Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, aukštojo išsilavinimo, vedusio, anksčiau administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2017 m. rugpjūčio 6 d., apie 00.16 val., Panevėžio r., Raguvos sen., Šilų mstl., Vilties g., prie namo Nr. 13, vairavo automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,55 promilių lengvas girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio bei nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir tvora. Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

R. S. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, kad vairavo transporto priemonę, būdamas išgėręs du bokalus alaus, kadangi kiti jo darbuotojai buvo labiau apgirtę. Pripažįsta, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta bažnyčios tvora ir jo vairuotas automobilis, įvyko dėl jo kaltės, kada važiuojant automobiliu, jis pasilenkė į dešinę pusę ir automobilis pasisukęs, nuvažiavo nuo kelio. Tam jo girtumas neturėjo didelės įtakos, o labiau buvo nervinė įtampa, kadangi jautėsi gerai, neapgirtęs. Pažymėjo, kad jis pats iškvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą, nesislapstė dėl padaryto eismo įvykio, taip pat atstatė nuverstą bažnyčios tvoros dalį, tos bažnyčios kunigas pretenzijų neturi dėl įvykio. Įmonei nupirks kitą automobilį iš savo santaupų. Pripažįsta, kad įvyko nelaimė ir atitinkamas išvada padarė. Papildomai nurodė, kad jis yra vienintelis šeimos maitintojas, augina vaiką, jo įmonės pagrindiniai darbai vyksta Norvegijoje, o įmonėje dirba iš esmės vien tik darbuotojai, kurie neturi teisės vairuoti transporto priemones ir turi savo šeimas. Todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemonę iš jo, tai reikštų įmonės veiklos sustabdymą ar bankrotą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, įrodyta jo prisipažinimu teismo posėdžio metu ir byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 50ANP-111881132-17 (b. l. 3-4); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio (b. l. 9-10); eismo įvykio vietos schema (b. l. 11); papildoma informacija apie eismo įvykį (b. l. 12); eismo įvykio fotonuotraukomis (13-17); VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 18); 2017 m. rugpjūčio 6 d. R. S. paaiškinimu (b. l. 19); patikros sertifikatu Nr. 0626403 (b. l. 20); sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 21); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 22); vairuotojų registro įrašo peržiūra (b. l. 23); kitais byloje esančiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos duomenų ir aplinkybių visetą, darytina išvada, jog R. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, būdamas lengvai apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,55 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę – automobilį „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 18), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio bei, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į tvorą. Šio eismo įvykio metu apgadino tvorą ir automobilį, su savimi neturėjo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo. Remiantis tuo, asmens padaryti administraciniai nusižengimai yra teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktuose nurodytus reikalavimus: draudimą vairuoti išgėrus, įpareigojimą su savimi turėti galiojantį bei vairuotojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, todėl visiškai įrodyta, kad būtent šis asmuo atliko ANK uždraustus nusižengimus, todėl jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, asmenybę – neteistas, tačiau praeityje administracine tvarka baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi, taip pat teismas vertina dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaujantis ANK 22 straipsniu, teisingumo ir protingumo kriterijais, R. S. skirtinos ANK 423 straipsnio 3 dalies, 417 straipsnio 8 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, dydžiu lygios nuobaudos minimumui.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurią teismas skirti privalo. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. teismo posėdžio metu prašė teismo jam taikyti švelnesnę administracinę atsakomybę, neatimant iš jo teisės vairuoti transporto priemones. Todėl teismas pažymi, kad Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. ANK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje yra numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama, tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina visų šių aplinkybių visumą: R. S. padaryto nusižengimo pavojingumą – nustatytas lengvas girtumo laipsnis, artimas minimaliai įstatymo leistinai ribai, jo sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas tik kitiems asmenims priklausantis turtas, tačiau žmonės nenukentėjo, operatyviai ėmėsi priemonių dėl padarytos žalos pašalinimo, pažeidėjo asmenybę – pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatytos net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, iš karto po sukelto eismo įvykio pranešė policijai, pripažino kaltę bei gailėjosi, taip pat teismui pateiktais dokumentais pagrindė neigiamų pasekmių, jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, atsiradimą, susijusių su jo vadovaujamos įmonės veiklos sustabdymu, jam esant vieninteliu įmonėje darbuotoju, turinčiu teisę vairuoti transporto priemones, todėl teismas konstatuoja, kad ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 metų terminui, nebūtų adekvati ir proporcinga poveikio priemonė padaryto nusižengimo pobūdžiui ir pažeidėjo asmenybei, todėl ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti galima, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir R. S. paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei minimalus sankcijoje numatytas laikotarpis.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skiriamos nuobaudos subendrintinos.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje, numatyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, kurią teismas gali skirti, bet neprivalo. Tuo atveju, kai yra numatytos administracinio poveikio priemonės, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų bei jai įgyvendinti parenkamos administracinio poveikio priemonės. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą galima turto konfiskacija, nors jis ir nepriklauso nusižengimą padariusiam asmeniui. Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas, R. S. padarė minėtus administracinius nusižengimus, priklauso ne pažeidėjui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus tai, kad ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė–transporto priemonės konfiskavimas, nėra privalomo taikymo pobūdžio, tai, jog su šia transporto priemone nėra sistemingai pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės, nėra duomenų apie padarytą didelę žalą eismo įvykio metu kitiems asmenims, R. S. paskirtos baudos ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra pakankamos ir veiksmingos priemonės, todėl minėta transporto priemonė nekonfiskuotina.

Automobilio „OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė prašymo dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo, todėl turtinio nuostolio atlyginimo klausimas paliekamas spręsti civilinio proceso tvarka. Apgadintos tvoros savininkas pateikė teismui pareiškimą, jog tvora atstatyta, pretenzijų R. S. neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635-637 straipsniais,

Teismas nutaria:

- už ANK 423 straipsnio 3 dalies nusižengimą paskirti administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- už ANK 417 straipsnio 8 dalies nusižengimą paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti R. S. galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirta bauda per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 17070936400, gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.