Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui R. A., atsakovų atstovams Renatai Romančikienei ir Arūnui Sodoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovams Migracijos departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos direktoriui, Vidaus reikalų ministrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vidaus reikalų ministerijai ir Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl Migracijos įgaliojimų, priimant 2010-04-22 įsakymą Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad įsakymo priėmimo metu negaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymas Nr. IV-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“. Pažymi, kad minėto įsakymo priėmimo metu galiojo ir dabar galioja vienodą teisinę galią turintis teisės aktas, t. y. Migracijos departamento nuostatai, patvirtinti Vidaus reikalų ministro 2000-10-06 įsakymu Nr. 388. Akcentuoja, kad 2011-10-03 LVAT nutartyje (administracinė byla Nr. A-858-2355/2011) konstatuota, kad Migracijos departamento direktorius, priimdamas 2010-04-22 įsakymą Nr. 3K-32 Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakym9o, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo prašymas, savo kompetencijos ribų neperžengė. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai ginčija ir Komisijos sprendimą atsisakyti įpareigoti atsakovą – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Migracijos departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų LR pilietybės įstatyme. Mano, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis su skundu dėl kitų asmenų tariami pažeistų teisių.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vidaus reikalų ministerija su skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2011-05-31 sprendimo Nr. 3R-140 (AG-119/03-2011) (toliau – Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo byla pagal pareiškėjo R. A. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus (toliau – ir Direktorius, atsakovas) 2010-04-22 sprendimo Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“panaikinimo ir įpareigojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-04-29 Migracijos departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Ministras, atsakovas) buvo nutraukta (Komisijos byla, b. l. 58-59).

Teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl to, ar Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas 2011-05-17 raštu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuriame prašė 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ ir 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (Komisijos byla, b. l. 1-2). Pareiškėjas nurodo, kad 2011-04-18 Vilniaus m. 16-me pašte buvo gautas, o jam dar vėliau įteiktas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininko G. B. 2011-04-13 raštas Nr. 10-27-S-2983 „Dėl R. A. Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ ir pridedamas 2010-04-22 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 3K-32 išrašas (Komisijos byla , b. l. 3-.5). Komisija 2011-05-18 raštais kreipėsi Į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydami pateikti atsiliepimą ir visą su ginču susijusią medžiagą (Komisijos byla b. l. 7-8). Departamentas pateikė Komisijai atsiliepimą (Komisijos byla, b. l. 9-11), kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, nes skundžiamas Įsakymas priimtas galiojant Migracijos departamento nuostatams, suteikiantiems teisę priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Departamento sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų Pilietybės įstatyme, nurodė, kad sprendimai teisėti, o pareiškėjas neturi įgaliojimų ginti kitų asmenų teises/ viešąjį interesą. Prie atsiliepimo pateikė su ginču susijusią medžiagą 24 lapus. Iš 2009-12-30 pareiškėjo prašymo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui matyti, kad pareiškėjas prašo leisti jam atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (Komisijos byla, b. l. 14-15). Iš Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-04-22 įsakymo Nr. 3K-32 matyti, kad patenkintas R. A. prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (Komisijos byla, b. l. 33). Iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo Komisijai matyti, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodė, kad skundas nežinybingas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (Komisijos byla, b. l. 36-37). Prie atsiliepimo prideda pareiškėjo skundų nagrinėjimo teismuose medžiagą (Komisijos byla, b. l. 39-52).

Ginčų komisija, išnagrinėjusi 2011-05-17 pareiškėjo skundą, 2011-05-31 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė. Ginčų komisija Sprendime nurodė, kad R. A. skunde komisijai išreikštas prašymas dėl sprendimo panaikinimo paduotas praleidus skundo padavimo Komisijai terminą, o Komisijai nesuteikta teisė šį terminą atnaujinti. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatyme, pažymėjo, jog Komisija nagrinėja ginčus tik dėl pažeistų ar ginčijamų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, o pareiškėjas siekia ginti ne savo, o tariamai pažeistą viešąjį interesą, kurį atstovauti neturi įgalinimų (Komisijos byla, b. l. 58-59).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – Komisijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymas (toliau – Pilietybės įstatymas), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 433 (toliau – Nuostatai) bei kiti su ginču susiję teisės aktai.

ABTĮ 25 str. 1 d. numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėjanti skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 28 str., Komisijų įstatymo 9 str.).

Komisijų įstatymo 9 str. 2 d. nurodyta, kokių ginčų Komisija nesprendžia, o būtent ABTĮ 16 str., 18str., 19 str. 2 ir 3 d. ir 20 str. 1 d. nurodytų ginčų, taip pat mokestinių bylų, bei ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 str.).

Nuostatų 23 str. nurodyta, kad Komisijos pirmininkas išnagrinėja ir sprendžia šiuos klausimus: ar priklauso šios komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą); ar gautas skundas (prašymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo padavimo termino, ar skundas (prašymas) atitinka šių nuostatų 13-15 punktų reikalavimus, ar būtina reikalauti papildomos medžiagos; kuriuos asmenis reikia kviesti į posėdį; kada ir kur nagrinėti skundą (prašymą).

ABTĮ 23 str. 2 d. įtvirtina administracinių ginčų komisijoms ir administraciniams teismams paduodamų skundų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Pagal šio įstatymo 23 str. 2 d. 6 ir 7 punktus, skunde turi būti nurodyta pareiškėjo reikalavimas ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus ir tai patvirtinantys įrodymai. Minėtų teisės normų paskirtis yra užtikrinti, kad administracinių ginčų komisijai ir teismui būtų pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, Kartu pažymėtina, kad skundo atitikimas ar neatitikimas įstatymų keliamiems reikalavimams yra nustatomi skundo priėmimo stadijoje. Pagal ABTĮ 37 str. 1 d. jei skundas neatitinka šio įstatymo 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Nuostatų 40 p. reglamentuojama, kad Ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį komisijos nurodymą; įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus; nutraukti bylą kaip nežinybingą.

Iš Komisijos byloje esančios Komisijos pirmininko rezoliucijos matyti, kad skundo priėmimo stadijoje nebuvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjo skundas buvo priimtas 2011-05-17 ir komisijos narė J. M. įpareigota rengti medžiagą svarstymui (Komisijos byla, b. l. 1-2). Darytina išvada, kad komisijos pirmininkas būtent taip išsprendė Nuostatų 23 str. jam pavestas funkcijas ir, kaip numato Nuostatų 24 str., pavedė vienam iš komisijos narių rengti medžiagą svarstymui.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Komisija dėl pareiškėjo prašymo panaikinti 2010 m. balandžio 22 d. Departamento įsakymą Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ padarė išvadą, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo Komisijai terminą, o Komisijai teisės aktais nesuteikta teisė šį terminą atnaujinti. Dėl šio reikalavimo Komisija remiasi ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p. ir bylą nutraukia. Tačiau Nuostatų 40 str. nenumato tokio bylos nutraukimo. Kaip jau buvo pacituota aukščiau, Komisija gali nutraukti bylą tik kaip nežinybingą. Dėl pareiškėjo antro reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Migracijos departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Komisija ginčo sprendime nurodo, jog Komisija nagrinėja ginčus tik dėl pažeistų ar ginčijamų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, o pareiškėjas siekia ginti ne savo, o tariamai pažeistą viešąjį interesą, kurį atstovauti neturi įgalinimų. Dėl kokių aplinkybių nutraukia bylą šioje dalyje – nenurodo. Nors vadovaujamasi Nuostatų 40.4p., tačiau nenurodyta, kad bylą nutraukia kaip nežinybingą. Darytina išvada, kad Komisija priėmė sprendimą, kurio nenumato Nuostatų 40 p. Pastebėtina ir tai, kad Nuostatų 39 p. nurodyta, kad Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis. Komisija, skundžiamame sprendime sprendusi dėl Įsakymo apskundimo termino, rėmėsi ABTĮ 30 str. 1 d. ir padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo kreiptis į Komisiją tik iki 2010-04-29, t. y. per vieną mėnesį nuo ginčo įsakymo paskelbimo oficialiame valstybės leidinių biuletenyje. Komisija nenagrinėjo Pilietybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-29 nutarimu Nr. 312 patvirtintų Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklių (toliau – Pilietybės taisyklės) įtvirtintų nuostatų, kiek tai liečia ginčo įsakymo įteikimo pareiškėjui aplinkybes. Pilietybės taisyklių 44 punkte įtvirtinta, jog sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės parengiami dviem egzemplioriais, vienas iš jų įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas. Šių aplinkybių Komisija nenagrinėjo. Kolegija pažymi, kad Komisija dėl pareiškėjo antro reikalavimo įpareigoti vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-24 Departamento priimtų sprendimų nesiaiškino, kaip šie teisės aktai pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus lūkesčius, nepasiūlė patikslinti reikalavimo, nes jis yra abstraktus. Priimant skundą, jo neatsisakė priimti, o iš sprendimo turinio matyti, kad jo faktiškai nenagrinėjo.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Visapusiškai ir objektyviai ištyrusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos sprendimas yra priimtas pažeidžiant Nuostatus, Įstatymą, Komisijos įstatymą, ABTĮ, todėl naikintinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.). Kadangi pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą kreiptis į Komisiją kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, Komisijos sprendimas naikintinas ir skundas perduotinas nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 50 p. 2 d., 17 p. 2 d. normų atitikimo pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai nustatymo taip pat išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiamas teisinės valstybės principas dėl to, kad nei įstatymu, nei Nuostatais nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio pirmininką, ir Komisijos pirmininko pavaduotojo nei kompetencija, nei paskyrimo tvarka, nei atvejai ir sąlygos tokiems paskyrimams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas tiria teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o ne norminio administracinio teisės akto atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiams aktui, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 2 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. A. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 3R-140(AG-119-2011).

Įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. A. 2011-05-17 skundą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.