą, turi tikslą nebevartoti narkotikų. Jis supranta, kad jam gresia realus laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo vietoje jis vėl turėtų galimybę vartoti narkotikus, nes yra priklausomas nuo jų, jų bendruomenėje jis to daryti negali. Jis yra pajėgus mokytis, mąstantis. Vardu prašo netaikyti jam realios laisvės atėmimo bausmės, nes įkalinimo vietoje kaltinamasis toliau vartos narkotines medžiagas, o būdamas pas juos, jų įstaigoje prižiūrimas, jis gali tai daugiau nebedaryti, nes to A. G. siekia.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. G. grasinus nužudyti mamą J. G., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pasitvirtino, nes A. G. 2018 m. lapkričio 16 d., apie 12.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su kartu gyvenančia savo motina J. G. metu, tyčia, staigiu judesiu griebė peilį, jo ašmenis priglaudė sau prie kaklo ir baugino J. G., sakydamas, kad tuoj čia bus pilna kraujo, o jai jį raminant, atitraukė peilį nuo savo kaklo ir nukreipė jo ašmenis J. G. link, šaukdamas, kad ją papjaus, užmuš ir ji negyvens, tokiu būdu grasino ją nužudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau Lietuvoje vieną kartą teistas, teistumas išnykęs. Byloje tirtą nusikaltimą A. G. padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ten vykdytą Japonijos teismo nuosprendį (b. l. 83–106), jis yra baustas administracine tvarka (b. l. 107–108), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 111), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. (b. l. 116), Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas (b. l. 124), pagal 2018 m. gruodžio 18 d. specialisto išvadą A. G. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 132).

Nors kaltinamasis A. G. nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, tačiau jo elgesys po nusikaltimo padarymo yra teigiamas, o būtent – savanoriškas gydymasis psichiatrijos klinikoje iš karto po įvykio ir šiuo metu jo gydymasis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, kur jis charakterizuojamas kaip motyvuotas ir rimtai žiūrintis į reabilitacijos programą. Socialiniai darbuotojai ir psichologės A. G. apibūdina kaip noriai vykdantį blaivėjimo programos užduotis, nuoširdų, atsakingą, patikimą, besilaikantį reabilitacijos taisyklių (b. l. 162).

Teismas minėtų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad kaltinamasis šiuo metu stengiasi gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nori socializuotis, visiškai atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo, išgyti nuo jų priklausomybės, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam A. G. tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo A. G., nors jau prieš tai teisto Japonijos teismo laisvės atėmimo bausme, kurios Lietuvoje tęstas bausmės vykdymas buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsniu, BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, jį paleidžiant lygtinai 2 metams 6 mėnesiams 22 dienoms, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskiriant įpareigojimus, atžvilgiu vėl gali būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys) vykdymas atidedamas, paskiriant maksimalų baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą – tris metus.

Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Japonijos Chiba apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi buvo suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 metų laisvės atėmimo bausmę, nuo kurios neatliktos dalies Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi A. G. lygtinai paleistas anksčiau 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius 22 (dvidešimt dvi) dienas, ir dalinio bausmių sudėjimo tvarka skirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus 9 (devynis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. G.:

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- tęsti priklausomybės ligų gydimąsi;

- baigus gydimąsi pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius