Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo M. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskries vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad tai, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo M. S., policijos pareigūnams prisipažino jis pats bei nurodė nukentėjusieji. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar I. S. apskritai buvo eismo įvykio vietoje. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino iškilusių prieštaravimų ir nepagrįstai rėmėsi I. S. parodymais nevertinęs jų patikimumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą priėmė nepašalinęs byloje kilusių prieštaravimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs pažeidžiant ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles. Nustatyta, kad M. S., rašydamas paaiškinimą dėl eismo įvykio, prisipažino vairavęs automobilį, kuris sukėlė eismo įvykį (b. l. 6). Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad M. S. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams prisipažino, kad automobilį vairavo jis (b. l. 9, 10). Tai, kad jis vairavo automobilį eismo įvykio metu, M. S. prisipažino ir nukentėjusiesiems, paaiškindamas, kad po įvykio peršoko į keleivio vietą (b. l. 110). Nukentėjusysis V. R. taip pat paliudijo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klaupėsi ant kelių ir prašė atleidimo, o nukentėjusysis A. S. paliudijo, kad M. S. paaiškinimą policijos įstaigoje rašė pats. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir nepasisakė, kodėl jais nesiremia. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo, ar I. S., prisipažinęs vairavęs eismo įvykį sukėlusį automobilį, apskritai buvo eismo įvykio vietoje. Be to, vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, teismas neatsižvelgė į jau minėtą jo rašytinį paaiškinimą, kuriame jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė bei neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, nepašalino byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla M. S. atžvilgiu dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.