Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NŽT 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu nusprendė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė pagrįstą Įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjos pavardę išbraukti iš piliečių, pageidaujančių gauti naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, eilės. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėjos su 2021 m. balandžio 6 d. prašymu pateiktų dokumentų nevertina ir gražino juos pareiškėjai. NŽT taip pat nurodė, kad sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Komisijai arba administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 21R-408(AG-409/06-2021 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl NŽT 2021 m. balandžio 23 d. sprendimo panaikinimo iš naujo.

Įsakymu NŽT Vilniaus miesto skyriaus direktorius nusprendė išbraukti pareiškėją iš patvirtintos Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės. Įsakyme nurodyta, kad jis skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, pasinaudodama Įsakymo rezoliucinėje dalyje išaiškinta Įsakymo apskundimo tvarka, su 2021 m. balandžio 6 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti Įsakymą ir atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. NŽT, išnagrinėjusi skundą, priėmė 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą, kuriuo patvirtino Įsakymo teisėtumą, o pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu prašydama panaikinti Įsakymą, NŽT Sprendimą ir prašė atnaujinti terminą prašymui atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams paduoti. Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą remdamasis keliais pagrindais. Komisija nurodė, kad, vadovaujantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsniu, Komisijai nepriskirta nagrinėti bylas, kurios pagal kompetenciją priskirtos bendrosios kompetencijos ar specializuotiems teismams. Taip pat nurodė, kad Įsakymo teisėtumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl NŽT Sprendimo nurodė, kad šis sprendimas yra tik informacinio-paaiškinamojo pobūdžio, o tokio turinio sprendimai, kaip nesukeliantys teisinių pasekimių, Komisijos nenagrinėtini.

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ) 6 straipsnis)). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisija ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Komisijos pirmininko (pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Pagal pareiškėjos keliamo ginčo esmę (Komisijai teiktas skundas), nors pareiškėja siekia įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau pareiškėja skundžia administracinius aktus, kurie nėra sprendimai atkurti nuosavybės teises, todėl skundžiamų aktų apskundimui, kaip nurodyta ir Įsakymo rezoliucinėje dalyje, turi būti taikoma administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Šioje teisės nuostatoje nustatyta, jog sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis gali būti skundžiami teismui (18 straipsnio 1 dalis) arba NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jei sprendimą priėmė NŽT teritorinis padalinys (18 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad Komisija negali priimti skundų, kai teisės aktuose yra reglamentuota kitokia skundų nagrinėjimo tvarka (IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Priešingu atveju, Komisija viršytų savo kompetencijos ribas, dėl ko nebūtų užtikrintas teisėtas ginčo išsprendimas. Todėl, teismo vertinimu, Komisija, nustačiusi, kad asmuo dėl Įsakymo ir NŽT Sprendimo į Komisiją kreipėsi Įsakymo rezoliucinėje dalyje nustatyta tvarka, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad iš skundžiamo NŽT Sprendimo turinio aiškiai suprastina, kad NŽT patikrino Įsakymo teisėtumą ir patvirtino jo teisėtumą. Taip pat atkreiptina, kad tai, jog pareiškėja tinkamai pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, atsiliepime į skundą tą patvirtino ir pati atsakovė.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors ir kitais motyvais (Įsakymo teisėtumo patikra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, NŽT Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių), tačiau Komisija pagrįstai sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Sprendimas buvo priimtas Įsakymo teisėtumą patikrinus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šio NŽT sprendimo, atitinkamai ir Įsakymo, teisėtumo patikrinimas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Minėta, kad tokia tvarka reglamentuota ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje (apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų).

Apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjos ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 21R-408(AG-409/06-2021 nors ir priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, tačiau atsižvelgus į tai, kad Komisijos sprendimu pareiškėjos skundą teisėtai ir pagrįstai atsisakyta priimti (visoje apimtyje), todėl nėra pagrindo jo naikinti ir grąžinti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.