- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- e1-463-1135/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49727-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- T. B.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, laikomas neteistu,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. 2023 m. gruodžio 30 d. apie 08:00 val., savo namuose – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 4 smūgius savo broliui N. B. į veido sritį, bei sugriebęs rankomis N. B. už kaklo, smaugė, ir taip sukėlė nukentėjusiajam N. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. B. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad jis gyvena mirusių tėvų sodyboje kartu su savo broliu N. B., jo sugyventine V. D. ir dar vienu broliu M. B.. 2023 m. gruodžio 29 d. jie namuose vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė 6 laipsnio stiprumo alų. Neatsimena kiek tiksliai valandų buvo, kai visi nuėjo miegoti. Kadangi iš vakaro jie visi buvo labai daug išgėrę alkoholio, todėl jam labai sunku tiksliai prisiminti visas kito ryto įvykių aplinkybes. Jis prisipažįsta, kad supykęs ant savo brolio N., kad jis įžeidinėjo savo sugyventinę V., kumščiu sudavė keletą kartų jam į veidą, o po to sugriebė už kaklo ir stipriai paspaudė. Kiek tiksliai kartų jis sudavė savo broliui jis neprisimena. Ar jie su broliu N. buvo nuvirtę, jis nežino, tačiau nei V., nei M. į jų konfliktą nesikišo. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Apklausiant įtariamuoju jis dar nebuvo pilnai išsiblaivęs, todėl bandydamas sušvelninti savo padėtį, kaltu prisipažino iš dalies. Daugiau nieko papasakoti negali, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Po įvykio jis su broliu N. nebendravo, nes tuoj po įvykio N. išvyko gydytis (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ligoninę, todėl jis neturėjo galimybės jo atsiprašyti. Tai padarys, kai tik bus galimybė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 77-79, 80-83).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.
Nukentėjusysis N. B. paaiškino, kad jis ir jo brolis T. B. gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 29 d. jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų. Naktį girdėjo, kaip brolis trankė kambario duris, o ryte, apie 8:00 val., jam dar miegant, T. B. priėjo prie lovos ir 3 ar 4 kartus sudavė kumščiu jam į dešinę veido pusę, prie akies, bei mėgino jį smaugti. Šiais veiksmais T. B. sukėlė jam fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10. Gerklę jam skauda iki šiol. Kaip vyko konfliktas, matė jo sugyventinė V. D.. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas (e. b. l. 44-47).
Liudytoja V. D. paaiškino, kad ji ir jos sugyventinis N. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Šis namas priklausė N. tėvams, po jų mirties paveldėjimo dokumentai nėra sutvarkyti. Kartu su jais šiuose namuose nuo gruodžio 2023 m. gruodžio 21 d. gyvena N. brolis T. B.. 2023 m. gruodžio 19 d. visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, nuėjo miegoti apie 2 val. nakties. Ji su N. miegojo viename, o jo broliai T. B. ir M. B. kitame kambaryje. 2023 m. gruodžio 30 d., apie 8:00 val., jiems dar miegant, į kambarį įėjo T. B., pasakė N.: „atiduok alų“, ir keletą kartų kumščiu smogė jam į veidą. Po to jis, uždėjęs ranką gulinčiam N. ant kaklo, jį smaugė. Ji T. mėgino atitraukti nuo N.. Jai padėjo jos pakviestas M. B. ir jie atitraukė T. nuo N. (e. b. l. 55-58).
Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK tyrėjos T. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 30 d., 8:12 val., gavo budėtojo pranešimą apie smurto artimoje atvejį (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu „Mercedez-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK vyriausiąja patrule E. N. 8:43 val. nuvykus nurodytu adresu, pasitiko neblaivus (1,13 prom.) pranešėjas N. B.. Jis paaiškino, kad praėjusį vakarą su broliais T. B. (nustatytas 1,86 prom. neblaivumas) ir M. B. bei savo sugyventine V. D., (nustatytas 1,66 prom. girtumas) gėrė alų. 2023 m. gruodžio 30 d., apie 8:00 val., T. B. atėjo į kambarį, kur N. B. miegojo, ir jam sudavė 3-4 smūgius kumščiu į dešinę veido pusę (e. b. l. 12-15).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini), vieno aukšto mediniame gyvenamajame name (e. b. l. 16-18, 19-24).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad N. B. veide, prie dešinės akies, yra paraudimas (e. b. l. 25-27, 28-31).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad pacientas N. B. teigė, jog jam miegančiam brolis trenkė tris kartus į veidą, į skruostą, stebimas paraudimas po akies voku. Skauda gerklę, nes brolis griebė už kaklo. Akivaizdžių kaklo sužalojimų nestebima. Besivartant užsigavo nugarą, praradęs sąmonės nebuvo, nepykina. Daugiau sužalojimų nestebima. Į gydymo įstaigą vykti atsisako, stipraus skausmo nejaučia (e. b. l. 37-40).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip 4 smūgius savo broliui N. B. į veido sritį, bei sugriebęs rankomis N. B. už kaklo, smaugė, ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl kaltinamojo T. B. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 6 mėn., paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 108-111).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (e. b. l. 93-97), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (e. b. l. 100-101), nedirbantis (e. b. l. 102-103), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje nustatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – brolį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 30 d. 10 val. 48 min. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 12 val. 29 min. (e. b. l. 64-65, 84-86) – dvi paros, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant dviem arešto paroms.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamo veikos kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebaustas administracinių nusižengimų teisena. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (e. b. l. 87-89, 90-92) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 30 d. 10 val. 48 min. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 12 val. 29 min. – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant dviem arešto paroms, laikyti, kad T. B. atliko dvi arešto paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui, ir paskirti T. B. bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.