Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1045-811/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-14
Bylos Nr.: eI3-1045-811/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02964-2021-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Petkevičienė
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Juozas Rėksnys

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1045-811/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02964-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Juozui Rėksniui,atsakovės atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Chem oil“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi priimta pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Chem oil“ skundo dalis, kurioje pareiškėja prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą „Dėl UAB „Chem oil“ skundo“ Nr. S-110 (7-88/2021) (toliau – Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. birželio 3 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.222Mr) FR0682-133 (toliau – Inspekcijos Sprendimas).

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad patikrinimo procedūros metu bei tvirtinant 2021 m. vasario 11 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-32 (toliau – Patikrinimo aktas) jai nebuvo pateikti dokumentai, kuriais grindžiamos akto išvados: t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „duomenys neskelbtini)“ mokestinių tyrimų ataskaitos/pažymos, kuriomis grindžiamos išvados dėl šių subjektų PVM vengimo (sukčiavimo). Atsisakymą pateikti šią medžiagą mokesčių administratorius motyvavo pareiškėjos nepateiktais rašytiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimais, nors pareiškėja mano, kad būtent administratorius, ketindamas remtis šia medžiaga, turėjo gauti tokius sutikimus arba pateikti įrodymus, kad jų prašė ir negavo.

Teigia, kad atsisakymas supažindinti pareiškėją su medžiaga (įrodymais), kuriais grindžiamos patikrinimo akto išvados, yra esminis administracinės tikrinimo procedūros ir Patikrinimo akto tvirtinimo procedūros pažeidimas, kuriuo pažeista pareiškėjos teisė į veiksmingą gynybą.

Nurodo, kad Komisija Sprendime nepateikė jokių motyvų, kurie leistų nesivadovauti pareiškėjos skunde nurodoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika.

Teigia, kad patikrinimo akte ir jo prieduose nėra esminės informacijos, t. y. kokia faktiškai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skola, kada/kaip ši skola susidarė. Mano, kad tik turint šią informaciją, būtų galima spręsti esminius klausimus, ar pareiškėja žinojo/galėjo žinoti apie tokią PVM skolą/sukčiavimą ir kiek proporcinga yra atimti teisę į viso pirkimo iš šių subjektų PVM atskaitą bendrai 115 341,56 Eur sumai. Teigia, kad ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu pareiškėjos atstovas atkreipė į tai dėmesį, tačiau Komisija šių aplinkybių nesiaiškino ir ginčo esmės neatskleidė.

Teigia, kad Patikrinimo akto ir Komisijos Sprendimo teiginiai apie neįvykusias ūkines operacijas tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja patikrinimo akte surinktai informacijai apie šių ūkio subjektų veiklą (žaliavų ir paslaugų langų koncentrato gamybai pirkimai ir atsiskaitymai už jas, įgaliojimų atstovauti šias bendroves suteikimas, leidimų laikinajam įvežimui perdirbti užsakymai ir gavimai, perdirbto produkto išleidimas į laisvą apyvartą ir galutinio produkto tiekimas etc.). Nurodo, kad įtartinomis laikomos aplinkybės yra įprastinės (būdingos) visiems tokio pobūdžio pareiškėjos pirkimams.

Patikrinimo akte pareiškėjos teisė į langų ploviklio koncentrato pirkimo PVM atskaitą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš esmės neigiama todėl, kad šios įmonės dalyvavo PVM sukčiavime ir mokesčių administratorius nematė kitų priežasčių (išskyrus dalyvavimą sukčiavime) įtraukti šias įmones į pareiškėjos nuolat vykdomą veiklą (kaip tarpininkes) perkant etilo alkoholį iš Šveicarijos tiekėjo (duomenys neskelbtini), jį importuojant ir perdirbant į langų ploviklio koncentratą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja langų ploviklio koncentratą pirko ne tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir dar iš 6 ūkio subjektų, tačiau pastarieji pardavimo PVM deklaravo ir sumokėjo. Deja, sandorių su pastaraisiais 6 ūkio subjektais detalių ir aplinkybių mokesčių administratorius netyrė ir nesiaiškino, ar įtartinos aplinkybės, apie kurias rašoma patikrinimo akte, nėra įprastos visais pirkimų atvejais.

Nurodo, kad pareiškėja bendradarbiaudama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbo 52 451,55 Eur pelno, tačiau Komisija Sprendime kartoja Inspekcijos Sprendimo motyvus dėl tariamo naudos trūkumo ir ignoruoja pareiškėjos pateiktus įrodymus apie pirkimų-pardavimų dėka uždirbtą 52 451,55 Eur pelną.

Teigia, kad skundžiamuose Sprendimuose deklaratyviai teigiama, kad pareiškėja turėjo pagrindą įtarti („labiau pasidomėti kontrahentais“), tačiau nenurodyta, kokios konkrečios aplinkybės leido manyti ar įtarti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengs PVM mokėjimo.

Mano, kad Komisijos Sprendime pateikti nauji argumentai dėl ginčo sąskaitų faktūrų rekvizitų tariamų trūkumų ne tik nepagrįsti įstatymo reikalavimais (išrašiusio asmens vardas, pavardė ir parašas jau labai ilgą laiką nėra privalomi šio dokumento rekvizitai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 80 straipsnį), bet ir visiškai neatskleidžia kaip šios aplinkybės galėjo žymėti (prognozuoti) galimą tiekėjo PVM sukčiavimą. Nurodo, kad ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo mažai darbuotojų - pareiškėja turėjo 2 darbuotojus, kitose analogiškas perdirbimo operacijas vykdžiusiose ir langų ploviklio koncentratą pareiškėjai tiekusiose įmonėse (UAB „Amber way“, MB „Automagneta“, UAB „LK Transport“) taip pat dirbo 1-2 darbuotojai.

Nurodo, kad visų pareiškėjos tikrinamojo laikotarpio langų koncentrato pirkimo atvejais tiekiančios bendrovės avansu gaudavo pareiškėjos lėšas ir suteikdavo įgaliojimus pareiškėjos darbuotojams S. G. ir G. Š. atstovauti muitinėje.

Teigia, kad pareiškėja pati perka denatūruotą etilo alkoholį (toliau trumpinama DEA) ir, įvežusi jį, perdirba gamindama ploviklio koncentratą, dėl muitų teisės ribojimų. Nurodo, kad Pareiškėja gauna muitinės leidimus perdirbimui ir pati pagal juos per vienerius metus gali įvežti perdirbimui DEA už ne daugiau nei 150 000 Eur sumą. Nurodo, kad 2018-2019 metais išnaudojusi šį limitą, pareiškėja pirko ir kitų ūkio subjektų importuotą ir perdirbtą produkciją, o šie ūkio subjektai savo ruožtu taip pat turėjo tuos pačius DEA įvežimo ir perdirbimo ribojimus. Teigia, kad 2020 metais dėl pasaulinės pandemijos staigiai išaugus dezinfekcinio skysčio (kurio gamybai naudotas ir DEA) paklausai, pareiškėja kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama ieškoti galimybių pakeisti minėtą ribojimą, sudarant galimybes įvežti perdirbimui didesnį DEA kiekį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vieni iš daugelio rinkos teikėjų, gavusių muitinės leidimus DEA įvežimui perdirbti ir jų pagrindu vykdžiusių perdirbimo operacijas patikrinimo akte minimoje susijusių įmonių (UAB „Chemopolis“, UAB „Autochemija“) veiklos bazėje.

Tvirtina, kad Inspekcija nepagrįstai nevertino („vertino kritiškai“) objektyvių aplinkybių, lėmusių pareiškėjos poreikį pirkti ginčo prekę iš kitų ūkio subjektų, bausdama už tai, kad šių aplinkybių pareiškėja nenurodė tikrinimo metu. Mano, kad nepriklausomai nuo to, kurioje kontrolės procedūros stadijoje pateikiami dokumentai/motyvai, juos būtina visapusiškai ir objektyviai tikrinti ir vertinti.

Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vieni iš daugelio rinkos teikėjų, gavusių muitinės leidimus įvežti perdirbimui DEA ir jų pagrindu vykdžiusių perdirbimo operacijas. Nurodo, kad ypatybė ta, kad šie tiekėjai minėtų operacijų rezultate atsiradusį (pareiškėjos jiems sumokėtą) pardavimo PVM galimai nusprendė „sutaupyti“ patikrinimo akte aprašomu būdu, apie ką pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti. Jokie požymiai nerodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendradarbiaudami su pareiškėja, jau „yra sukūrę ar dar rengiasi kurti fiktyvią pirkimo PVM atskaitą“, be to pareiškėjai iš patikrinimo akto neaišku šių mokėtojų realios PVM nepriemokos. Patikrinimo akte nurodoma, kad lėšos iš šių bendrovių kasos galimai buvo išimtos be juridinio pagrindo, tačiau apie tai pareiškėja irgi neturėjo galimybės žinoti. Teigia, kad pareiškėjos veiklos istorijoje tokių sandorių su PVM sukčiaujančiais tiekėjais nėra buvę, sandorių sudarymo metu nebuvo jokių prielaidų įtarti, kad šie tiekėjai gali vengti pardavimo PVM mokėjimo. Nei antros banko sąskaitos turėjimas (atidarymas), nei įmonės „jaunas amžius“ nerodo jos ketinimų sukčiauti PVM „kuriant ar sukūrus fiktyvią PVM atskaitą“ (kitu atveju mokesčių administratorius nebūtų šių įmonių registravęs PVM mokėtojomis). Bendrovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji iš šių įmonių langų ploviklio koncentratą pirko tik tirs kartus (pagal tris ginčo PVM sąskaitas faktūras) ir šių įsigijimų metu nebuvo jokių PVM sukčiavimo požymių.

Teigia atkreipusi Komisijos dėmesį, kad pareiškėjos bendradarbiavimo su UAB „duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės nesiskyrė nuo jos bendradarbiavimo su kitais 6 tiekėjais, tačiau Komisija nurodė, kad pardavimo PVM nesumokėjo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas, pareiškėjos vertinimu, yra objektyvi atsakomybė be kaltės.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo detaliai paaiškinusi Komisijai, kodėl ji pirko langų ploviklio koncentratą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir dar 6 tiekėjų (importuotojų): vienas subjektas (bendrovė) gauna muitinės leidimą perdirbimui ir pati pagal jį per vienerius metus gali įvežti perdirbimui etilo alkoholio už ne daugiau nei 150 000 Eur sumą pagal 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 167 straipsnis.

Teigia, kad mokesčių administratorius šių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nevertino. Pareiškėjos manymu, Patikrinimo aktas grindžiamas ir „įtartinomis“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų etilo alkoholio įvežimo ir perdirbimo aplinkybėmis (nevertinant šių konkrečių aplinkybių sąsajumo su įrodinėjimo dalyku): UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansu (iki langų ploviklio koncentrato sąskaitos išrašymo) gavo lėšas iš pareiškėjos, kuriomis atsiskaitė su žaliavos (etilo alkoholio) tiekėju (duomenys neskelbtini); AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal susitarimą dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią praneša G. Š.; greta trišalės perdirbimo sutarties (importuotojas/perdirbimo įrangos nuomotojas UAB „Autochemija“ /perdirbimo paslaugos teikėjas UAB „Chemoil“) nėra jokių kitų dokumentų apie perdirbimo įrangos nuomos trukmę, perduotą įrangą, cheminių medžiagų perdavimą; pareiškėjos įsivežto (pedirbto) ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pirkto koncentrato įsigijimo savikaina yra labai panaši; pareiškėja kontroliavo visą procesą nuo langų ploviklio koncentrato žaliavos įvežimo iki koncentrato pirkimo, nes jos darbuotojai veikė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia nustačiusi, kad pareiškėja laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė automobilių nuomos paslaugų įsigijimą iš UAB „Finarenta“ už 22 506 Eur plius 4 726,26 Eur pirkimo PVM. Patikrinimo metu pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus nenustatyta duomenų, kad iš UAB „Finarenta“ išnuomoti automobiliai tikrinamuoju laikotarpiu buvo naudojami nuomos paslaugoms ar keleivių pervežimo už atlygį paslaugoms teikti, todėl Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja nepagrįstai atskaitė lengvųjų automobilių nuomos paslaugų PVM.

Teigia, kad Inspekcija taip pat konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintose pareiškėjos PVM sąskaitose faktūrose ūkinės operacijos įvyko ne tarp tų ūkio subjektų, ne tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, t. y. vienas iš rekvizitų – ūkinių operacijų turinys, neatitinka tikrovės, nes nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo tik įforminti dokumentai, siekiant formaliai sukurti PVM atskaitą pareiškėjai, taip panaikinant arba išvengiant PVM prievolės valstybės biudžetui. Pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir prarado teisę į 115 341,56 Eur PVM atskaitą.

Nurodo, kad pareiškėjai Patikrinimo aktu buvo papildomai apskaičiuotas 120 068 Eur PVM, kuris buvo patvirtintas Inspekcijos Sprendimu, o pastarasis patvirtintas Komisijos Sprendimu.

Teigia, kad pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir įrodymais, kurie buvo pateikti Inspekcijai ir Komisijai. Vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 38 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2004 m. spalio 12 d. nutartimi administracinėje byloje N3–904/2004, 2016 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2153-575/2016 ir teigia, kad įstatymų leidėjas nustatė ir LVAT formuojamoje teismų praktikoje konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas gali veikti tik teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose.

Teigia, kad MAĮ nuostatos ir teismų praktika suponuoja imperatyvų reikalavimą mokesčių administratoriui pateiktą informaciją apie mokesčių mokėtoją laikyti paslaptyje, naudoti tik teisėtiems tikslams bei šią informaciją kitiems asmenims, pateikti tik MAĮ numatytais atvejais, iš kurių vienas – mokesčių mokėtojo sutikimas (neprieštaravimas). Inspekcija neturi įgaliojimų besąlygiškai atskleisti informaciją, todėl mano, kad jos veiksmai atitinka teisės normų reikalavimus.

Nurodo, kad, atlikusi informacijos apie pareiškėjos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vertinimą, Inspekcija nustatė šias svarbias aplinkybes: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų langų ploviklio koncentrato pardavimo sandorių metu realios veiklos nevykdė, įdarbintas tik vienas darbuotojas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. K.,; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. nebendravo su Šveicarijos įmone (duomenys neskelbtini), pagal įgaliojimą viską derino pareiškėja. D. K. neprisimena arba nežino sandorių su pareiškėja, Šveicarijos įmone (duomenys neskelbtini), UAB „Chemopolis“ aplinkybių, tačiau patvirtino, jog pareiškėja su minėta Šveicarijos įmone jau yra dirbusi; 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. L. nepateikė paaiškinimo dėl sandorių su pareiškėja ir kitomis įmonėmis faktinių aplinkybių; 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nei finansinių galimybių vykdyti langų ploviklio koncentrato žaliavos įvežimo, nei galimybių savarankiškai atlikti langų ploviklio koncentrato gamybos proceso, mokestiniams tyrimams atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų; 5) pareiškėja kontroliavo visą langų ploviklio koncentrato žaliavos atvežimo ir gamybos procesą, o jos „seserinės“ įmonės UAB „Autochemija“ ir UAB „Chemopolis“ padėjo tai atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikimumą pareiškėja įvardijo tik kaip minėtų įmonių atsiskaitymą su ja. Pareiškėja disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir informacija, nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl pati negalėjo įsivežti langų ploviklio koncentrato žaliavos ir iš jos pagaminti langų ploviklio koncentratą, o minėtą koncentratą pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai iš banko sąskaitų išgrynino pinigines lėšas, pervedė pinigines lėšas įmonėms, su kuriomis nedeklaravo jokių sandorių bei įformino sumokėjimą grynais pinigais įmonėms, kurių vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotos iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva; 7) pareiškėjos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti paaiškinimai dėl susipažinimo aplinkybių yra prieštaringi: pareiškėja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB„(duomenys neskelbtini)“ vadovai kreipėsi į ją, teigdami, kad turi galimybę nupirkti žaliavų iš užsienio ir norėtų pagaminti stiklų ploviklį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad jos vadovas G. L. jau seniai asmeniškai pažįsta pareiškėjos direktorių G. Š., o antro paaiškinimo dėl faktinių sandorių su pareiškėja aplinkybių nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skirtingus atsakymų variantus; 8) nesumokėdama 11 100 Eur sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja galėjo žinoti, kad tokiais veiksmais prisideda prie mokesčio nesumokėjimo į valstybės biudžetą. Mokestinio patikrinimo metu vertinant sandorius sąžiningumo aspektu, buvo vertinamas ryšys tarp pareiškėjos ir sandoriuose dalyvavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjos vaidmuo sandorių grandinėje, surinkta ir įvertinta informacija, pagrindžianti sandorio šalių ryšio buvimą bei pareiškėjos, kaip sandorių eigą kontroliuojančio asmens, vaidmenį: 1) pareiškėjos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai seniai pažįstami - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. L. seniai asmeniškai pažįsta pareiškėjos direktorių G. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. su pareiškėjos direktoriumi G. Š. susipažino per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių G. L.; 2) pareiškėja kontroliavo visą procesą nuo langų ploviklio koncentrato žaliavos įvežimo iki koncentrato pirkimo; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. pats nebendravo su Šveicarijos įmone (duomenys neskelbtini), pagal įgaliojimą viską derino pareiškėja, kuri disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais.

Pareiškėja pagal bendradarbiavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvesdama į rinką naujus dalyvius ir patirdama kaštus bei rizikas dėl įtakos veiklos rezultatams atsiradus naujiems rinkos dalyviams, turėjo gauti pagrįstą ekonominę naudą, tačiau bendradarbiavimo sutartyse pareiškėjos galima gauti ekonominė nauda neaptarta. Pareiškėja įformino tik mažos vertės (339,62 Eur su PVM) sąskaitą už perdirbimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nesuteikė, kitų mokėjimų už gamybos proceso koordinavimą / vedimą / pagalbą / tarpininkavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėja negavo. Pažymi, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu įformino cheminių medžiagų, reikalingų langų ploviklio koncentratui pagaminti, pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 31 004,54 Eur su PVM, tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ realių mokėjimų pareiškėjai nevykdė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad sandoriai buvo įforminami tik tarp iš anksto žinomų pirkėjų ir pardavėjų.

Pažymi, kad patikrinimo metu pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl pati negalėjo įsivežti langų ploviklio koncentrato žaliavos ir iš jos pagaminti langų ploviklio koncentratą, o minėtą koncentratą pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ , nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K. patvirtino, jog pareiškėja su Šveicarijos įmone (duomenys neskelbtini) jau yra dirbusi. Tik vėliau pateiktose pastabose dėl Patikrinimo akto nurodė, kad pareiškėja gauna muitinės leidimus perdirbti ir pagal juos per vienerius metu gali įvežti perdirbimui DEA už ne daugiau nei 150 000 Eur sumą. Išnaudojusi šį limitą 2018-2019 metais, pareiškėja pirko ir kitų ūkio subjektų importuotą ir perdirbtą produkciją, o šie subjektai savo ruožtu taip pat turėjo tuos pačius DEA įvežimo ir perdirbimo ribojimus. Inspekcija nurodo tokia poziciją vertinanti kritiškai, nes nei pareiškėja, nei jos atstovas per virš 1 metų trukusį mokestinį patikrinimą nenurodė turėjusi ribojimų įsigyjant žaliavą, todėl kilo poreikis verslą organizuoti kitokiu būdu.

Pažymi, jog Komisija savo poziciją dėl PVM sąskaitų-faktūrų rekvizitų grindžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris taikomas visiems apskaitos dokumentams, tuo pačiu ir PVM sąskaitai-faktūrai.

Teigia, kad, turėdama ilgalaikę prekybos patirtį šiame ūkio sektoriuje, pareiškėja prieš priimdama sprendimą įsigyti prekes iš naujų verslo partnerių, turėjo būti itin atidi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau domėtis naujais tiekėjais, nei domėtųsi, vykdydama sandorius su nuolatiniais ir ilgalaikiais tiekėjais. Pareiškėja nesurinko tinkamų įrodymų (dokumentų), pagrindžiančių, kad buvo apdairi ir sąžininga su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo sandoriai sudaryti neįsitikinus tiekėjų patikimumu. Įvertinus surinktą informaciją bei pareiškėjos elgseną, mano, jog galima teigti, kad ji galėjo matyti požymius, kuriais remiantis būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiavimo požymių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose, tačiau neatliko pakankamų veiksmų, siekdama įsitikinti kontrahentų sąžiningumu ir sudarė palankias sąlygas bei aplinkybes sandoriams įforminti. Kadangi pareiškėjos elgesys neatitinka rūpestingumo, protingumo kriterijų, ji negali būti laikoma sąžininga.

Nurodo, kad pareiškėja žinojo, jog įsigydama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktuose sandoriuose, kai pirmoji grandinės įmonė PVM į biudžetą nesumokėjo. Pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir prarado teisę į 115341,56 Eur PVM atskaitą. Atsakovės vertinimu, ji pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjai suteikti teisę į PVM atskaitą, Inspekcijos ir Komisijos Sprendimai pagrįsti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas iš esmės palaikė skundo reikalavimus ir prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad vykdydama 2019 m. gruodžio 27 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.222) FR0773-2490, Inspekcijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė D. D. atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą, kurio metu tikrino laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja nepagrįstai atskaitė 4 726 Eur pirkimo PVM už lengvųjų automobilių nuomą ir nepagrįstai atskaitė 115 342 Eur pirkimo PVM pagal neturinčias juridinės galios prekių tiekėjų įformintas PVM sąskaitas faktūras. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja žinojo (turėjo galimybę žinoti), kad dalyvauja susijusiame su sukčiavimu PVM srityje sandoryje, kai pirmoji grandinės įmonė nesumokėjo į biudžetą PVM. Atsižvelgiant į tai, mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai papildomai apskaičiuota 120 068 Eur PVM.

Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėja buhalterinės apskaitos registruose įformino prekių - langų ploviklio koncentrato įsigijimą pagal realiai veiklos nevykdančių įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas neturinčias juridinės galios PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos ūkinės operacijos įvyko ne tarp tų ūkio subjektų, ne tomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Mokesčių administratorius nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pačios realiai nevykdė su langų ploviklio koncentrato žaliavos įvežimu ir muitinės procedūrų atlikimu susijusių procedūrų, neperdirbo langų ploviklio koncentrato, kurio metu maišomos cheminės medžiagos, ko pasėkoje gaunamas ploviklio koncentratas, o gamybos / perdirbimo paslaugų pirkimą įformino iš pareiškėjos ir jos susijusių įmonių UAB „Chemopolis“ ir UAB „Autochemija“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius deklaravo, tačiau PVM nemokėjo, neturėjo finansinių galimybių įsigyti cheminių medžiagų, neturėjo darbuotojų, žinių, patirties atlikti ploviklio koncentrato gamybos (cheminių medžiagų maišymo) proceso, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nevykdė deklaruotos didmeninės prekybos, buvo įmonės tarpininkės, kurios padėjo pareiškėjai suformuoti PVM atskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nebuvo atsitiktinė, o iš anksto suplanuota sukčiauti PVM srityje, kai vienoje iš sandorių grandinių nesumokamas PVM į valstybės biudžetą. Pareiškėja žinojo, jog įsigydama prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB„(duomenys neskelbtini)“, ji dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktuose sandoriuose, kai pirmoji grandinės įmonė PVM į biudžetą nesumokėjo. Pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir prarado teisę į 115 341,56 Eur PVM atskaitą.

Mokesčių administratorius, patikrinęs PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą, nustatė, kad pareiškėja, be kita ko, pažeidė PVM įstatymo 64 straipsnio 1, 9 dalis, 80 straipsnio 1 dalį, nes atskaitė 115 342 Eur pirkimo PVM pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas neturinčias juridinės galios PVM sąskaitas faktūras (2018 m. spalio mėn. – 39 706 Eur, 2018 m. lapkričio mėn. – 39 328 Eur, 2019 m. birželio mėn. – 36 308 Eur ir papildomai apskaičiavo 120 068 Eur PVM.

Inspekcija Sprendimu atnaujino pareiškėjos 2021 m. kovo 12 d. pastabų dėl Patikrinimo akto nagrinėjimą, patvirtino Patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 120 068 Eur PVM, apskaičiavo 11 129,78 Eur PVM delspinigių ir paskyrė 30 017 Eur PVM baudą.

Nesutikdama su Inspekcijos Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos Sprendimu patvirtino Inspekcijos Sprendimo dalį, kuria nurodyta pareiškėjai į valstybės biudžetą sumokėti 115 341,56 Eur PVM bei su juo susijusias sumas.

Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal PVM įstatymo 64 straipsnio 1 dalį pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai). Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma. Pagal to paties straipsnio 9 dalį MAĮ nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos: 1) negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus; 2) gali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita-faktūra atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Pagal PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalį PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta: 1) PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 2) PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą-faktūrą; 3) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas; 4) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublik?s apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei pirkėjas registruotas PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais; 5) prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo); 6) prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas; 7) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis; 8) prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data. Jeigu PVM sąskaita-faktūra įforminamas avanso gavimas, – avanso gavimo diena, kai ji nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros išrašymo data; 9) tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą; 10) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė; 11) PVM tarifas (tarifai); 12) PVM suma eurais; 13) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, tiekimas (teikimas), – nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekės (paslaugos) neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą; 14) šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyti duomenys apie naują transporto priemonę (t. y. eksploatavimo pradžia, rida, valandų skaičius) – naujos transporto priemonės tiekimo į kitą valstybę narę atveju; 15) kai taikoma speciali turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus antrajame skirsnyje, – nuoroda „Maržos apmokestinimo schema. Kelionių agentūros“, o kai taikoma speciali naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus trečiajame skirsnyje, – atitinkama nuoroda „Maržos apmokestinimo schema. Naudotos prekės“, „Maržos apmokestinimo schema. Meno kūriniai“ arba „Maržos apmokestinimo schema. Kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai“; 16) fiskalinio agento PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas, – kai pagal šį Įstatymą prievolė apskaičiuoti PVM tenka užsienio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui; 17) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), tiekimas (teikimas), – nuoroda „Atvirkštinis apmokestinimas“; 18) kai prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda gavus atlygį už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, – nuoroda „Pinigų apskaitos sistema“; 19) kai PVM sąskaitą faktūrą prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo vardu įformina pirkėjas, – nuoroda „Sąskaitų faktūrų išsirašymas“.

Teisė į PVM atskaitą atsiranda esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, įtvirtintoms PVM įstatyme, kuriuo yra įgyvendintos 1977-05-17 Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (toliau – Šeštoji direktyva) bei ją pakeitusios 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB) nuostatos. Pagal minėtos direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio a punktą, jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti mokėtiną ar sumokėtą PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo. Ši direktyvos nuostata įgyvendinama PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai kaip PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Nacionaliniai teisės aktai tiesiogiai neįtvirtina sąlygų (atvejų, aplinkybių), kurioms esant apmokestinamojo asmens teisė į PVM atskaitą gali būti ribojama. Todėl apibrėžiant (nustatant) tokias sąlygas, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 3 dalimi, būtina vadovautis Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, tikslais ir juos aiškinant ESTT suformuotomis taisyklėmis.

Dėl pareiškėjos teisės susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio tyrimo ataskaitomis.

Pagal MAĮ 38 straipsnio 1 dalį informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje ir naudojama tik teisėtiems tikslams. Pagal MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 9 punktą informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista. Pagal MAĮ 129 straipsnio 4 dalį mokesčių administratorius prie mokesčių mokėtojui įteikiamo patikrinimo akto egzemplioriaus turi pridėti visus priedus, jei juose nėra valstybės paslaptį sudarančios informacijos, taip pat paslaptimi pagal šį įstatymą laikomos informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra davę sutikimų paskleisti mokesčių administratoriaus turimą informaciją. Pažymėtina tai, kad tiek iš Patikrinimo akto, tiek iš Inspekcijos Sprendimo turinio matyti, jog juose nurodyta susisteminta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinių tyrimų metu nustatytas esmines aplinkybes, ataskaitose užfiksuotus rezultatus, kurie svarbūs nagrinėjamuoju atveju vertinant pareiškėjos patikrinimo metu surinktą informaciją. Todėl šiuo aspektu pareiškėjos teisė susipažinti su visa byloje esančia medžiaga, teikti paaiškinimus, argumentus, atsikirtimus nebuvo pažeista. Be to, kaip skundžiamame Sprendime nurodė Komisija, visa ginčo medžiaga, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitas, buvo pateikta Komisijai, todėl pareiškėjos atstovai turėjo teisę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos ir jos susidarymo aplinkybių.

Priešingai, nei nurodo pareiškėja, Patikrinimo akte nurodyta informacija ir apie šių įmonių skolas, pateikta faktų santrauka apie skolos susidarymo aplinkybes, nurodyti sudaryti sandoriai, aptartos mokėjimų ir atsiskaitymų aplinkybės, pateikti PVM deklaracijų duomenys, aprašyti ryšiai tiek su pareiškėja, tiek su kitais juridiniais asmenimis, taip pat šių įmonių ir pareiškėjos vadovų ryšiai ir kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinių tyrimų metu surinkta informacija. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamuoju atveju buvo atliekamas pareiškėjos, bet ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM patikrinimas, todėl nėra svarbi šių įmonių nesumokėta PVM suma. Be to, pareiškėja niekaip nepagrindė, kokią įtaką jos priskaičiuotai mokestinei nepriemokai turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjos teiginiai laikytini deklaratyviais ir plačiau teismas apie tai nepasisako.

Dėl pareiškėjos dalyvavimo PVM sukčiavime.

Pažymėtina tai, kad mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiškėja dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktuose sandoriuose, bet ne PVM sukčiavime.

Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad Patikrinimo akto ir Komisijos Sprendimo teiginiai apie neįvykusias ūkines operacijas tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja Patikrinimo akte surinktai informacijai apie šių ūkio subjektų veiklą.

Mokesčių administratorius įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintose pareiškėjos PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ūkines operacijas ir iš visų nustatytų aplinkybių konstatavo, kad ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo tik įforminti dokumentai, siekiant formaliai sukurti PVM atskaitą pareiškėjai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonės „tarpininkės“, kurių veikla nebuvo atsitiktinė, o iš anksto suplanuota sukčiauti PVM srityje, kai vienoje iš sandorių grandinių nesumokamas PVM į valstybės biudžetą, bei padėti pareiškėjai suformuoti neteisėtą PVM atskaitą, taip panaikinant arba išvengiant PVM prievolės valstybės biudžetui. Į realiai importuotų spirito / langų valiklio pardavimų grandinę dirbtinai įterptos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad nuo importuotų (pirktų) prekių pardavimo (nesumokant pardavimo PVM) būtų nepagrįstai suformuotas atskaitomas pirkimo PVM pareiškėjai. Taigi, tiek mokesčių administratoriaus, tiek Komisijos teiginiai apie neįvykusias ūkines operacijas neprieštarauja Patikrinimo akte surinktai informacijai apie šių ūkio subjektų veiklą.

Tikrovės neatitinka pareiškėjos argumentas - kodėl mokesčių administratorius netyrė pareiškėjos sandorių su kitais 6 ūkio subjektais.

Pažymėtina tai, kad Patikrinimo akte (35-36 psl.) mokesčių administratorius nurodė, jog patikrinimo metu buvo vertinti pareiškėjos vykdyti sandoriai su šešiais (6) Lietuvoje registruotais ūkio subjektais, iš kurių pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu taip pat įsigijo langų ploviklio koncentratą (Patikrinimo akto 11 lentelė).

Mokesčių administratorius konstatavo, kad UAB „Rimindra“, UAB „Amber Way“, UAB „LK Transport“, MB „Automagneta“, UAB „Finarenta“, UAB „|Chemopolis“ Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruoti 2004-2013 m., PVM mokėtojų registre įregistruoti 2004-2017 m. ir tik UAB ,,Amber Way“ 2019 m. rugsėjo 26 d. išregistruota iš PVM mokėtojų. Taigi, visos šešios įmonės yra seniai veiklą vykdantys ūkio subjektai, kurie PVM mokėtojais registruoti ne sandorių su pareiškėja artimu laikotarpiu, o žymiai anksčiau. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek JAR, tiek PVM mokėtojų registre įregistruoti likus keliems mėnesiams iki planuojamų įforminti pardavimo sandorių UAB ,,Chem oil“ (12 lentelė).

Mokesčių administratorius atliko visų šešių įmonių PVM deklaracijų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų (teikiamų i.SAF) analizę ir nustatė, kad visų aukščiau minėtų įmonių pardavimai pareiškėjai yra deklaruoti, deklaruotos pardavimo PVM ir susidariusios mokėtinos į biudžetą PVM sumos buvo sumokėtos banko pavedimais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinas PVM sumas, kurios susidarė dėl deklaruotų pardavimų UAB ,,Chem oil“, ,,dirbtinai“ sumažino pasinaudojusios pirkimo PVM atskaita iš kitų veiklos nevykdančių, nerandamų įmonių (UAB „Intatehas“, UAB „Dorventa“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į PVM atskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2019 m. birželio 10 d. įformintą PVM sąskaitą faktūrą)).

Įvertinęs duomenis apie šias įmones, su kuriomis pareiškėja vykdė pirkimo sandorius, mokesčių administratorius nustatė, kad jos yra seniai veiklą vykdantys juridiniai asmenys, deklaravę ir sumokėję mokėtiną į biudžetą PVM.

Pažymėtina tai, kad neaišku, kokią įtaką pareiškėjos uždirbto pelno nurodymas ir aptarimas Patikrinimo akte darytų šiuo atveju mokesčių administratoriaus nustatytoms aplinkybėms ir papildomai priskaičiuotam PVM ir su juo susijusioms sumoms, todėl pareiškėjos teiginiai, susiję su jos uždirbto pelno nenurodymu jai bendradarbiaujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytini deklaratyviais ir nevertinami.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad skundžiamuose Sprendimuose nenurodyta, kokios konkrečios aplinkybės leido manyti ar įtarti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengs PVM mokėjimo.

Teismas su šiuo pareiškėjos teiginiu nesutinka. Patikrinimo akte mokesčių administratorius vertindamas sandorius sąžiningumo aspektu, vertino ryšį tarp pareiškėjos ir sandoriuose dalyvavusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pareiškėjos vaidmenį sandorių grandinėje ir konstatavo buvus sandorio šalių ryšį bei pareiškėjos, kaip sandorių eigą kontroliuojančio asmens, vaidmenį: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pareiškėjos vadovai buvo seniai pažįstami, pareiškėja kontroliavo visą procesą nuo langų ploviklio koncentrato žaliavos įvežimo iki koncentrato pirkimo; su Šveicarijos įmone (duomenys neskelbtini) bendravo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. K., o pagal įgaliojimą pareiškėja, kuri disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais.

Tuo pačiu mokesčių administratorius įvertino tai, kad įvesdama į rinką naujus dalyvius ir patirdama kaštus bei rizikas dėl įtakos veiklos rezultatams atsiradus naujiems rinkos dalyviams, pareiškėja turėjo gauti pagrįstą ekonominę naudą, tačiau bendradarbiavimo sutartyse ekonominė nauda, kurią realiai gali gauti pareiškėja, neaptarta. Pareiškėja įformino tik mažos vertės (339,62 Eur su PVM) sąskaitą už perdirbimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybos paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso nesuteikė, kitų mokėjimų už gamybos proceso koordinavimą / vedimą / pagalbą / tarpininkavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėja negavo. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja įformino cheminių medžiagų, reikalingų langų ploviklio koncentratui pagaminti, pardavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 31 004,54 Eur su PVM, tačiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ realių mokėjimų pareiškėjai nevykdė.

Tuo pačiu mokesčių administratorius atliko pareiškėjos įsigyto langų ploviklio koncentrato 1 kg savikainos analizę ir, palyginęs langų ploviklio koncentrato 1 kg savikainą, kai koncentratą importavo pati pareiškėja, su savikaina, kai koncentratas buvo įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatė, kad savikaina yra labai panaši. Tačiau tais atvejais, kai langų ploviklio koncentratą įsiveža pareiškėja, PVM deklaracijoje tai pačiai sumai ji turi deklaruoti pirkimo PVM ir pardavimo PVM ir grąžintinas PVM nesusidaro. Tuo atveju, kai pareiškėja koncentratą įsigyja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja PVM deklaracijoje gali deklaruoti tik pirkimo PVM nuo įsigyto koncentrato apmokestinamosios vertės ir susidaro grąžintinas pareiškėjai PVM.

Be to, mokesčių administratorius įvertino ir pareiškėjos sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo - užsakymų, mokėjimų, žaliavos perdirbimo organizavimo, prekių pristatymo aplinkybes ir konstatavo, kad pareiškėjos vadovas nepateikė užsakymų bei nenurodė jų derinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybių. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautus krovinius AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ pranešė pareiškėjos direktoriui ir į jo el. paštą siuntė PVM sąskaitas faktūras. Taigi langų ploviklio koncentrato žaliavos įvežimu, transporto organizavimu, muitinės procedūrų įforminimu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų surašytus įgaliojimus, rūpinosi pareiškėjos direktorius arba jos darbuotojas. Pareiškėja taip pat parūpino gamybinę bazę, organizavo langų ploviklio koncentrato perdirbimą, kurį atliko pareiškėja arba jos ,,seserinė“ įmonė UAB ,,Chemopolis“. Pareiškėja 2018 m. iš anksto, dar negavusi PVM sąskaitų faktūrų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šioms įmonėms pervedė pinigų sumas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė pareiškėjai 2018 m. lapkričio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą (vertė su PVM 226 602,53 Eur), o pareiškėja laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 234 799,61 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė pareiškėjai 2018 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą (vertė su PVM 228 779,98 Eur), o pareiškėja laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. spalio 2 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 124 799,81 Eur.

Tuo pačiu mokesčių administratorius įvertinto tai, kad pareiškėja disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, pasirašė sandorių dokumentus, kurie neatitinka dalies Buhalterinės apskaitos įstatyme numatytų reikalavimų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra sąskaitą išrašiusio asmens parašo, vardo, pavardės; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nėra sąskaitą išrašiusio asmens parašo; bendradarbiavimo sutartyje, sudarytoje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus vardo, pavardės, taip pat nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudo. Pareiškėja nepateikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, nors mokesčių administratoriaus nurodymuose buvo prašoma jas pateikti, taip pat nepateikė užsakymų šioms įmonėms dokumento, pagal kurį pareiškėjos apskaitoje 2019 m. liepos 1 d. buvo užskaityta 13 075,21 Eur („SKOL00000371“) suma.

Mokesčių administratorius vertino ir pareiškėjos ikisutartinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatė, kad, prieš pradėdama sandorius su naujais partneriais, kurie JAR ir PVM mokėtojais įregistruoti prieš pat sandorių pradžią, apsiribojo vien pokalbiu, kas leidžia teigti, kad sandoriai buvo įforminami tik tarp iš anksto žinomų pirkėjų ir pardavėjų. Be to, pareiškėja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė bendradarbiavimo sutartis, pagal kurias pareiškėja įsipareigojo padėti sandorių vykdymo procese, tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad visas reikiamas, su žaliavos įvežimu susijusias muitinės procedūras, langų ploviklio koncentrato gamybos organizavimo procesą faktiškai atliko pati pareiškėja, taip pat ir finansavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ / UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Mokesčių administratorius įvertino ir aplinkybę, kad pareiškėja 172 942,67 Eur sumą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintą 2019 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą 2019 m. liepos 9 d. pervedė į naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 4 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą, dėl ko, mokesčių administratoriaus manymu, pareiškėjai turėjo kilti įtarimų.

Įvertinęs šias aplinkybes, mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėja, turėdama ilgalaikę prekybos patirtį šiame ūkio sektoriuje, prieš priimdama sprendimą įsigyti prekes iš naujų verslo partnerių, turėjo būti itin atidi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir skirti daugiau dėmesio domėjimuisi naujais tiekėjais, nei domėtųsi, vykdydama sandorius su nuolatiniais ir ilgalaikiais tiekėjais. Pareiškėja nesurinko tinkamų įrodymų (dokumentų), pagrindžiančių, kad buvo apdairi ir sąžininga su šiais kontrahentais, pirkimo sandoriai sudaryti neįsitikinus tiekėjų patikimumu. Įvertinus surinktą informaciją bei pareiškėjos elgseną, galima teigti, kad pareiškėja galėjo matyti požymius, pagal kuriuos būtų galima įtarti esant pažeidimų ar sukčiavimo požymių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose, tačiau nesiekė įsitikinti kontrahentų sąžiningumu ir sudarė palankias sąlygas bei aplinkybes sandoriams įforminti.

Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėja, mokesčių administratorius įvertino konkrečias aplinkybes, kurios leido manyti ar įtarti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengs PVM mokėjimo.

Pažymėtina tai, kad vien aptarti sąskaitų faktūrų trūkumai bei aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo mažai darbuotojų nesudarytų pagrindo mokesčių administratoriui konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Patikrinimo akte nurodytas PVM įstatymo nuostatas, tačiau nagrinėjamuoju atveju šios aplinkybės buvo vertinamos kartu su kitomis mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su sąskaitų faktūrų rekvizitų trūkumais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičiumi atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl objektyvios aplinkybės, lėmusios poreikį pirkti koncentratą iš kitų subjektų.

Pareiškėja nurodo, kad mokesčių administratorius nevertino aplinkybių, lėmusių pareiškėjos poreikį ginčo prekes pirkti iš kitų ūkio subjektų, t. y. objektyvūs muitų teisės aktų nustatyti ribojimai bei išduoti muitinės leidimai, pagal kuriuos per vienerius metus pareiškėjai galima perdirbimui įvežti denatūruoto sintetinio etilo spirito ne daugiau kaip už 150 000 Eur sumą. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėja buvo priversta pirkti ginčo prekę iš kitų ūkio subjektų, gavusių muitinės leidimus DEA įvežimui perdirbti, neturi esminės reikšmės, kadangi kad ir kuo užsiimtų pareiškėja, ji privalo laikytis teisės aktų (šiuo atveju – aptartų PVM įstatymo nuostatų) ir būtinybė įgyti prekes iš kitų ūkio subjektų negali būti pateisinama patikrinimo metu konstatuotu dalyvavimu į sukčiavimą PVM įtrauktuose sandoriuose.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius tinkamai pagrindė pareiškėjai apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAĮ 67 straipsnio 1 dalis), o pareiškėja nepagrindė, kuo neteisingos mokesčių administratoriaus apskaičiuotos PVM ir su juo susijusios sumos (MAĮ 67 straipsnio 2 dalis). Tiek Inspekcijos Sprendimas, tiek Komisijos Sprendimas laikytini teisėtais ir nėra pagrindo jų naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Chem oil“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė