Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštesnysis, ištekėjusi, nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. 2020 m. sausio 1 d. apie 00.40 val. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu paėmusi virtuvinį peilį ir nukreipusi peilio geležtę ėjo link savo šeimos nario - brolio M. B., o M. B. bandant atimti peilį, grumtynių metu peiliu sužalojo M. B. dešinės rankos plaštaką, padarydama pjautinę žaizdą dešinės plaštakos 1-o piršto srityje, bei tyčia keturis kartus peiliu dūrė M. B. į krūtinės ląstos nugaros sritį, padarydama durtines krūtinės ląstos žaizdas, lydimas oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – broliui M. B..

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymai, veikos kvalifikavimas

Kaltinamoji I. D. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 31 d. vakare su kartu gyvenančiu broliu M. B. pradėjo išgėrinėti – švęsti Naujus metus. Mažametė dukra tuo metu miegojo kitame kambaryje. Iki konflikto pradžios ji išgėrė apie 3 litrus sidro, o brolis – kelis litrus alaus. Vidurnaktį pažiūrėjusi fejervekų ir grįžusi į kambarį neberado sidro ir pradėjo brolio prašyti degtinės, tačiau šis atsisakė duoti, nes pasiliko kitai dienai. Dėl to abu apsižodžiavo ir brolis išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu ji jau buvo girta ir vėliau sekusius įvykius prisimena kaip per miglą. Pamena, kad broliui grįžus į kambarį ji rankoje laikė peilį, tačiau kaip jį pasiėmė ir kokiu tikslu neprisimena. Nužudyti brolį tikrai nesirengė, tokių ketinimų niekada neturėjo. Prisimena, kad brolis pabandė atimti jos rankoje laikytą peilį, tačiau ji peilio neatidavė ir besigrumdami abu pargriuvo ant grindų. Brolis užgriuvo ant jos ir tuo metu ji dešinėje rankoje laikytu peiliu apie tris kartus dūrė jam į nugarą. Kiek stipriai dūrė įvardinti negali, apie šio veiksmo pasekmes negalvojo. Po to brolis nusirito į šoną ir liko gulėti. Ar jis buvo gyvas nežinojo. Peilį ji numetė ant malkų prie krosnies ir nuėjo į kitą kambarį. Ten pastebėjo, kad jos koja ties keliu sužalota ir bėga kraujas. Mano, kad koją besigrumdama su broliu susižalojo pati, kadangi brolis peilio iš jos perėmęs nebuvo, o kito peilio jo rankose taip pat nematė. Apsirišusi koją paskambino D. S. ir pasakė, kad įdūrė broliui. Kodėl neskambino bendrosios pagalbos numeriu paaiškinti negali, galbūt dėl patirto šoko. Ką tuo metu darė brolis nematė, nes bijojo nueiti pažiūrėti. Po kelių minučių pamatė, kad atvažiuoja policija bei greitoji medicinos pagalba. Supratusi, kad pareigūnai gali ją išsivežti, paskambino tetai R. A., kuri atvykusi išsivežė vaiką. Dėl šio įvykio labai gailisi, brolio atsiprašė, su juo susitaikė ir šiuo metu palaiko gerus santykius. Be to, Kupiškyje gavo socialinį būstą ir ten apsigyveno su savo mažamečiu vaiku. Anksčiau su broliu taip pat yra konfliktavusi, to iniciatoriumi dažniau būdavo brolis. Visų konfliktų priežastis buvo alkoholis, tačiau po brolio sužalojimo ji kreipėsi į priklausomybių ligų centrą, vartojo vaistus, lankėsi pas psichologus ir alkoholio visiškai nebevartoja.

Kaltinamoji I. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 2 b. l. 69-70, 73-80).

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad iki 2020 m. sausio 1 d. konflikto jis bei sesuo I. su dukra gyveno pas mamą. Naujų metų vakarą mamos namuose nebuvo, o jis su seserimi virtuvėje išgėrinėjo. Jis gėrė alų, o sesuo – sidrą, kurio išgėrė apie 3 litrus. Begeriant sesuo pradėjo reikalauti degtinės, kurios butelį jis buvo nusipirkęs, tačiau norėjo dar pasilikti draugams. Jam atsakius, kad degtinės neduos, kilo ginčas, abu apsižodžiavo, tačiau nesmurtavo. Kivirčo metu jis išėjo į lauką parūkyti, o grįžęs į vidų virtuvėje pamatė prie spintelių stovinčią seserį ir rankoje laikančią virtuvinį peilį. Ji kažką sumurmėjo, tačiau jis nesuprato ką. Jis liepė jai padėti peilį. Sesuo vėl kažką neaiškiai pasakė ir pradėjo artėti link jo. Tuomet jis ją pastūmė ir pabandė atimti peilį. Abu griuvo ant grindų. Jis užgriuvo ant viršaus. Seseriai jis nieko nedarė, tik bandė atimti peilį. Bandant jį sugriebti peilis kažkaip nuslydo ir tuo metu perpjovė dešinės rankos nykštį, o netrukus pajuto dūrius į nugarą. Jam pasirodė, kad buvo trys dūriai. Po jų jis atsitraukė nuo sesers, liepė jai kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sesuo kažką sumurmėjo. Tada jis nuropojo į savo kambarį, pasiėmė telefoną ir bandė skambinti, tačiau ar kas atsiliepė ir ar jis kalbėjo neatsimena. Po kiek laiko pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus, greitąją pagalbą. Iki jiems atvykstant sesuo nešiojo vaiką. Matė, kad peilis, kuriuo jam dūrė sesuo, buvo numestas prie krosnies. Mano, kad sesuo nužudyti jo nenorėjo ir nelabai suprato, kad jį sužalojo taip, kad jam reikalinga pagalba. Po įvykio su seserimi jis susitaikė, su ja sutaria labai gerai ir jokių pretenzijų jai neturi. Visų konfliktų su seserimi priežastis buvo tik alkoholis, tačiau po šio įvykio sesuo apsigyveno atskirai gautame socialiniame būste, alkoholio nebevartoja, lankėsi pas psichologus, vartojo vaistus nuo alkoholio.

Nukentėjusysis M. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 1 b. l. 142-154)

Liudytojas D. S. parodė, kad tiek su kaltinamąja, tiek su nukentėjusiuoju palaiko draugiškus santykius. 2020 m. sausio 1 d. apie 1 val. nakties jam paskambino I. D. pasakė, kad brolis M. guli ir kraujuoja, kad dūrė jam. Į prašymą patikrinti, ar brolis kvėpuoja, pasakė, kad gyvas, kvėpuoja, tačiau prieiti prie jo bijo. Ko bijojo, tai yra brolio ar pačios situacijos, nepatikslino. Supratęs, kad I. D. yra išsigandusi ir panikuoja, jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po kelių dienų buvo nuvykęs į ligoninę ir bendravo su M. B.. Šis nesijautė blogai, abu ėjo parūkyti. M. B. pasakė, kad visų įvykio detalių neprisimena, kad abu susipyko, tačiau konkrečiau nepasakojo, tik pasakė, kad abu su seserimi griuvo ir jis pajuto dūrį į nugarą. I. D. bei M. B. pažįsta gerai, dažnai bendraudavo ir žino, kad būdami išgėrę jie pasipykdavo, ypač apgirtęs neprotingai ir agresyviai elgdavosi M. B.. Tuo tarpu I. D. nebūdavo konfliktiška net ir išgėrusi. Mano, kad pagrindinė konfliktų priežastis buvo būtent alkoholis, nes būdami blaivūs abu sutardavo.

Liudytoja G. S. parodė, kad dirba greitosios pagalbos stotyje ir 2020 m. sausio 1 d. naktį buvo gautas pranešimas, jog perdurtas žmogus. Per septynias minutes po iškvietimo nuvykus į vietą jau rado pareigūnus. Nukentėjęs vyras gulėjo kniūbsčias virtuvėje po stalu. Buvo kruvinas, rankoje laikė telefoną. Kraujavo iš nugaros. Nurengus drabužius pastebėjo 3 durtines žaizdas nugaroje, viršutinėje jos dalyje. Sužeistojo būklė buvo gana sunki, kraujospūdis žemas, tačiau jis buvo sąmoningas, klausiamas pasakė, kad dūrė sesuo. Pastaroji kitame kambaryje nešiojo apie vienerių metų vaiką, verkė, kažką šūkavo. Jos koja taip pat buvo sužeista, kažkuo aprišta. Moteris vis prašė neskambinti į vaikų teisių tarnybą, kad neatimtų vaiko. Bevažiuojant į ligoninę sužeistas vyras kalbėjo, kad vartodami alkoholį susipyko su sese, ši ketino jam durti rankoje laikomu peiliu. Jis pabandė peilį atimti ir tuo metu susižalojo ranką, o po to abu pargriuvo ant grindų ir sesuo dūrė jam į nugarą. Minėjo, kad pats skambino į bendrosios pagalbos centrą.

Liudytojas T. J. parodė, kad jam dirbant Kupiškio rajono policijos komisariate teko kelis kartus vykti pagal iškvietimus dėl kaltinamosios bei nukentėjusiojo, tai yra I. D. ir M. B., konfliktų. Pareigūnus kvietė tiek vienas, tiek kitas. Visais atvejais konfliktai kildavo jiems esant neblaiviems. Daugiau problemų būdamas neblaivus keldavo M. B.. 2020 m. sausio 1 d. po vidurnakčio buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime peiliu sužalotas žmogus. Nuvykus nurodytu adresu virtuvėje buvo rastas ties stalu gulintis M. B.. Jis gulėjo kniūbsčias, nugaroje matėsi kraujuojančios žaizdos. Netrukus atvykę medikai suteikė pirmąją pagalbą. M. B. pasakė, kad jį sužalojo sesuo. Pastaroji buvo kitame kambaryje su mažu vaiku. Ji buvo apsvaigusi, o jos koja buvo sužalota. I. D. buvo išsigandusi, susijaudinusi, pergyveno dėl vaiko. Ji sakė, kad tarp jos ir brolio įvyko konfliktas ir jo metu ji sužalojo brolį. Dėl ko kilo konfliktas neaiškino. Virtuvėje prie krosnies ant malkų buvo rastas virtuvinis peilis. Kitame kambaryje buvo matomos kraujo žymės. Pagal virtuvėje buvusią tuščią alkoholio tarą matėsi, kad buvo girtaujama.

2020 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta - gyvenamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Prie virtuvėje esančios krosnies, ant malkų randasi peilis baltos spalvos ašmenimis, peilio kotas mėlynos ir juodos spalvos, ant peilio ašmenų kraujo spalvos dėmės. Ant virtuvėje esančio stalo randasi įvairūs maisto produktai, o ant greta stalo esančio suolo matomos kraujo spalvos dėmės. Po stalu taip pat matomos kraujo spalvos dėmės. Greta virtuvės esančiame kambaryje randasi sofa, ant kurios atlošo matomos kraujo spalvos dėmės. Tokios pat dėmės matomos ir ant grindų ( t. 1 b. l. 24-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 170/2020 (05) nurodyta, kad M. B. nustatytos 4 durtinės žaizdos krūtinės ląstos srityje, lydimos oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, bei pjautinė žaizda dešinės plaštakos 1-o piršto srityje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte, 5 trauminių poveikių pasekoje. Dėl durtinių krūtinės ląstos žaizdų, lydimų oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, M. B. sveikata sutrikdyta sunkiai (remiantis S.S.M.N.T.p. 6.6.9.) ( t. 1 b. l. 100-101).

2020-01-01 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad M. B. dėl sužalojimų apžiūrai pristatytas į Panevėžio Respublikinę ligoninę, kur jam nustatytas 2,46 prom. girtumas ( t. 1 b. l. 6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 343/2020 (05) nurodyta, kad I. D. nustatyta durtinė - pjautinė akla dešinės šlaunies žaizda, padaryta duriančiu - pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2020-01-01. Nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2 b. l. 33).

2020-01-01 tarnybiniame pranešime dėl asmens sužalojimo aplinkybių nurodyta, kad įvykio vietoje I. D. alkoholio kiekio matuokliu Drager 6810, ARBH 0030, nustatytas 1.75 promilių girtumas (t. 1 b. l. 84).

Iš 2020-01-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2020-01-01 įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis bei 2020-01-01 Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pateikti M. B. drabužiai bei batai. Peilis vienašmenis, jo bendras ilgis 32 cm, o geležtės – 20 cm. Ant peilio geležtės yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Ant sportinių mėlynos spalvos kelnių bei sportinių batelių matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują ( t. 1 b. l. 64-72).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų bei apžiūros protokolo matyti kad 2020-01-01 00.57 val. Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas vyro prašymas greičiau atvykti į (duomenys neskelbtini), nes jis guli subadytas. Nurodo, kad subadė sesuo, esanti vietoje. Antrame garso įraše 2020-01-01 01.00 val. skambinantis D. S. prisistatantis vyras nurodo, kad paskambino išgėrusi pažįstama I. B., gyv. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad susiginčijo su broliu ir vienas kitam įdūrė ( t. 1 b. l. 90-95).

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad I. D. kilusio tarpusavio konflikto su M. B. metu 4 kartus peiliu durdama jam į krūtinės ląstos nugaros sritį ir taip padarydama durtines krūtinės ląstos žaizdas, lydimas oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – broliui M. B.. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., sudėtį. Durdama peiliu į krūtinę (nugaros sritį) I. D. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra sunkaus M. B. sveikatos sutrikdymo, kaip pati tvirtina, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Daromą išvadą, kad būtent kaltinamoji I. D. konflikto metu peiliu dūrė ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė M. B. sveikatą, patvirtina tiek pačios kaltinamosios prisipažinimas, tiek visuma kitų ištirtų įrodymų – nukentėjusiojo M. B., nurodžiusio, kad būtent I. D. jam dūrė peiliu į nugarą, o netiesiogiai – liudytojų D. S. bei T. J., patvirtinusių, jog I. D. jiems pasakiusi, kad dūrė broliui M. B. peiliu, taip pat liudytojos G. S., kuriai nukentėjusysis tuoj pat po įvykio patvirtino, kad konflikto metu sesuo jam dūrė peiliu į nugarą, parodymai. Kaltinamosios bei nukentėjusiojo nurodomas pastarojo, o taip pat ir I. D., sužalojimų aplinkybes patvirtina ir jų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat specialistų išvados apie I. D. bei M. B. nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį. Nors iš Bendrojo pagalbos centro pateikto D. S. skambučio įrašo matyti, kad jis nurodo, jog jam paskambinusi I. B. ((duomenys neskelbtini)) pasakė, kad ginčo su broliu metu „jis jai dūrė, tada jinai jam“, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pati I. D. tokią aplinkybę, tai yra kad nukentėjusysis M. B. butų turėjęs peilį bei juo dūręs jai, neigė bei pripažino, kad jos rankoje turėtą peilį brolis tik bandė atimti, tačiau perėmęs jo nebuvo ir sužalojimas kojoje galėjo gautis grumtynių dėl peilio metu. Analogiškai konflikto aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis. Jokių duomenų, kad tarpusavio ginčo metu M. B. I. D. atžvilgiu butų naudojęs psichinę ar kitokią fizinę prievartą, byloje nėra. Taigi, nustatytos įvykio aplinkybės nesuponuoja nei provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio, nei juo labiau – pavojingo kėsinimosi ar būtinosios ginties situacijos.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji I. D. padarė tyčinį, labai sunkių kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Už nusikalstamos veikos padarymą I. D. teisiama pirmą kartą, tačiau nusikalto ji būdama bausta administracine tvarka (t. 2 b. l. 5-9). I. D. dirbo, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (t. 2 b. l. 4). Iki nusikalstamos veikos padarymo pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklausė (t. 2 b. l. 16, 19), o po jos padarymo savo iniciatyva lankėsi RPLC Panevėžio filiale pas psichiatrą ir jai buvo nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2 b. l. 22). Kitų duomenų apie kaltinamosios sveikatos būklę, galinčių turėti esminės reikšmės vertinant jos veiksmus bei skiriant bausmę, nėra (t. 2 b. l. 40).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką I. D. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo poziciją, kuris patvirtino kaltinamosios teiginį, kad jie abu po nusikalstamos veikos susitaikė, draugiškai bendrauja kaip brolis ir sesuo. Nukentėjusysis tvirtina, kad dėl padarytų sužalojimų jokių pasekmių nejaučia, prašo kaltinamajai netaikyti laisvės atėmimo bausmės. Pati kaltinamoji pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė alkoholio vartojimas ir tai supratusi savo iniciatyva kreipėsi pagalbos į medikus, vartoja vaistus ir visiškai atsisakė alkoholio, pakeitė gyvenamąją vietą, viena prižiūri mažametį vaiką. Šiuos kaltinamosios teiginius patvirtina kiti bylos duomenys.

Įvertinęs visus bausmės skyrimui reikšmės turinčius bylos duomenis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 62 bei 75 straipsnių nuostatas, nes nėra tam sąlygų bei pagrindų, tačiau kartu daro išvadą, kad BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos vienintelės griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teisingos bausmės paskyrimui. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pasekmes, kaltinamosios asmenybę, jos šeiminę padėtį, taip pat pastangas šalinti nusikalstamą veiką lėmusias priežastis, darytina išvada, kad I. D. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti jai skiriant švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, tai yra laisvės apribojimą, nustatant atitinkamus draudimus bei pareigas (54 str. 3 d., 48 str. 6 d. 2 bei 3 p., 7 d. (iki 2020 07 01 galiojusi redakcija). I. D. įpareigotina per visą teismo nustatytą bausmės laikotarpį pradėti dirbti ar tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti per teismo nustatytą terminą padarytą žalą bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamoji I. D. 2020-01-01 01.46 val. buvo sulaikyta BPK 140 str. numatyta tvarka, o 2020-01-01, 16.03 val. iš laikino sulaikymo buvo paleista, todėl į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas - viena para, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ( BK 65 str. 1 d. 2 p. c) papunktis, BPK 140 str. 9 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 534,89 Eur civilinį ieškinį už M. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1 b. l. 117-122). Kaltinamoji civilinį ieškinį pripažino. Prašomos priteisti išlaidos atsirado dėl neteisėtų I. D. veiksmų ir ji privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, sportiniai bateliai, sportinės kelnės bei džemperis, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (kvitai Nr. 0006467, Nr. 0006955), nesant prašymų gražinti sunaikintini (BPK 94 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 ( dvejiems ) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 bei 3 punktais, 7 dalimi (iki 2020 07 01 galiojusi redakcija) uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įpareigoti per vienerius metus atlyginti Valstybinei ligonių kasai savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą – 353 Eur 89 ct, bei per visą teismo nustatytą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti ar tęsti darbą arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu bei 66 straipsniu į paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti I. D.sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-01-01 01.46 val. iki 2020-01-01 16.03 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Priteisti iš I. D. tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 89 ct (353,89 Eur) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam M. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei nagrinėti – peilį, sportinius batelius, sportines kelnes, džemperį, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (kvitai Nr. 0006467, Nr. 0006955), sunaikinti.

I. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.