- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-31
- Bylos Nr.
- Iv-188-353/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01066-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- V. K., Kauno
- Kategorijos
- 1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Sonatai Rimkutei, dalyvaujant pareiškėjui V. K., Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui Alekui Morozovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos Valstybė 110 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimą.Skunde nurodė, kad atsakovas atsisakė teikti kirpėjo paslaugas, motyvuodamas tuo, kad nėra kirpėjo, mokančio kirpti mašinėle. Dėl to pažeista teisės sistemos reformos metmenyse numatyta, kad bausmių vykdyme atsisakoma nereikalingų teisių ir laisvių ribojimo.LR Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str.4d. suteikia nuteistiesiems teisę pasinaudoti kartą į savaitę kirpėjo paslaugomis, o tas jam nebuvo sureikta.To paties įstatymo 5 str. 3d. numatytas draudimas žeminti kalinamojo orumą. Be to, atsakovas, pažeisdamas Europos kalėjimo taisyklių 18.1 punkto reikalavimus bei Lietuos higienos normos HN :2004 „Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų mikroklimatas“ 1.2 papunktį, laikė jį kameroje, kurioje kambarinis termometras užfiksavo 34 laipsnius karščio, kai tuo tarpu minėtos normos numato 18-22 laipsnių temperatūros normą. Dėl tokių laikymo sąlygų atsirado bėrimai įvairiose kūno vietose, o atsakovas atsisakė suteikti medicininę pagalbą.Taip pat nurodė, kad įsigijus izoliatoriaus parduotuvėje prekių, kasos aparato čekis išduotas nenurodant tų prekių pavadinimo, todėl jis negalėjo nustatyti prekių kainos bei svorio. Be to skunde nurodė, kad 2010 m.liepos 9 d. kreipėsi į atsakovą dėl paskirto gydymo. Gydytojas be apžiūros nustatė, kad jo judesiai laisvi, eisena nepakitusi. Buvo atsisakyta teigti medicininę pagalbą dėl nugaros skausmų ir išduoti antrą čiužinį. Tik vėliu jam buvo suleisti jo asmeniniai vaistai. Dėl visų šių atsakovo veiksmų patyrė didelių nepatogumų bei pergyvenimų, pablogėjo sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis bausmių vykdymo kodekso 68 straipsniu, Kauno TI kirpėjo paslaugoms atlikti yra skiriamasis nuteistasis, paliktas Kauno TI ūkio aptarnavimo darbams atlikti. Kauno TI direktoriaus 2006 m.birželio 6d.įsakymu Nr.1-82 yra patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų kirpimosi tvarka ir nustatytas kirpyklos darbo laikas- pirmadieniais ir penktadieniais. Pareiškėjas pageidavo būti apkirptas žirklėmis. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m.kovo 30 d.įsakymu Nr.V-241“ Dėl Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ asmeniui, atliekančiam kirpėjo paslaugas nenumato reikalavimo turėti kvalifikacinį pažymėjimą, todėl kirpimas atliekamas tik kirpimosi mašinėle. Taip pat nurodė, kad 2010 m. liepos 10 d. pagal suimtųjų skundus atliko 4 gyvenamųjų kamerų patalpų oro temperatūros matavimus, kurių metu nustatyta 26-27 laipsniai šilumos, kai Higienos normų reikalavimu tokia temperatūra gali būti 18-28 laipsniai. Gavę patikrinimo aktą, pagal pareiškėjo 2010 m. birželio 29 d. prašymą tikrinimų neatliko ir 2010 m. liepos 21 d. atsakyme nurodė nevykdymo priežastis. Atsakovas taip pat nurodė, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis suimtiesiems suteikia teisę parduotuvėje pirkti masto produktus ir būtiniausius reikmenis, o Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 skirsnis numato šių prekių įsigijimo tvarką ir sąlygas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m.liepos 9d.įsakymu Nr.V-1732 patvirtintų „ Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kontrolės taisyklėmis “ sudaryta komisija, kuri tikrina įstaigos parduotuvėje parduodamų prekių kainą. Asmuo, pageidaujantis apsipirkti parduotuvėje rašo prašymą, numatytą Taisyklių 14 priede, nurodo pageidaujamų įsigyti prekių asortimentą ir pateikia būrio viršininkui. Šis perduoda įstaigos buhalterinės apskaitos skyriui, kur patikrinama asmeninė sąskaita ir nurodoma turima pinigų suma. Pagal tokį prašymą UAB „ RODASĖ“, kuri įstaigoje atlieka tokias paslaugas pateikia suimtajam ar nuteistajam prekes ir prekių pirkimo čekį. Pareiškėjas parašė tokį prašymą, jam buvo pateiktas prekių įsigijimo čekis. Kasos aparatas įregistruotas Kauno apskrities VMI, jis techniškai tvarkingas ir pilnai atitinka LR Vyriausybės bei Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr.336 reikalavimus. Atsiliepime taip pa nurodyta, kad pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamos asmens sveikatos priežiūros nepagrįstos. 2010 m. birželio 17 d. iš Pravieniškių 2–jų patais namų gautas pareiškėjui priskirtas vitaminų kompleksas Neurorubine ampulėmis. 2010 m. liepos 13 d. pareiškėjas lankėsi Sveikatos priežiūros tarnyboje pareiškėjui reikalaujant, gamintojo nustatyta tvarka buvo leidžiamas minėtas preparatas. Kliniškai nustatyta, kad pareiškėjo judesiai laisvi, eisena nepakitusi, todėl jokio papildomo gydymo bei papildomo čiužinio jam neišduota. 2010 m. liepos 28 d. gydytojui apžiūrėjus nustatyta paprastų spuogų diagnozė, todėl medikamentinis gydymas skiriamas nebuvo.
Atsakovo atstovas teisme palaikė nurodytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad klausimas dėl kirpėjo paslaugų suteikimo jau išspręstas Kauno apygardos administraciniame teisme ir pareiškėjo reikalavimas kirpti jį žirklėmis atmestas. Taip pat nurodė, kad 2010 metų vasara pasitaikė karšta, dėl to skundėsi daugelis suimtųjų. Tuo tikslu buvo kreiptasi į Kauno visuomenės sveikatos centrą, kuris atliko tyrimus ir nustatė, kad šilumos kiekis kamerose atitikom higienos reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reguliuoja CK 6.271 straipsnis. Jame numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas žalos atlyginimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.
LR CK 6.250 straipsnyje yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė pareiškėjo teisių pažeidimu. Valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Kaip minėta, civilinei atsakomybei atsirasti būtina sąlyga yra nustatytas teisių pažeidimas. Kaip vieną iš tokių pažeidimų pareiškėjas nurodo atsisakymą suteikti jam kirpėjo paslaugas.Tai jis grindžia LR Suėmimo vykdymo įstatymo ( toliau tekste-SVĮ) 44 straipsnio 4dalies, Teisinės sistemos reformos metmenų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punkto reikalavimų pažeidimu. SVĮ 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ne rečiau kaip kartą į savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė be kita ko pasinaudoti ir kirpėjo paslaugomis. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktinė situacija kilo dėl to, kad pareiškėjas reikalavo, jog jis būtų apkirptas žirklėmis. Suimtųjų ir nuteistųjų kirpimosi tvarka įstaigoje reglamentuota Kauno TI direktoriaus 2006 m.birželio 6d.įsakymu Nr.1-82 patvirtintų suimtųjų ir nuteistųjų kirpimosi tvarkos bei 2007 m.birželio 8d.įsakymu Nr.1-61 patvirtintos kirpimosi mašinėlių išdavimo į kameras suimtiesiems nuteistiesiems tvarkos nuostatomis. Iš šių teisės aktų matyti, kad nėra numatyta plaukų kirpimo žirklėmis būdas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo procese taikomas tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas, t.y. numatomas pataisos įstaigų režimas, kuris yra diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1d.). Darytina išvada, kad SVĮ 44 straipsnio 4 dalyje pareiškėjui suteikta teisė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis yra realizuota, o plaukų kirpimo būdo pasirinkimas šioje situacijoje nėra nuteistojo teisė. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad dėl to žeminamas jo orumas, o nuoroda į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą visiškai be pagrindo, kadangi nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas buvo verčiamas nusikirpti plikai. Be to, pareiškėjo prašymas įpareigoti suteikti kirpėjo žirklėmis paslaugą 2010 m. lapkričio 26d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr.I-1409-406/2010 atmestas kaip nepagrįstas.
Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2010 m. birželio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją su prašymu atlikti kameros temperatūros išmatavimus (b.l.26) Gauti ir kitų nuteistųjų tokie patys prašymai, todėl Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai atliko tyrimą. 2010 m.liepos 14d. patikrinimo aktu nustatė, kad oro temperatūra tikrinamosiose kamerose yra 26-27 laipsniai šilumos (b.l.53) ir 2010 m. liepos 21 d. raštu Nr.49/156 atsakovas pareiškėjui išaiškino šio tyrimo esmę (b.l.13). Iš pareiškėjo asmens sveikatos ambulatorinės kortelės duomenų matyti, kad 2010 m.liepos 28d.jam nustatyta paprastų spuogų diagnozė, medikamentinis gydymas neskirtas (b.l.43).Nors pareiškėjas šią aplinkybę sieja su padidinta kameros temperatūra, tačiau tokiam priežastiniams ryšiui patvirtinti duomenų nepakanka.
Be to byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 12 d. prašymu dėl leidimo pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kreipėsi į Kauno TI administraciją, nurodydamas prekes už 291,30 Lt. , kuria pageidavo nusipirkti įstaigos parduotuvėje (b.l.71-72).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9d. įsakymu patvirtintos tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti tokiose parduotuvėje parduodamų prekių kainos neviršintų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančiose toje miesto ( rajono ) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (b.l.29-30). Iš 2010 m. liepos 15d.UAB „RODASĖ“ kasos aparato čekio matyti, jog įsigyta prekių už 291,30 Lt. (b.l.7). Sulyginus šiuos duomenis su minėtu pareiškėjo prašymu tampa aišku, kad čekyje nurodytos kainos atitinka kiekvienoje prašymo eilutėje įrašytos prekės kainą. Pats pareiškėjas taip pat neneigė, kad įsigijo prekių už nurodytą pinigų sumą. Kasos aparatas yra testuotas (b.l.33-34).Darytina išvada, kad pareiškėjui neatimta galimybė kontroliuoti įsigyjamų prekių kainas, o duomenų, kad įsigytų prekių kanos buvo didesnės nei reglamentuota minėtose kainų kontrolės taisyklėse, nėra. Darytina išvada, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas skundu taip pat teigė, kad Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai tinkamai neatliko savo pareigų, nesuteikė reikiamo gydymo nuo nugaros skausmų. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjui 2008 m. rugpjūčio 1d. diagnozuota stuburo juosmeninės dalies susirgimas, kurio gydymas numatytas medikamentinėmis injekcijomis, masažu bei gydomąja mankšta (b.l.18). Pareiškėjo ligos asmens sveikatos ambulatorinės kortelės duomenimis nustatyta, kad 2010 m. liepos 13 d. jis lankėsi įstaigos sveikatos tarnyboje ir prašė suleisti asmeninius vaistus nuo nugaros skausmo, nors kliniškai gydytojas nustatė, kad judesiai laisvi, eisena nepakitusi (b.l. 42 ). 2010 m. liepos 19d., 23 d.,28 d., rugpjūčio 2d.,8d. pareiškėjui suleista jo asmeninio vaisto Neurorubino injekcijos (b.l.42-44).Iš to matyti, kad įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos medikai įvykdė pareiškėjo 2010 m. liepos 9d. prašyme keliamu reikalavimus (b.l.38), medikų kvalifikacija nekelia abejonių, todėl netikėti nustatyta klinikine diagnoze nėra pagrindo. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad nebuvo pagrindo išduoti pareiškėjui papildomą čiužinį.
Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas reagavo į kiekvieną pareiškėjo pateiktą prašymą ir davė motyvuotus atsakymus (b.l.10-16). Teismas padarė išvadą, jog pareigūnų veiksmai teisėti, todėl dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala neatsirado. Tam tikras kalinamiesiems nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Teismas nenustatė, kad Kauno Tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, todėl reikalavimas dėl 110 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.