Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-106-527/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
2A-106-527/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
M. Z., A. Š., V. K., B. D., A. M., V. Š., S. R., D. S., A. R.
Trečiasis asmuo
UAB „Kaišiadorių šiluma“, Kaišiadorių rajono savivaldybė, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“
Advokatai
Gintaras Andrijauskas
Civilinė byla Nr. 2A-106-527/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Snieguolė Vilutienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovui A. P., atsakovams M. Z., A. Š., trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių šiluma“ atstovams G. P. ir advokatui Gintarui Andrijauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-51-748/2008 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams M. Z., V. K., B. D., A. M., V. Š., A. Š., S. R., D. S., A. R. dėl teisės atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų pripažinimo be bendraturčių sutikimo ir teisės atlikti rekonstrukcijos darbus pripažinimo be bendraturčių sutikimo (tretieji asmenys: Kaišiadorių rajono savivaldybė, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „Kaišiadorių šiluma“).

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 3-6) prašė pripažinti ieškovui teisę atjungti buto, (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų be atsakovo M. Z. sutikimo; pripažinti ieškovui teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo Kaišiadoryse, Birutės g. 3 šildymo sistemos rekonstrukciją pagal UAB „Rusnė“ parengtą šildymo sistemos rekonstrukcijos projektą be atsakovų sutikimo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis(duomenys neskelbtini). Atsakovai yra gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (patalpų) bendraturčiai. Siekdamas pasinaudoti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 183 p. numatyta teise, ieškovas kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas leisti atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų. Visi atsakovai, išskyrus M. Z., davė ieškovui sutikimą atjungti ieškovui priklausančio buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos. 2006-06-30 ieškovas įsipareigojo sudaryti sutartį su pastato bendrojo naudojimo patalpų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems to namo butų savininkams atlyginimo. UAB ,,Rusnė“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)šildymo sistemos rekonstrukcijos projektą, kuris buvo pateiktas visiems atsakovams, tačiau atsakovai nedavė ieškovui sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus. Ieškovo nuomone, atsakovai nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus, tuo pažeidė ieškovo teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atjungti jam nuosavybės teise priklausančio buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (2 t., b. l. 31-37) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 81,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 39-44) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovui teisę atjungti buto, esančio(duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų be atsakovo M. Z. sutikimo; pripažinti ieškovo teisę atlikti daugiabučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstrukciją pagal UAB „Rusnė“ parengtą šildymo sistemos rekonstrukcijos projektą be atsakovų sutikimo bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1) teismas remiasi Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika 2006-09-13 civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006, tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl viso pastato atjungimo nuo centralizuoto šildymo, rekonstruojant inžinierinius tinklus. Ieškovo pateiktas ieškinys yra susijęs su siekiu rekonstruoti savo buto šildymo sistemą, nekeičiant kitų butų ir bendro naudojimo patalpų šildymo sistemos;

2) Taisyklių 183 p. numato, kad daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas yra buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tuos darbus atlikti. Taisyklių 183.1-8 p. numato, kad prie prašymo turi būti pridedamas pastato savininko raštiškas sutikimas; jeigu pastato savininkas nėra vienas asmuo - visų butų ir kitų patalpų savininkų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemų bendraturčių raštiškas sutikimas; kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio juridinio asmens išduotos techninės sąlygos; savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų arba šių išlaidų, apskaičiuotų pagal teisės akto [3.28] nuostatas, išklotinė; įsipareigojimas pakeisti šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose; įsipareigojimas sudaryti sutartį su pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektus valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų namų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo; šilumos ar karšto vandens tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai; įsipareigojimas vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui pagal priežiūros sutartį jam tenkančią dalį dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose. Šios poįstatyminio teisės akto normos reiškia, kad, norėdamas gauti technines sąlygas, ieškovas privalo įvykdyti šių Taisyklių 183.1-8 p. nustatytus reikalavimus ir pateikti visų butų ir kitų patalpų savininkų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemų bendrasavininkių raštišką sutikimą. Techninių sąlygų sąvadas - baigiamasis etapas prieš energijos tiekimo sutarties nutraukimą. Ieškovas pateikė teismui visus rašytinius įrodymus apie tai, kad įvykdė visus Taisyklių 183 p. numatytus reikalavimus, t. y. pateikė visus kompetentingų institucijų išduotus reikiamus dokumentus. Be to, esant dviem prieštaringom išvadom dėl kompensacijos dydžio, sutiko mokėti UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ nustatytą didesnę kompensaciją. Ieškinyje pareikštas reikalavimas pripažinti teisę atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų be bendraturčio (atsakovo) sutikimo, todėl šioje byloje turėjo būti svarstomas šio reikalavimo pagrįstumo klausimas, t. y. nustatinėjamos priežastys, dėl kurių atsakovas atsisako duoti sutikimą, bei pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Atsakovo teismo posėdyje pateikti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais;

Žemesnės instancijos teismas

3) teismas konstatavo, kad UAB ,,Rusnė“ šildymo rekonstrukcijos dokumentu negalima vadovautis, kadangi jis atliktas vadovaujantis negaliojančiomis normomis ir yra padarytas neturint techninių sąlygų. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, nes Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 str. l d. numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Statybos įstatymo 2 str. 31 p. numatyta, kad projektiniai pasiūlymai - tai eskizinis projektas, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas parengti projektavimo sąlygas. Statybos įstatymo 20 str. 2 d. numatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir (be kitų dokumentų) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai, bei projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). Statybos darbai atliekami turint projektą. Statybos projektui parengti turi būti išduodamas statinio projektavimo sąlygų sąvadas. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimu prasideda statyba. Tai - pirmasis etapas. Jo metu statinio savininkai gali neturėti visos informacijos ir nebūti visiškai apsisprendę vykdyti statybą iki rekonstrukcijos pabaigos, t. y. iki namo šildymo būdo pakeitimo, tačiau šio etapo metu turi būti surinkti statybiniai, techniniai, ekonominiai ir kitokie būtini duomenys, kurie statinio savininkams, ne tik tiems, kurie balsų dauguma patvirtino kreipimąsi dėl projektavimo sąlygų išdavimo, bet ir kitiems, leistų apsispręsti, ar viso pastato šildymo būdo keitimas užtikrins tinkamesnį nei ankstesnis šilumos tiekimą (dėl patikimumo, kokybės, sąnaudų ekonomijos ar kt.). Remiantis Šilumos ūkio įstatymu, siekimas ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus nulemia tai, kad projektavimo varžymas reikštų ir šilumos vartotojo teisėtą interesą rinktis šilumos tiekimą palankesnėmis sąlygomis varžymą; kita vertus - ir pagrįstos konkurencijos ribojimą šilumos ūkyje. Vartotojo teisės turi būti užtikrinamos suteikiant galimybę šilumos tiekėjams tenkinti vartotojo poreikius mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai (Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Rusnė“ projektinis pasiūlymas yra padarytas neturint techninių sąlygų, yra nepagrįsta. UAB ,,Rusnė“ projektinis pasiūlymas parengtas ir suderintas 2007-08-07 (projektinio pasiūlymo 4 1.). Norma RSN 133-91 neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 704. Norma STR2.01.04:2004 (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 704) pakeista Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-11-08 įsakymu Nr. Dl-589, t. y. jau tada, kai UAB ,,Rusnė“ projektinis pasiūlymas jau buvo parengtas ir pateiktas teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad šiose normose nustatoma elektros kabelių montavimo, tvirtinimo ir naudojimo sąlygos. Pagal projektinį pasiūlymą ieškovo atveju kabelio naudojimas nenumatomas. Norma HN 33-1-2003 panaikinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. V-555, t. y. ši norma panaikinta UAB ,,Rusnė“ projektinio pasiūlymo rengimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakyme Nr. V-555 nustatyti gyvenamųjų pastatų triukšmo ribiniai dydžiai yra didesni nei Normoje HN 33-1-2003, todėl šios normos pakeitimas negali turėti įtakos projektinio pasiūlymo sprendiniams;

4) teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Jonavos projektas“ dokumentas apie papildomų išlaidų dydį neturi įrodomosios reikšmės. 2004-12-23 ieškovui buvo pateikta UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ pažyma apie vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų paskaičiavimą likusiems namo šilumos vartotojams. Kadangi 2005-06-21 UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ rašte Nr. SD-478 ieškovui buvo nurodyta, kad, norėdamas užbaigti paskaičiuoti kompensacijos dydį, ieškovas turi pasisamdyti konsultantą projektuotoją, dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į UAB ,,Jonavos projektas“, kuri atliko papildomus paskaičiavimus. Tai, kad tyrimo objektas yra ieškovo butas, atsispindi šio paskaičiavimo 1 p. Datos nebuvimas nedaro šio dokumento negaliojančio. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei šalys, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių paskaičiavimų neginčijo. Pirmosios instancijos teismas, abejodamas šio dokumento autentiškumu, privalėjo kviesti į teismo posėdį UAB ,,Jonavos projektas“ atstovą ar imtis kitų priemonių, kurios patvirtintų šio rašytinio įrodymo patikimumą (CPK 179 str. 1 d.). Bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, tačiau jis turi paisyti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37, 4.75 str.). Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą užkerta ieškovui kelią, įvykdžius visus įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, vykdyti tolesnę atsijungimo procedūrą.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 49) prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka, kad ieškovas atsijungtų nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemos, nes tai pažeistų atsakovo teisę į užtikrintą šildymą ir karšto vandens tiekimą, be to, atsakovas nesutinka papildomai mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Atsakovas nurodo, kad su ieškovu nėra sutarta, kaip jis kompensuos papildomas išlaidas už šildymą visiems namo gyventojams, kai atsijungs nuo bendros namo sistemos. Ieškovas numato kompensuoti išlaidas ne pagal UAB „Kaišiadorių šiluma“, kuri tiekia karštą vandenį, paskaičiavimus (maždaug 55 Lt per mėnesį), o pagal UAB „Jonavos projektas“ paskaičiavimus (maždaug 5 Lt per mėnesį). Be to, UAB „Jonavos projektas“ paskaičiavimų dokumentas yra be datos, todėl negaliojantis. Ieškovas nori atsijungti nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir atlikti savo bute rekonstrukcijos darbus, remdamasis UAB „Rusnė“ parengtu šildymo sistemos rekonstrukcijos projektu. Šis dokumentas yra tik pasiūlymas, o ne projektas. Šildymo sistemai rekonstruoti reikia techninių sąlygų, projekto bei techninio sąlygų sąvado. Ieškovas tokių dokumentų neturi. Ieškovas neturi jokių dokumentų, kurie įrodytų, kad, jam atsijungus nuo namo karšto vandens ir šildymo sistemos, šios sistemos veikla nesutriks. Apie galimus rimtus sutrikimus savo pažymose įspėja UAB „Kaišiadorių šiluma“. Sutrikus sistemos veiklai, reikėtų keisti nemažai įrengimų namo šildymo ir karšto vandens tiekimui užtikrinti. Ieškovas apie tai ir apie išlaidas, kurias reikės padengti namo gyventojams, neužsimena.

Tretieji asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ atsiliepimais į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 76; t. 2, b. l. 51) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas S. R., kuriam pritarė ir atsakovai M. Z., V. K., A. M., A. Š., D. S. ir A. R., atsiliepimais į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 54-58; t. 2, b. l. 67-73) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1) Šilumos ūkio įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vidinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Ieškovo reikalavimai prieštarauja Kaišiadorių rajono savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui, kuriame numatyta, kad Kaišiadorių mieste šiluma tiekiama centralizuotai iš vienos rajoninės katilinės, kūrenamos gamtinėmis dujomis. Šis argumentas įvardintas 2008-04-01 UAB „Kaišiadorių šiluma“ atsiliepime;

2) Šilumos ūkio įstatymo 29 str. teigiama, kad buto ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą. Įstatyme nėra numatytos sąvokos „rekonstruojant pastato dalį“. Pastatas (inžinerinės sistemos) yra rekonstruojamas tiek tuo atveju, kai keičiamas vieno buto šildymo būdas, tiek tuo atveju, kai šildymo būdą keičia visi butai. Dėl to ieškovas yra neteisus sakydamas, kad šioje byloje negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006;

Šalies argumentai

3) ieškovas teigia pateikęs visus rašytinius įrodymus, kad įvykdė visus Taisyklių 183 p. nustatytus reikalavimus, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiavimus dėl UAB „Kaišiadorių šiluma“ direktoriaus 2008-05-08 patvirtintos pažymos „Apie kompensacijų dydį“, kurioje numatyta, kad kompensacijos dydis būtų 55,51 Lt. UAB „Jonavos projektas“ dokumentas dėl papildomų išlaidų (5,88 Lt) dydžio nelaikytinas įrodymu, kadangi jame nenurodytas tyrimo objektas, dokumentas yra be datos. Ieškovo argumentas, kad teismas privalėjo kviesti į posėdį UAB „Jonavos projektas“ atstovą, yra nepagrįstas, nes savo alternatyvių paskaičiavimų teisėtumą ir pagrįstumą ieškovas turėjo įrodyti pats (CPK 178 str.). Ieškovo teiginys, kad jis sutinka mokėti UAB „Kaišiadorių šiluma“ paskaičiuotą didesnę kompensaciją, yra nauja aplinkybė, paaiškėjusi iš jo apeliacinio skundo, neaptarta pirmosios instancijos teisme, todėl ja neturėtų būti vadovaujamasi ir apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis Taisyklių 186 p., ieškovas nesudarė su atsakovais sutarties dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų savininkams atlyginimo;

4) 2006-07-20 namo gyventojai susirinkime nepriėmė sprendimo dėl buto, esančio(duomenys neskelbtini), atjungimo nuo centralizuotos namo šildymo karšto vandens tiekimo sistemos, kaip yra reikalaujama Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 6 d. Be to, ieškovas remiasi UAB „Rusnė“ projektu, kuris yra neišsamus. Projekto aiškinamajame rašte beveik nieko nekalbama apie kitų namo gyventojų nuostolius. Projekte tik pažymėta, kad radiatorių atjungimas bute Nr. 2 pastato šildymo sistemos hidrauliniam režimui ir pastato šilumos mazge sumontuoto cirkuliacinio siurblio našumui ir slėgiui įtakos neturės. Taip pat iš projekto neaišku, kokiu būdu bus išvedamas kaminas virš stogo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra neleidžiama statyti dūmtraukio ant žmonių praėjimo vietų. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad rekonstrukcijos projektas yra neatsiejama prašymo atsijungti nuo bendros šildymo sistemos dalis, kuria remiantis galima daryti išvadas, ar kiti namo bendraturčiai pagrįstai nedavė sutikimo. UAB „Rusnė“ projektas yra neišsamus, todėl namo gyventojų atsisakymas duoti leidimą yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „Kaišiadorių šiluma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 62-64) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tretysis asmuo nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1) ieškovas nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, paremtus Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktika 2006-09-13 civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006, nurodydamas, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl viso pastato atjungimo nuo centralizuoto šildymo, rekonstruojant inžinerinius tinklus, o ieškovo pateiktas ieškinys susijęs su siekiu rekonstruoti tik jo buto šildymo sistemą, nekeičiant kitų butų ir bendro naudojimo patalpų šildymo sistemos. Tačiau remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovui atjungus jam priklausančių patalpų šildymą nuo bendros daugiabučio namo šilumos tiekimo sistemos, kitų butų savininkai patirtų papildomų išlaidų, nes gyventojai atlygina ne tik jiems priklausančiose, bet ir bendro naudojimo patalpose suvartojamą šilumą ir dengia išlaidas, susijusias su bendros nuosavybės priežiūra ir išlaikymu, be to, dengia šilumos nuostolius per bendras pastato išorines pertvaras (stogą, rūsio perdangą, galines sienas ir pan.). Tokiu būdu būtų pažeistos kitų butų savininkų teisės ir teisėti interesai;

Šalies argumentai

2) ieškovas nurodo, kad jis pateikė teismui visus rašytinius įrodymus apie tai, kad įvykdė Taisyklių 183 p. numatytus reikalavimus. Taisyklių 183 p. 2 papunktyje numatytas reikalavimas gauti visų 100 procentų butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus leisti atjungti vieno buto šildymo ir karšto vandens sistemą ir keisti atskiro buto šildymo būdą yra teisėtas, nes šiuo atveju pažeidžiamos visų bendrasavininkų teisės ir teisėti interesai. Iš teismo sprendimo matyti, kad minėtų Taisyklių 183 p. nėra visiškai įvykdytas, nes nepateiktas visų pastato bendraturčių raštiškas sutikimas, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti teisę atsijungti nuo bendros pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, neįvykdžius teisės aktuose numatytų sąlygų, laikytinas nepagrįstu, ką ir konstatavo teismas. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis sutiko mokėti UAB „Kaišiadorių šiluma“ nustatytą kompensaciją, nors iš tikrųjų bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas apskritai neigė, kad kitiems butų savininkams atsiras kokių nors papildomų išlaidų;

3) ieškovas nepagrįstai ginčija teismo išvadą, kad negalima remtis UAB „Rusnė“ projektiniu pasiūlymu atliekant buto, esančio(duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstrukciją. Teismas išaiškino, kad šis projektinis pasiūlymas parengtas vadovaujantis negaliojančiomis normomis HN 33-1-2003, RSN 133-91 bei pakeista STR 2.01.01:2004 norma. Atsižvelgiant į tai, atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus pagal šį projektinį siūlymą pirmosios instancijos teismo tinkamai pripažintas pagrįstu;

4) teismo išvada, kad UAB „Jonavos projektas“ parengtas dokumentas neturi įrodomosios reikšmės, visiškai pagrįsta, nes ieškovas neįrodė, jog pastarosios bendrovės pateiktame dokumente tyrimo objektas yra jo butas, esantis(duomenys neskelbtini). Rengiant dokumentą, kuris gali turėti arba turi įrodomąją reikšmę, privalo būti nurodyta data. Pateiktas UAB „Jonavos projektas“ dokumentas yra be datos, dėl to vertinamas kaip neturintis įrodomosios reikšmės;

5) remiantis Taisyklių 183 punktu, kuris numato vieno buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų vartotojo iniciatyva tvarką ir sąlygas, vartotojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą derinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Prie prašymo turi būti pridedama Taisyklių 183 punkte numatyti atitinkamų kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, tarp jų ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai, taip pat įsipareigojimas vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui pagal priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir/ar karšto vandens sistemų priežiūros bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose. Ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad, atlikus šildymo sistemos rekonstrukciją, jokios žalos kitiems butų savininkams neatsiras, arba kad jis įsipareigojo kompensuoti atsirasiančią žalą, t. y., kad jis įvykdė visas įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų numatytas sąlygas, o atsakovai sutikimo neduoda be jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jis pateikė teismui visus rašytinius įrodymus, visus kompetentingų institucijų išduotus reikiamus dokumentus bei sutiko mokėti didesnę UAB „Kaišiadorių šiluma“ nustatytą kompensaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodė, kad ieškovas atsisakė atlyginti atsirasiančių nuostolių kompensavimo sumą, kurią paskaičiavo UAB „Kaišiadorių šiluma“, kad teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių paskaičiavimą, jog butui, esančiam(duomenys neskelbtini), pakeitus šildymo būdą, kiti pastato butai kas mėnesį patirtų papildomų išlaidų. CK 6.390 str. 1 d. įtvirtinta abonento - fizinio asmens - vartotojo teisė nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia vartotojo įrenginių atjungimą nuo šilumos tiekimo sistemos su sąlyga, kad vartotojas yra visiškai atsiskaitęs už iki atsijungimo suvartotą energiją. Šią teisę vartotojas gali įgyvendinti daugiabučiame name, jeigu jo įrenginių atjungimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Savininkas įgyvendina nuosavybės teisę savo nuožiūra, bet ši teisė nėra absoliuti, nes savininkas neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju tai reiškia, kad bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, kartu tai reiškia, jog jis turi paisyti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37, 4.75 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad numatomi atlikti jam priklausančio buto šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šilumos ir karšto vandens sistemos darbai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 str. 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Nustatyta, kad ginčas kilo dėl to, kad ieškovas siekia nutraukti centralizuotą šilumos ir karšto vandens tiekimą į jo butą Nr. 2, esantį daugiabučiame name(duomenys neskelbtini), atlikti savo buto šildymo sistemos rekonstrukciją, o atsakovai nedavė tam sutikimo, nes neturi garantijų, jog jiems nebus padaryta žalos ir nesutriks šilumos tiekimas. CK 6.390 str. 1 d. nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Šilumos ūkio įstatymo 29 str. nustato, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pagal Statybos įstatymo 12 str. rekonstrukcija gali būti atliekama tik turint statinio projektą. Šias įstatymo normas detalizuojantis poįstatyminis aktas yra Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (toliau – Taisyklės). Taisyklių (1997-06-21 įsakymo red.) 183 p. nustatyta vieno buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų vartotojo iniciatyva tvarka ir sąlygos. Vartotojas tokiu atveju privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą derinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tuos darbus atlikti. Prie šio prašymo pridedami (be nurodytų kitų) ir šie dokumentai: visų butų ir kitų patalpų savininkų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemų bendraturčių raštiškas sutikimas; savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų arba šių išlaidų, apskaičiuotų pagal teisės akto nuostatas, išklotinė; įsipareigojimas sudaryti sutartį su pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų namų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo; šilumos ar karšto vandens tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad jo pateiktas atsijungimo nuo šilumos tinklų rekonstrukcijos projektas yra tinkamas ir juo galima vadovautis atliekant darbus, kad jis su šiuo projektu supažindino visus atsakovus, kad atlikus šildymo sistemos rekonstrukciją jokia žala kitiems butų savininkams neatsiras arba kad jis įsipareigojo kompensuoti atsirasiančią žalą, t. y. įvykdė visas įstatymų ir Taisyklių numatytas sąlygas, o atsakovai be jokio pagrindo neduoda sutikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pateikė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai prašymą nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir išduoti technines sąlygas darbams atlikti, tačiau techninės sąlygos jam nebuvo išduotos, motyvuojant, kad nėra pateiktas vieno iš butų savininkų sutikimas, nesuderinta kompensacijos suma, nepriimtas butų savininkų susirinkimo sprendimas dėl vieno buto atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos (civilinė byla Nr. 2-825-574/2007, b. l. 14, 22).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-09-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2006, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl šildymo būdo daugiabučiame name pakeitimo, yra pasisakęs: turi būti vadovaujamasi tuo, kad dėl projektavimo sąlygų išdavimo prasideda statyba - tai pirmasis etapas, kurio metu statinio savininkai gali neturėti visos informacijos ir nebūti visiškai apsisprendę dėl pasiryžimo vykdyti statybą iki rekonstrukcijos pabaigos, t. y. iki namo šildymo būdo pakeitimo, tačiau šio etapo metu turi būti surinkti statybiniai, techniniai, ekonominiai ir kitokie būtini duomenys, kurie statinio savininkams leistų apsispręsti, ar šildymo būdo keitimas užtikrins tinkamesnį nei ankstesnis šilumos tiekimą (dėl patikimumo, kokybės, sąnaudų ekonomijos ir pan.). Kolegija nepritaria apeliantui, kad šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties nuostata vadovautasi nepagrįstai, nes, kolegijos nuomone, padaryta išvada nėra susijusi išimtinai tik su viso pastato atjungimu nuo centralizuoto šildymo. Ieškovas, neturėdamas techninių sąlygų sąvado, kreipėsi į UAB ,,Rusnė“ dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos projekto parengimo, ir pagal jo prašymą toks projektinis pasiūlymas buvo padarytas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis UAB ,,Rusnė“ šildymo sistemos rekonstrukcijos dokumentas atitinka Statybos įstatymo 2 str. 32 d. numatytą projektinio pasiūlymo, reikalingo projektavimo sąlygoms parengti, kategoriją, tačiau neatitinka Statybos įstatymo 20 str. numatytos projekto sąvokos, nes yra padarytas neturint techninių sąlygų (jomis nesivadovaujant), be to, jis atliktas vadovaujantis negaliojančiomis normomis HN 33-1-2003 (panaikinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. V-555) ir RSN 133-91 (neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.704), o norma STR 2.01.04:2004 yra pakeista Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-11-08 įsakymu Nr. Dl-589. Šiuo projektiniu pasiūlymu nebūtų galima vadovautis atliekant buto, esančio(duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstrukciją, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsakovo M. Z. atsisakymą duoti sutikimą atjungti ieškovui priklausančio buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų bei atsakovų atsisakymą duoti sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus pagal šį projektinį pasiūlymą pripažino pagrįstais.

Be to, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo numatomi atlikti jam priklausančio buto šilumos ir karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šilumos ir karšto vandens sistemos darbai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Kolegija pritaria teismo išvadai, jog ieškovas neįrodė, kad jo buto atjungimas nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemų nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Pripažintina, kad atsakovas M. Z. pagrįstai atsisakė duoti sutikimą atjungti buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, ir visi atsakovai pagrįstai nedavė sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus, nes ieškovas savivaldybės institucijai nėra pateikęs įsipareigojimo sudaryti sutartį su Taisyklėse nurodytais asmenimis dėl konkrečių papildomų išlaidų kitiems namo butų savininkams atlyginimo, tuo labiau, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme teigė atsisakąs atlyginti atsirasiančių nuostolių kompensavimo sumą, kurią savivaldybės institucijos įpareigota paskaičiavo UAB ,,Kaišiadorių šiluma“. Kolegija pritaria teismo išvadai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šį paskaičiavimą, pagal kurį jo butui pakeitus šildymo būdą kiti pastato butai turėtų 55,51 Lt papildomų išlaidų per mėnesį (b. l. 115-116). Ieškovas remdamasis UAB ,,Rusnė“ projektinio pasiūlymo aiškinamuoju raštu neigė, kad kitiems butų savininkams atsiras kokių nors papildomų išlaidų, tačiau šio projektinio pasiūlymo dėl jau minėtų priežasčių teismas pagrįstai nelaikė tinkamu projektu, o jo paskaičiavimų – pagrįstais. Teismas taip pat visiškai pagrįstai sprendė, kad neturi įrodomosios reikšmės ir UAB „Jonavos projektas“ dokumentas apie papildomų išlaidų dydį - 5,88 Lt (civilinė byla Nr. 2-825-574/2007; b. l. 17), kuriuo ieškovas byloje rėmėsi ginčydamas UAB ,,Kaišiadorių šiluma“ apskaičiuotą kompensacijos dydį, nes šiame UAB „Jonavos projektas“ dokumente nenurodytas tyrimo objektas (gyvenamosios patalpos adresas), dokumentas yra be datos. Apeliaciniame skunde nurodytą ieškovo teiginį, kad jis sutinka mokėti UAB „Kaišiadorių šiluma“ paskaičiuotą didesnę kompensaciją, kolegija vertina kaip naują aplinkybę, paaiškėjusią jau po bylos išnagrinėjimo apylinkės teisme iš esmės, dėk kurios negalėjo pasisakyti pirmosios instancijos teismas, dėl ko kolegija dėl jos taip pat nepasisako.

Kolegija papildomai pažymi, jog ieškovas į teismą kreipėsi ne su ieškinio reikalavimu leisti jam pateikti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl techninių sąlygų šiems darbams atlikti gavimo be atsakovų sutikimo, t. y. ne dėl statybos pradžios (pertvarkymo techninių galimybių, finansinių ir ekonominių aspektų tyrimo), o prašydamas pripažinti jam teisę atjungti jo buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo viso pastato sistemų be atsakovo M. Z. sutikimo bei teisę atlikti jo šildymo sistemos rekonstrukciją pagal pateiktą projektą be atsakovų sutikimo. Kad būtų įmanoma patenkinti tokius reikalavimus, kolegijos nuomone, ieškovo pateiktas projektas (pagal kurį jis pageidauja atlikti rekonstrukciją) besąlygiškai turi atitikti visus įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, turi būti paruoštas vadovaujantis išduotomis techninėmis sąlygomis), o pats ieškovas turi būti išpildęs visus Taisyklėse numatytus reikalavimus (pavyzdžiui, ir Taisyklių 186 p. numatytą reikalavimą sudaryti su atsakovais sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų savininkams atlyginimo).

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kolegija jį palieka nepakeistą, o nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

nutari a:

apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Rūta PalubinskaitėAlgirdas Remeika