- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- eI-2364-789/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00603-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- B. T.
- Atsakovas
- Antstolių atestavimo komisijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjai B. T., pareiškėjo atstovui advokatui D. P., Antstolių atestavimo komisijos atstovui I. G., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams J. O.-B. ir A. R..
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. T. skundą atsakovams Antstolių atestavimo komisijai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. balandžio 17 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Antstolių atestavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 5 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėja neatestuota ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui (toliau – ir Ministerija) pasiūlyta spręsti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo iš antstolių, panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Ministerija) 2019 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 7P-5 „Dėl antstolės B. T. įgaliojimų pasibaigimo“ (toliau – ir Įsakymas) (t. 3, b. l. 21–47).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad iki Įsakymo priėmimo ji buvo paskirta antstole, veiklą vykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono rūmų, Plungės apylinkės teismo Kretingos ir Palangos rūmų veiklos teritorijoje. Nurodė, kad Komisijai buvo pateiktas V. D. skundas dėl pareiškėjos veiksmų vykdomosiose bylose, kuriose V. D. yra skolininkas. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 5 d. vykusio egzamino raštu metu pareiškėja surinko 28 balus. Pareiškėja skunde paaiškino aplinkybes apie vykdomąsias bylas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko V. D.. Pažymėjo, kad skolininkas V. D. vykdomosiose bylose sistemingai piktnaudžiauja jam įstatymo suteiktomis teisėmis, vengdamas vykdymo procese iškilusius klausimus spręsti tiesiogiai su skolų išieškojimą vykdančia antstole, tokiu būdu apsunkindamas kitų institucijų veiklą. Nurodė, kad nors 2018 m. rugpjūčio 24 d. skunde skolininkas V. D. teigia, kad pareiškėja nereaguoja į prašymus ir nepateikia pažymos apie išieškotų piniginių lėšų paskirstymus išieškotojams, tačiau realiai skolininkui buvo išduota ir išsiųsta 2018 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. S-18016849 apie vykdomąsias bylas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. pareiškėjai, atvykusiai į eilinę atestaciją, likus porai minučių iki atestacijos pradžios, buvo įteiktas neeilinio patikrinimo aktas. Pažymėjo, kad atestacijos metu buvo tikrinamos ne pareiškėjos kvalifikacija ir profesinės žinios, tinkamumas vykdyti antstolio veiklą, o vykdoma neeilinė pareiškėjos atestacija. Nurodė, kad Komisija faktiškai vykdė pareiškėjos neeilinę atestaciją, kai jau buvo pradėta pareiškėjos drausmės bylos iškėlimo procedūra, nors teisės aktai nustato, kad neeilinė atestacija galima tik tuomet, kai nėra pagrindo taikyti drausminę atsakomybę. Nurodė, kad pareiškėjos atestacijos metu buvo analizuojamas 2018 m. lapkričio 19 d. neeilinio patikrinimo aktas, kuris pareiškėjai buvo įteiktas likus vos kelioms minutėms iki atestacijos pradžios. Atestacijos metu buvo keliami klausimai būtent iš 2018 m. lapkričio 19 d. neeilinio patikrinimo akto, o Komisijos pirmininkas I. G. nurodė, kad už neeilinio patikinimo akte užfiksuotus pažeidimus pareiškėjai galimai bus iškelta drausmės byla. Pažymėjo, kad ne visi Komisijos nariai žinojo apie 2018 m. lapkričio 19 d. neeilinio patikrinimo aktą, pareiškėjai apie planuojamą vykdyti neeilinę atestaciją nebuvo pranešta. Nurodė, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė iki atestavimo komisijos posėdžio susipažinti su visa jos atestavimui pateikta medžiaga. Teigia, kad pareiškėjos 2018 m. lapkričio 20 d. atestacijos metu buvo paskirtas egzaminas raštu, tačiau komisija nenurodė pagrindo tokiam sprendimui priimti. Pažymėjo, kad Komisija neturėjo jokių duomenų apie pasikartojančius pareiškėjos profesinės veiklos pažeidimus – pareiškėja neturi drausminių nuobaudų, nėra padariusi jokių pažeidimų. Teigia, kad Komisijos narys A. R., kuris atliko pareiškėjos neeilinį patikrinimą bei parengė neeilinio patikrinimo aktą, klaidindamas kitus Komisijos narius pareiškėjos atestavimo metu, teigė, kad neeilinio patikinimo metu buvo nustatyti iš esmės tie patys pareiškėjos veiklos pažeidimai, kurie buvo nustatyti ir 2014 m. gegužės 8 d., vykdant eilinį pareiškėjos veiklos patikrinimą. Teigia, kad Komisijos narys A. R. bandė įtikinti Komisijos narius, kad didelis pareiškėjos priimtų procesinių dokumentų kiekis nebuvo būtinas, nes skolininkas nuolat dirbo ir vos tris kartus pakeitė darbovietę. Pažymėjo, kad Komisijos narys A. R. atestacijos metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir ši aplinkybė turėjo būti žinoma pačiam Komisijos nariui. Nurodė, kad Komisijos pirmininkas I. G. ir Komisijos narys A. R., komentuodami ir vertindami naują skolininko V. D. skundą, su kurio turiniu nei pareiškėja, nei kiti Komisijos nariai nebuvo susipažinę, iškėlė abejones dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo tikrinant skolininko tėvų duomenis.
Pareiškėja skunde pažymėjo, kad Komisija ne pirmą kartą aktyviai siekia pareiškėjos atleidimo iš antstolių, ankstesnių drausminių bylų metu nepagrįstai iškeldavo drausmės bylas. Pažymėjo, kad tiek ankstesnių drausmės bylų atveju, tiek ir šio ginčo atveju sprendimų dėl pareiškėjos neeilinių patikrinimų, drausminės atsakomybės ar neeilinio atestavimo priėmime dalyvavo tie patys asmenys. Teigia, kad egzaminas pareiškėjai skirtas ne siekiant patikrinti jos žinias ir kompetenciją, o nubausti už Komisijos nario A. R. neeilinio patikimumo metu nustatytus tariamus pareiškėjos profesinės veiklos organizavimo pažeidimus. Teigia, kad Komisijos nariai savo sprendimą neatestuoti pareiškėjos ir paskirti jai egzaminą raštu iš esmės motyvavo savo išankstiniu vidiniu nusistatymu prieš pareiškėją, o tokį nusistatymą iš dalies lėmė ne atestavimo laikotarpiu atlikti veiksmai, o prieš ilgą laiką atlikti veiksmai, dėl kurių pareiškėjai buvo iškeltos drausmės bylos, o teismų įsiteisėjusiais sprendimais yra konstatuotas tokių drausmės bylų iškėlimo nepagrįstumas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad egzamino klausimai nėra orientuoti į antstolio tiesioginę veiklą, šiais klausimais nėra siekiama įvertinti antstolio kvalifikaciją vykdant tiesiogines funkcijas. Teigia, kad pateikti egzamino klausimai nereikalauja analitinio mąstymo, nereikalauja žinoti ir mokėti taikyti teisės principus, teismų suformuotas teisės aktų taikymo ir aiškinimo taisykles – egzaminu raštu reikalaujama tik formalaus teisės aktų formuluočių atkartojimo, kas neparodo tikrosios antstolio kvalifikacijos ir gebėjimų vykdyti teisės aktais antstoliams priskirtas funkcijas. Pareiškėja skunde nurodė nesutikimo su egzamino užduotimis motyvus. Pažymėjo, kad į egzamino užduotis buvo įtraukti net trys klausimai, susiję su asmens duomenų apsauga – klausimai Nr. 45, 46 ir 47, nors tokio pobūdžio klausimai negalėjo būti pateikiami.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ji buvo pasirašytinai supažindinta su egzamino rezultatais, tačiau pareiškėjai joks dokumentas nebuvo įteiktas. Nurodė, kad pareiškėjai tapo žinoma, kad 2019 m. vasario 5 d. buvo priimtas Komisijos Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjos neatestuoti ir siūlyti Ministrui spręsti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo iš antstolių.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 1–6, t. 4, b. l. 1–9). Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (1.16)7R-6020 pareiškėjai buvo pranešta apie 2018 m. lapkričio 20 d. vyksiančią jos eilinę atestaciją už 2014-2017 m., taip pat jai buvo priminta apie pareigą pateikti Antstolių atestavimo komisijai teismo nutarčių, kuriose antstolės veiksmai pripažinti neteisėtais, kopijas kartu su antstolio rašytiniu komentaru dėl minėtų nutarčių priėmimą lėmusių aplinkybių. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. vykusios antstolių eilinės atestacijos metu po pokalbio su pareiškėja Komisija nusprendė, kad, kilus abejonėms dėl antstolės kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebėjimo turimas žinias taikyti praktikoje ir nustačius pasikartojančius profesinės veiklos pažeidimus, pareiškėjai turi būti įvykdytas egzaminas raštu (testas). Pažymėjo, kad 2019 m. vasario 5 d. pareiškėja laikė egzaminą raštu ir siūlomo atlikti testo neišlaikė, nes surinko mažiau nei 30 balų.
Ministerija atsiliepime nurodė, kad, gavusi V. D. skundą, pareiškėjos prašė pateikti rašytinį paaiškinimą. Paaiškino, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė Ministerijai paaiškinimą dėl V. D. 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundo. Nurodė, kad teisingumo ministro 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1R-49 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei B. T.“ pareiškėjai buvo iškelta drausmės byla dėl to, kad ji, sąmoningai nepagrįstai didindama iš skolininko išieškotinas proceso išlaidas, išieškotas lėšas skirstydama ne visose to paties skolininko atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose, pažeidė tiek skolininkų, tiek išieškotojų interesus, netinkamai atliko valstybės jai pavestas funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintą vykdymo proceso ekonomiškumo principą, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareiga imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, tačiau nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, Antstolių profesinės etikos kodekso 8 punkte įtvirtintą pagarbos įstatymui principą, 12 punkte įtvirtintą pareigą sąžiningai vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas, saugoti antstolio profesijos garbę ir prestižą.
Ministerija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos atestacijos metu Komisijoje buvo vertintos aplinkybės dėl pareiškėjos, kaip antstolės, veiklos, kuri neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėja, vykdydama darbines pareigas, sąmoningai dirbtinai didina sau išieškomas vykdymo išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjos eilinės atestacijos metu buvo vertinama jos kvalifikacija ir tinkamumas vykdyti antstolio veiklą, buvo svarstoma, ar pareiškėja sistemingai vykdė Antstolių kvalifikacijos kėlimo ir mokymo nuostatų reikalavimus, gilino ir atnaujino teorines ir praktines profesinei veiklai būtinas žinias, lavino profesinius įgūdžius ir gebėjimus. Pažymėjo, kad pagal skundus dėl pareiškėjos veiklos buvo priimta 12 teismo nutarčių, kuriuose pareiškėjos veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, ir buvo pateiktas šių nutarčių priėmimo aplinkybių pareiškėjos vertinimas.
Ministerija atsiliepime nesutinka, kad Ministerija sistemingai siekė pareiškėjos atleidimo. Paaiškino, kad teisingumo ministro 2016 m. sausio 7 įsakymu Nr. 1R-3 pareiškėjai buvo iškelta drausmės byla ir Antstolių garbės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėja buvo atleista nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo, tačiau tai nereiškia, kad drausmės pažeidimas padarytas nebuvo. Nurodė, kad Antstolių garbės teismas 2012 m. balandžio 11 d nusprendė pareiškėjai nutraukti drausmės bylą, iškeltą teisingumo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1R-29, nenustačius nusižengimo. Pažymėjo, kad abu minėti atvejai vykdant atestacijos procedūrą iš esmės nebuvo nei vertinami, nei lemiantys priimtą ginčijamą Įsakymą. Pareiškėjos kompetencijos trūkumai atsiskleidė jai atsakinėjant į Antstolių atestavimo komisijos narių klausimus. Teigia, kad aplinkybė, jog per atestaciją vykusio pokalbio metu buvo aptarinėjamos aplinkybės, susijusios su tuo, kaip pareiškėja apskaičiuoja, skirsto ir išieško vykdymo išlaidas ir kaip veda vykdomąsias bylas, savaime negali būti vertinama kaip pareiškėjos dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus arba drausminės atsakomybės pritaikymas arba neeilinė atestacija, kadangi minėti pareiškėjos veiksmai parodo jos kvalifikaciją ir profesines žinias.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjos skunde visi argumentai iš esmės susiję su tuo, kad Antstolių atestavimo komisijos posėdžio metu 2018 m. lapkričio 20 d. galimai buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tačiau šio posėdžio metu pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas jos neatestuoti, o buvo paskirtas egzaminas raštu (testas). Atsiliepime paaiškino aplinkybes apie egzamine (teste) suformuluotus klausimus. Pažymėjo, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas visada buvo ir yra Antstolio kvalifikacinio egzamino programoje.
Atsakovė Komisija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 352–355, t. 4, b. l. 1–9). Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 20 d. buvo atliekama eilinė pareiškėjos atestacija, posėdis vyko įprasta tvarka. Pažymėjo, kad visi pareiškėjos atlikti pažeidimai buvo nuolatinio sisteminio pobūdžio, nes buvo nustatyti visose neeilinio patikrinimo metu tikrintose vykdomosiose bylose. Pažymėjo, kad eilinės atestacijos metu pareiškėja painiojo teisės aktus, negalėjo tinkamai paaiškinti jos priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo. Teigia, kad pareiškėjos veiksmais buvo daroma žala skolininkams ir išieškotojams, todėl Komisijai kilo abejonių dėl to, ar pareiškėja laikosi CPK nuostatų. Atsakovė Komisija atsiliepime nurodė, kad pareiškėja 2019 m. vasario 5 d. laikė egzaminą raštu, surinko 28 balus iš 50, todėl ji egzamino neišlaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad V. D. Ministerijai pateikė 2018 m. rugpjūčio 24 d. skundą dėl pareiškėjos veiksmų vykdant antstolio veiklą bylose, kuriose V. D. yra skolininkas (t. 1, b. l. 110–112). Ministerija pateikė pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriuo informavo pareiškėją apie gautą V. D. skundą ir pareikalavo per 5 darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl V. D. skunde nurodytų aplinkybių (t. 1, b. l. 106–108). Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 19 d. Ministerijai pateikė raštą Nr. S-18017639 „Dėl paaiškinimo pateikimo“, kuriame nurodė aplinkybes, susijusias su V. D. skundu, bei pateikė susijusius dokumentus (t. 1, b. l. 97–101).
Teisingumo ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-196 „Dėl įgaliojimų suteikimo atlikti antstolės B. T. veiklos neeilinį patikrinimą“ E. G. ir A. R. įgalioti atlikti pareiškėjos neeilinį patikrinimą (t. 1, b. l. 23). Pareiškėja Ministerijos 2018 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (1.16 E) 7R-7151 „Dėl neeilinio patikrinimo“ buvo informuota apie pradėtą neeilinį patikrinimą (t. 1, b. l. 38–39). Ministerijos 2018 m. lapkričio 19 d. neeilinio patikrinimo akte pateiktos patikrinimo išvados, kuriose nurodoma pareiškėjai vykdymo procesą vykdyti ekonomiškiau ir vadovautis teisės aktų nuostatomis (t. 1, b. l. 24–27). Pareiškėja skunde nurodė, kad neeilinio patikrinimo aktas jai įteiktas 2018 m. lapkričio 20 d., likus kelioms minutėms iki eilinės atestacijos pradžios. Ginčo šalys neneigia aplinkybės, kad neeilinio patikrinimo aktas pareiškėjai buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 20 d. prieš iš anksto suplanuotą pareiškėjos eilinę atestaciją. Pareiškėja Ministerijai 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl 2018 m. lapkričio 19 d. neeilinio patikrinimo akto išvadų (t. 1, b. l. 28–34).
Byloje pateiktas Komisijos atestacijos posėdžio įrašas, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjos 2018 m. lapkričio 20 d. eilinės atestacijos metu jai buvo paskirtas egzaminas raštu, kilus abejonėms dėl antstolės kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebėjimo jų taikyti praktikoje ir nustačius pasikartojančius profesinės veiklos pažeidimus. Komisijos antstolių atestacijos protokole Nr. 17P-1 nurodyta, kad pareiškėja teisingai atsakė į 28 klausimus, neteisingai į 22 klausimus, todėl egzaminas laikomas neišlaikytu ir siūloma teisingumo ministrui spręsti dėl pareiškėjos atleidimo iš antstolių (t. 2, b. l. 112–113). Teisingumo ministro Įsakymu pareiškėja atleista iš antstolių (t. 4, b. l. 138). Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgus į tai, kad pareiškėja neišlaikė Komisijos 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdyto egzamino raštu.
Antstolių įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymo 39 straipsnis nustato antstolių atestavimo tvarką. Pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias, rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacija. Eilinė antstolių atestacija vyksta kas ketveri metai. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras. Įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolio neeilinė atestacija gali būti inicijuojama, jei, atlikus patikrinimą, dėl nustatytų pasikartojančių antstolio profesinės veiklos pažeidimų kyla pagrįstos abejonės antstolio kvalifikacija, bet nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę. Teisę inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi teisingumo ministras ar Lietuvos antstolių rūmai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintos Antstolių atestavimo taisyklės (redakcija nuo 2018 m. birželio 12 d.) (toliau – ir Taisyklės) nustato antstolių atestavimo organizavimą ir vykdymą. Antstolių atestavimą vykdo Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kitais teisės aktais, šiomis Taisyklėmis ir Komisijos nuostatais (Taisyklių 1 punktas). Pagal Taisyklių nuostatas Antstoliams rengiama eilinė ir neeilinė antstolių atestacija (Taisyklių 2 punktas). Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad eilinės antstolių atestacijos tikslas yra objektyviai patikrinti ir įvertinti antstolio kvalifikaciją ir profesines žinias, skatinti profesinį tobulinimąsi. Atestacijos metu tikrinama antstolio kvalifikacija ir tinkamumas vykdyti antstolio veiklą, ar antstolis sistemingai vykdė Antstolių kvalifikacijos kėlimo ir mokymo nuostatų reikalavimus, gilino ir atnaujino teorines ir praktines profesinei veiklai būtinas žinias, lavino profesinius įgūdžius ir gebėjimus. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad eilinė antstolių atestacija vykdoma vertinant antstolio profesinę veiklą ir žinias, kvalifikacijos kėlimo, mokymo rezultatus individualaus pokalbio metu. Kilus abejonėms dėl antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebėjimo jų taikyti praktikoje arba nustačius pasikartojančius antstolio profesinės veiklos pažeidimus, Komisijos sprendimu atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdomas egzaminas raštu (testas). Tuo tarpu pagal Taisyklių 4 punktą neeilinė antstolio atestacija inicijuojama kilus pagrįstų abejonių antstolio kvalifikacija ir profesinėmis žiniomis, kai antstolio veiklos patikrinimo metu buvo nustatyti pasikartojantys antstolio profesinės veiklos pažeidimai, tačiau nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę.
Teismas pažymi, kad, spręsdama dėl pareiškėjos atžvilgiu vykdytos eilinės atestacijos ir Įsakymo atleisti pareiškėją iš antstolių, teismas vertins, ar eilinė pareiškėjos atestacija buvo vykdoma laikantis teisės aktų reikalavimų, ar sprendimas dėl pareiškėjos neatestavimo yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai egzaminas raštu buvo paskirtas eilinės atestacijos metu. Esant šioms aplinkybėms, svarbu įvertinti eilinės pareiškėjos atestacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Byloje pateiktas Komisijos atestacijos posėdžio įrašas, iš kurio turinio matyti, kad posėdžio pradžioje pareiškėjai buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus dėl vykdomos antstolio veiklos (el. bylos popierinio priedo b. l. 4). Pareiškėja, teikdama paaiškinimus, dėstė aplinkybes dėl jos priimtų ir panaikintų nutarčių vykdymo procese. Pareiškėja akcentavo, kad vykdymo procese jos priimtos nutartys buvo panaikintos dėl pasikeitusios teismų praktikos, dalyje atvejų buvo padaryta klaidų (posėdžio garso įrašo 1 min.). Posėdžio metu Komisijos nariai ir pareiškėja akcentavo aplinkybę, kad didžioji dalis pareiškėjos vykdymo procese priimtų ir panaikintų nutarčių yra susijusios su turto pardavimu iš varžytinių (posėdžio garso įrašo 3 min.). Komisijos nariai daug pastabų dėl panaikintų nutarčių pareiškėjai nepateikė, iš esmės nebuvo užduodami klausimai dėl galiojančio teisinio reglamentavimo ir pareiškėjos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams (posėdžio garso įrašo 10–12 min.). Komisijos posėdžio metu taip pat aptartos aplinkybės dėl pareiškėjos dalyvavimo profesinės veiklos mokymuose. Komisijos nariai konstatavo, kad pareiškėja profesiniuose mokymuose dalyvauja, trūkumai nenustatyti (posėdžio garso įrašo 12 min.). Komisijos posėdžio metu įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjos atžvilgiu gautų skundų. Komisijos nariai pažymėjo, kad dėl pareiškėjos veiklos buvo pateikta nedaug skundų, t. y. 6 skundai (posėdžio garso įrašo 12–13 min.).
Komisijos posėdžio metu Komisijos narys A. R. nurodė, kad pareiškėjos veikla vykdymo procese neatitinka teisės aktų reikalavimų, kiek tai yra susiję su tuo, kaip pareiškėja skaičiuoja išieškojimo išlaidas (posėdžio garso įrašo 13 min.). Komisijos narys A. R. paaiškino Komisijos nariams apie Teisingumo ministerijos atliktą neeilinį pareiškėjos veiklos patikrinimą ir surašytą neeilinio patikrinimo aktą. Komisijos narys A. R. posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos vykdomas išieškotų lėšų skirstymas neatitinka CPK nuostatų (posėdžio garso įrašo 15 min.). Šias aplinkybes Komisijos narys A. R. grindžia konkrečiais pavyzdžiais, kurie buvo nustatyti neeilinio patikrinimo akte (posėdžio garso įrašo 16 min.).
Iš byloje pateikto Komisijos posėdžio įrašo matyti, kad pareiškėjos eilinės atestacijos metu buvo aptariami konkretūs pareiškėjos veiksmai vykdymo bylose teikiant užklausas nuo 2012 m. pagal neeilinio patikrinimo akto duomenis (posėdžio garso įrašo 17–18 min.). Pažymima, kad tiriant asmens skundą Teisingumo ministerija nustatė, kad pareiškėja išieškojimo išlaidas perskaičiavo tik tada, kai asmuo pateikė skundą Ministerijai (posėdžio garso įrašo 20 min.). Komisijos posėdžio metu aptartos aplinkybės dėl pareiškėjos veiklos siunčiant nuorašus (posėdžio garso įrašo 21–23 min.), patvarkymus, atliktus 2003, 2012 ir 2017 m. (posėdžio garso įrašo 22–25 min.), bei atliktus išieškojimus iš V. D. 2003 m. ir 2012 m. (posėdžio garso įrašo 25–27 min.). Komisijos posėdyje taip pat aptartos aplinkybės apie neeilinio patikrinimo akte tirtas pareiškėjos 2012–2016 m. vykdytas bylas, susijusias su išlaikymo teikimu, bei pareiškėjos atliktus procesinius veiksmus šiose bylose (posėdžio garso įrašo 30–31 min.).
Teismas pažymi, kad pareiškėjos eilinė atestacija tęsėsi 1 val. 2 min. Šios atestacijos metu pareiškėjos kvalifikacija, jos kėlimas bei antstolio veiksmų atitiktis pagal teismų priimtus procesinius sprendimus buvo vertinti pirmąsias atestacijos 13 min. Tuo tarpu visoje kitoje atestacijos dalyje buvo vertinama pareiškėjos veikla pagal neeilinio patikrinimo akte surašytas išvadas. Teismas pažymi, kad Teisingumo ministerijos 2018 m. lapkričio 19 d. neeilinio patikrinimo akte buvo pateikta informacija apie patikrintas pareiškėjos vykdytas bylas, kuriose skolininkais yra (buvo) V. D., G. P., V. K., R. J., A. K. ir P. C.. Neeilinio patikrinimo akte tiriami pareiškėjos procesiniai veiksmai įvairiais laikotarpiais nuo 2012 m. (t. 1, b. l. 24–27).
Teismas pažymi, kad Komisijos posėdžio metu buvo cituojamos aplinkybės, išskirtinai susijusios su atliktu pareiškėjos neeiliniu patikrinimu ir neeilinio patikrinimo akte nustatytais veiksmais (posėdžio garso įrašo 30–32 min.). Komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama dėl suaugusių asmenų (skolininkų) tėvų asmens kodų tikrinimo pagal neeilinio patikrinimo akte pateiktus duomenis (posėdžio garso įrašo 32–33 min.).
Teismas pažymi, kad antstolio veiklos eilinė atestacija ir neeilinė atestacija yra iš esmės skirtingos procedūros, kurioms yra keliami skirtingi reikalavimai ir taikomas skirtinga tvarka. Iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad eilinės antstolių atestacijos tikslas yra patikrinti ir įvertinti antstolio kvalifikaciją ir profesines žinias, skatinti profesinį tobulinimąsi, tuo tarpu neeilinė antstolio atestacija inicijuojama kilus pagrįstų abejonių antstolio kvalifikacija ir profesinėmis žiniomis, kai antstolio veiklos patikrinimo metu buvo nustatyti pasikartojantys antstolio profesinės veiklos pažeidimai. Nagrinėjamu atveju iš Komisijos narių teiktų pastebėjimų posėdžio metu matyti, kad didžioji dalis aplinkybių, kurios buvo tirtos posėdžio metu, buvo susijusios ne su pareiškėjos kvalifikacija, profesinėmis žiniomis, o su konkrečiais pareiškėjos atliktais procesiniais veiksmais vykdymo procese pagal neeilinio patikrinimo akte pateiktus duomenis įvairiais laikotarpiais.
Komisijos posėdžio pabaigoje svarstant pareiškėjos eilinės atestacijos klausimą (posėdžio garso įrašas nuo 42 min.), buvo lyginama pareiškėjos ir kitų antstolių veikla pagal tas aplinkybes, kurios buvo nustatytos neeilinio patikrinimo akte (posėdžio garso įrašo 44–46 min.). Posėdžio metu buvo kalbama apie neeilinį pareiškėjos veiklos patikrinimą ir jo metu tirtas bylas (posėdžio garso įrašo 46–47 min.), apie konkretų įvykį dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio, kiek tai yra susiję su neeilinio patikrinimo aktu (posėdžio garso įrašo 48 min.). Teismas pažymi, kad Komisijos nariai darė išvadas dėl pareiškėjos eilinės atestacijos, remdamiesi neeilinio patikrinimo išvadomis apie galimą sistemingą pareiškėjos veikimą nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis (posėdžio garso įrašo 50 min.), buvo diskutuojama dėl išieškojimo išskaitymų konkrečiu atveju pagal neeilinio patikrinimo aktą (posėdžio garso įrašo 55–56 min.), Komisijos nariai raginami skirti pareiškėjai egzaminą raštu pagal neeilinio patikrinimo akte nustatytas aplinkybes (posėdžio garso įrašo 56 min.). Komisijos narys posėdžio metu akcentavo, kad nagrinėjamu atveju yra netikslinga laukti drausminės atsakomybės pagal neeilinio patikrinimo akte konstatuota aplinkybes, kadangi tai nebus veiksminga poveikio priemonė (posėdžio garso įrašo 56 min.). 2018 m. lapkričio 20 d. Komisijos posėdžio metu Komisijos narys A. R. ragino kitas Komisijos nares paskaityti neeilinio patikrinimo aktą (posėdžio garso įrašo 35 min.). Komisijos narys A. R. mano, kad tai, kaip vykdymo išlaidas skaičiuoja pareiškėja, yra pasipinigavimas (posėdžio garso įrašo 13–14 min.).
Iš Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad sprendimas dėl egzamino laikymo raštu buvo priimtas remiantis išskirtinai neeilinio patikrinimo aktu, kuriame, kaip minėta anksčiau, yra vertinami pareiškėjos veiklos epizodai laikotarpiu nuo 2012 m. Komisija, spręsdama dėl pareiškėjos eilinės atestacijos rezultato, nesivadovavo jokiais duomenimis, kurie Komisijai buvo pateikti eilinės atestacijos metu, t. y. duomenimis apie pareiškėjos priimtus procesinius sprendimus aktualiu laikotarpiu, apie dalyvavimą profesinės veiklos mokymuose ir gautus skundus. Iš pateikto Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad Komisija iš esmės vertino neeilinio patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. Taigi, iš atliktos eilinės atestacijos turinio matyti, kad ji iš esmės atitiko neeilinės atestacijos pobūdį – eilinės atestacijos metu buvo tiriamos aplinkybės pagal neeilinio patikrinimo akte nurodytus duomenis, t. y. kaip tai nustatyta Taisyklių 4 punkte, jog neeilinė antstolio atestacija inicijuojama kilus pagrįstų abejonių antstolio kvalifikacija ir profesinėmis žiniomis, kai antstolio veiklos patikrinimo metu buvo nustatyti pasikartojantys antstolio profesinės veiklos pažeidimai, tačiau nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę.
Teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, kad, pagal Taisyklių 10 punktą, Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas Komisijai ne vėliau kaip likus dešimt dienų iki Komisijos posėdžio pateikia turimą medžiagą apie kiekvieno šiame posėdyje atestuotino antstolio profesinę veiklą (asmens bylą, duomenis apie antstolio veiklos patikrinimus, gautus ir išnagrinėtus skundus ir kt.) ir kvalifikacijos kėlimą per atestavimo laikotarpį. Pagal Taisyklių 11 punktą, atestuojamas antstolis turi teisę iki Komisijos posėdžio susipažinti su visa jo atestavimui pateikta medžiaga ir pateikti Komisijai paaiškinimus ar papildomą informaciją apie savo profesinę veiklą ir kvalifikacijos kėlimą per atestavimo laikotarpį. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad duomenys apie neeilinį pareiškėjos veiklos patikrinimą Komisijai buvo pateikti eilinės atestacijos dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 20 d., tuo tarpu neeilinės pareiškėjos veiklos patikrinimo aktas buvo surašytas 2018 m. lapkričio 19 d. Komisijos narys A. R. posėdžio eigoje prieš pradėdamas kalbėti apie pareiškėjos veiklą nurodė, kad pasakos apie atliktą pareiškėjos neeilinį patikrinimą ir jo metu nustatytas aplinkybes (posėdžio garso įrašo 14–15 min.). Iš kitų Komisijos narių pateiktų komentarų matyti, kad jie iki Komisijos posėdžio pradžios apie neeilinio patikrinimo aktą nežinojo, taip pat nežinojo apie jame nustatytas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjos veiklos eilinė atestacija buvo įvykdyta pažeidžiant Taisyklių 10 ir 11 punktų nuostatas.
Pagal Taisyklių 17 punktą, kilus abejonėms dėl antstolio kvalifikacijos ir profesinių žinių, nesugebėjimo jų taikyti praktikoje arba nustačius pasikartojančius antstolio profesinės veiklos pažeidimus, Komisijos sprendimu atestuojamo antstolio kvalifikacijai patikrinti vykdomas egzaminas raštu (testas). Teismas taip pat pažymi, kad Antstolių garbės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu drausmės byloje Nr. 142/19 pareiškėjai dėl neeilinio patikrinimo akte nustatytų pažeidimų buvo paskirta nuobauda – pastaba (t. 4, b. l. 157–166).
Nagrinėjamu atveju nustačius esminius procedūrinius pareiškėjos atliktos eilinės atestacijos trūkumus, teismas sprendžia, kad Komisijos sprendimas pareiškėjai skirti egzaminą raštu buvo priimtas nepagrįstai. Teisingumo ministro Įsakymas, kuriuo pareiškėja atleista iš antstolių (t. 4, b. l. 138), buvo priimtas įvertinus vykdyto egzamino raštu rezultatus. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju egzaminas raštu pareiškėjai buvo paskirtas atliktus eilinę jos veiklos atestaciją, nesivadovaujant Taisyklių nuostatomis, yra pagrindas panaikinti teisingumo ministro Įsakymą ir įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti eilinę pareiškėjos veiklos atestaciją.
Pareiškėja teismo posėdyje ir skunde teismui iš esmės teikė argumentus dėl Komisijos nario A. R. šališkumo. Teismas pažymi, kad Komisijos posėdžio metu posėdžio dalyviams yra suteikiama teisė reikšti nušalinimus Komisijos nariams. Pareiškėja eilinės atestacijos metu Komisijos nariams nušalinimų nereiškė. Šioje byloje teismas iš esmės nevertino neeilinio patikrinimo akte pateiktų išvadų pagrįstumo. Tai nėra šios bylos dalykas. Teismas šioje byloje pasisakė dėl eilinės atestacijos eigos ir atlikto eilinės atestacijos procedūros atitikties teisės aktų nuostatoms. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Komisijos narys A. R. surašė neeilinio patikrinimo išvadą, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti jo šališkumą. Visgi teismas pažymi, kad Komisijos nariai, vykdydami eilinę antstolio atestaciją, turėtų vengti subjektyvaus pobūdžio vertinimų. Teismas pažymi, kad šiame sprendime pateikta išvada dėl pareiškėjos atliktos eilinės atestacijos trūkumų nereiškia, kad Komisija, iš naujo spręsdama klausimą dėl pareiškėjos eilinės atestacijos, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos B. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Antstolių atestavimo komisijos 2019 m. vasario 5 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja neatestuota ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui pasiūlyta spręsti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo iš antstolių.
Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 7P-5 „Dėl antstolės B. T. įgaliojimų pasibaigimo“.
Įpareigoti Antstolių atestavimo komisiją atlikti pareiškėjos B. T. eilinę atestaciją iš naujo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.