Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju J. S. ir baudžiamoji byla nutraukta.

Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, T. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, lėšas sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 15.00 val., Šilutės r., Rusnės mstl., Nemuno g., prie M. G. ir H. K. skirto paminklo, radęs nukentėjusiajam J. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge+“ ir turėdamas realią galimybę daiktą grąžinti savininkui, tyčia jo neperdavė pasilikdamas telefoną sau ir taip pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge+“, kurio vertė 300 Eur, su SIM kortele ir apsauginiu dėklu, kurių bendra vertė 30 Eur, taip J. S. padarė bendrą 330 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas neginčija savo kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir (ar) jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį aplinkybių, tačiau teigia, jog jam nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl prašo neskirti šios priemonės.

5. BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, taip pat gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas suteikia teismui teisę pačiam parinkti, kurią iš įstatymo numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikyti asmeniui.

6. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Siekiant, jog asmens aptariamas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui gali būti taikomas BK 38 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos.

7. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija, priešingai, nei teigia apeliantas, mano, jog ginčijama poveikio priemonė yra būtina, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir neapsunkina T. J. padėties. T. J. už padarytą tyčinį nesunkų nusikaltimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu ir jam skirta minimali įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Neskyrus ar panaikinus ginčijamą priemonę, T. J. praktiškai nepajustų jokio bent kiek artimo kriminalinei bausmei būdingo poveikio. Tokia padėtis formuotų nebaudžiamumo iliuziją T. J. sąmonėje, o tai suponuotų realią tikimybę pasikartoti nusikalstamam jo elgesiui ateityje.

8. Apelianto argumentas, jog teismas parinkdamas kvestionuojamą poveikio priemonę nevertino aplinkybės, jog T. J., sudarydamas taikų susitarimą su nukentėjusiuoju J. S., pastarajam jau buvo sumokėjęs 300 Eur kompensaciją, yra nepagrįsta. Pažymėtina, jog aptariama aplinkybė teismo yra įvertinta, priešingu atveju teismas apskritai nebūtų galėjęs taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, nes viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu sąlygų yra ir ta, kad kaltininkas savo noru atlygino fiziniam asmeniui padarytą žalą. Be to, apylinkės teismas pagrįstai įvertino aplinkybes, jog T. J. yra dirbantis ir gauna minimalųjį mėnesinį uždarbį (555 Eur, b. l. 116). T. J. nekilo problemų nukentėjusiajam atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, o nuosprendžiu nustatytas 3 mėnesių terminas minimalaus dydžio įmokai sumokėti, nors gaunant ir nedideles pajamas, tikrai nesuvaržys pastarojo turtinės padėties.

9. Nors T. J. padaryta nusikalstama veika nėra tokia pavojinga, nes nukreipta ne į žmogaus sveikatą, o į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, šiuo konkrečiu atveju tai nepaneigia kvestionuojamos priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų. Nepagrįstai sureikšmindamas žalos atlyginimo nukentėjusiajam aplinkybę ir neįvertindamas to, kad T. J. skirtos įmokos dydis yra minimalus, apeliantas nepagrįstai susiaurina ginčijamos priemonės taikymo galimybę. Būtent baudžiamasis įstatymas reglamentuoja kvestionuojamos priemonės skyrimo sąlygas ir pagrindus, o ne, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas ar koks kitas teisės aktas. Nesmurtinis aktualios nusikalstamos veikos pobūdis savaime nėra lemianti ar eliminuojanti ginčijamos priemonės skyrimą kaltininkui sąlyga. Nusikalstamos veikos pobūdis (nesunkus tyčinis nusikaltimas), kaltininko elgesys ir veikos motyvai (svetimo turto grobimu siekė savanaudiško rezultato) leidžia daryti išvadą, jog ginčijama priemonė parinkta ir jos dydis teismo nustatytas teisingai, atitinka padarytos kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą.

10. Kitas apelianto argumentas, jog T. J. turi kreditinių įsipareigojimų, todėl skirta poveikio priemonė neadekvačiai suvaržys jo galimybes gyventi orų gyvenimą, yra nepagrįstas. Bankui pagal 2015 ir 2016 metais sudarytas vartojimo kredito sutartis T. J. kas mėnesį turi sumokėti iš viso apie 245 Eur (b. l. 118, 119). Taigi kredito įmokas bankui T. J. mokėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl skunde akcentuojamas jo nemokumas ar kilsiantys būtinųjų poreikių suvaržymai vertinamai kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti teiginiai. Net ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. J. turi realiai pajusti neigiamas nusikalstamo elgesio pasekmes, kad toliau laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams. Ginčijamą priemonę vertinti kaip neproporcingą ar neatitinkančią teisingos viešojo intereso poreikių ir T. J. teisių pusiausvyros, ar varžančią jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pagrindo nėra.

11. Galiausiai, apelianto argumentas, jog teismas suklydo nurodydamas skiriamos įmokos dydį, atmestinas kaip nepagrįstas. T. J. nusikalstamą veiką padarė 2019 m. liepos 14 d. ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Tokia šio teisės akto redakcija galioja nuo 2018 m. sausio 1 d., taigi jis aktualus nagrinėjamai bylai ir atitinka BK įtvirtintą 1 MGL dydį (5 MGL x 50 Eur = 250 Eur).

12. Esant aptartų aplinkybių visumai, tenkinti apelianto skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. J. gynėjo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.