- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 1A-224-557-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-3-00009-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- I. J. J.
- Kaltinamasis
- L. Š.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-557/2012
Teisėja L. Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-10-3-00009-2011-8
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Savinijaus Katausko,
dalyvaujant nukentėjusiajai I. J. J. ir jos įgaliotajai atstovei adv. Ligijai Marcinkienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. J. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 3 d. išteisinta. Nuosprendžiu nukentėjusiosios I. J. J. civilinis ieškinys dėl 200 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi nukentėjusiosios I. J. J. skundas, kuriuo L. Š. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama pagal BK 187 str. 3 d. tuo, kad ji 2011 m. balandžio mėnesio viduryje prie namo Palangoje, Kretingos g. 24/Plytų g. 2, bendro naudojimo kieme išrovė I. J. J. pasodintas gėles, tyčia suniokojo augmeniją, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu L. Š. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 3 d. išteisino motyvuodamas tuo, kad bylos duomenimis nėra nustatytas L. Š. nusikalstamas siekis bei tyčinė kaltė padaryti žalą bendraturtei I. J. J.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta subjektyvinės nusikaltimo sudėties, numatytos BK 187 str. 3 d., požymių. L. Š. pavasarį kiemo tvarkymas, senus augalus pakeičiant šviežiais, BK 187 str. 3 d. prasme nelaikytinas nusikalstama veika. Nelaikytina nusikaltimu tai, kad L. Š., tvarkydama pavasarį bendro naudojimo kiemą, išrovė bendraturtės senas gėles, tuo padarydama turtinę 200 Lt žalą ir 5000 Lt neturtinę žalą, sutrikdydama sveikatą. I. J. J. niekuo nepagrindė jai padarytų nurodytų nuostolių. L. Š. tvarkant kiemą, jos nebuvo susitikusios, neturėjo kontakto, kas būtų sutrikdę nukentėjusios sveikatą. Todėl nenustačius ir objektyviosios nusikaltimo sudėties požymių, nėra nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 3 d., sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. J. J. prašo nuosprendį panaikinti ir L. Š. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei tenkinti civilinį ieškinį. Nurodo, jog nesutinka su teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nes jis neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o teismo išvados paremtos tik L. Š. parodymais. Mano, jog priimant nuosprendį, buvo netinkamai įvertinti įrodymai, neatsižvelgta į liudytojų parodymus bei į policijos surinktą medžiagą, todėl tai sutrukdė bylą išnagrinėti teisingai ir objektyviai. Teismas visiškai nevertino policijos surinktos medžiagos, tai yra pirminio L. Š. paaiškinimo, liudytojų parodymų, kurie nurodė, kad būtent nukentėjusioji sodina ir prižiūri šį žemės sklypo plotą pagal jau nusistovėjusią faktiškai valdomą tvarką, o bendraturtė, nuolat konfliktuodama, tyčiniais veiksmais naikina esantį turtą.
Vertinant įrodymus, teismas negali grįsti savo išvadų prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Nukentėjusioji I. J. J. pateikė įrodymus, tai yra antstolės R. Vizgaudienės faktinių aplinkybių protokolą, Palangos m. PK nutarimą, kuriame aiškiai parašyta, kad būtent savo tyčiniais veiksmais L. Š. išrovė nukentėjusios sodintas gėles. Tą patį teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai, tačiau teismas nepagrįstai patikėjo L. Š. versija, kad ji pavasarį tvarkė kiemą ir senus augalus pakeitė šviežiais. Šie parodymai kategoriškai prieštarauja ne tik nukentėjusiosios nuosekliems parodymams, kurie patvirtinami liudytojų O. L. ir R. V. parodymais, tačiau prieštarauja ir objektyviems duomenims. Šios aplinkybės ir įrodymai duoda pagrindą tikėti nukentėjusiosios I. J. J. parodymais dėl turto sunaikinimo. Pabrėžtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji nuolat konfliktuoja dėl bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau teismas visiškai netyrė, kad nukentėjusioji buvo pasodinusi augalus bei gėles, turėjo materialinių nuostolių.
BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas - nuosavybė. Veika pasireiškia alternatyviai svetimo turto sunaikinimu arba jo sužalojimu. Tyčinio turto sunaikinimo sudėtis yra materialioji. Paminėtina tai, kad materialiųjų sudėčių atveju asmens santykis apima ne tik fizinį gebėjimą ir norą padaryti veiką, bet ir sukelti padarinius. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. L. Š. puikiai suvokė daromos veikos faktinę pusę, numatė priežastis. Pripažįstama, kad asmuo padarė veiką tyčia, jeigu veiką padarė suvokdamas visus veikos požymius, kurie sudaro nusikalstamos veikos sudėtį, ir norėdamas, kad jo padarytos veikos požymiai atitiktų baudžiamajame įstatyme aprašytus veikos požymius, priežastinio ryšio vystymąsi bei numatė, kokius padarinius gali sukelti jo daroma veika. Pažymėtina, jog vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Byloje yra nustatyta, kad L. Š., žinodama, kad gėlės yra pasodintos bendraturtės I. J. J., tyčia jas išrovė, nes jai nepatiko, kad jos ten augtų. Priimtas nuosprendis yra visiškai nepagrįstas, kadangi byloje yra nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kad L. Š. padarė nusikalstamą veiką. Teismo posėdžio metu buvo pateikti visi neginčijami įrodymai, kuriais remiantis, būtų buvę galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai bei nešališkai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog L. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., sudėties.
Pagal BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos) svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Byloje nustatyta, kad išteisintoji L. Š. ir nukentėjusioji I. J. J. yra kaimynės, joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). L. Š. pagal 1996-04-16 paveldėjimo teisės liudijimą priklauso 7/20 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2592-5001-2013, 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. 2592-5001-2024, 7/20 kitų statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 2592-5001-2046; I. J. J. pagal 1991-03-25 dovanojimo sutartį priklauso 2/5 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2592-5001-2013, 2/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. 2592-5001-2024, 2/5 kitų statinių – kiemo statinių (šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 2592-5001-2046 (b.l. 7-8). Nukentėjusioji I. J. J. kreipėsi į apylinkės teismą su skundu, kaltindama L. Š. tuo, kad ji 2011 m. balandžio mėnesio viduryje, bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), išrovė I. J. J. pasodintas gėles bei vaiskrūmius, tokiu būdu sunaikino nukentėjusiosios turtą ir padarė jai žalos. Teismo posėdžio metu (b.l. 63-64) nukentėjusioji I. J. J. parodė, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke ji yra nuo 1991 m., visada buvo tvarkomasi ir niekas nieko nedraskė. Ginčai tarp jos ir L. Š. jau tęsiasi keletą metų. Viskas prasidėjo dėl L. Š. savavališkų statybų, po to, kai I. J. J. pradėjo skųstis. Jau keletą metų jos yra konfliktinėje situacijoje įvairiais klausimais. Tarp jų vyko ginčai dėl vandens ir tualetų, dabar – dėl gėlių. Konfliktai dėl gėlių tęsiasi jau 2 metus. Nors kiemas yra bendro naudojimo, I. J. J. tvarkėsi viena. Gėlės dažniausiai yra raunamos tada, kai jos nebūna namuose. Kaimynai matė, kaip L. Š. išrovė ir išdraskė gėles. Buvo išrauti ir išpjauti visi medžiai. Balandžio mėnesį jau nebebuvo jokių gėlių. Antstolė R. Vizgaudienė konstatavo, jog viskas išdraskyta, o L. Š. pasakė, jog, anot agronomės, gėlės nuostolių neturės, tad I. J. J. jas susodino atgal, bet L. Š. atpuolė ir vėl jas išrovė. Išteisintoji L. Š. parodė, kad bendrą kiemą jau seniai tvarko abi. Kai paveldėjo turtą, kiemas buvo labai apželdintas, be tvarkos. Gyvatvorės nebuvo tvarkytos, todėl išaugo kaip medžiai. Vaiskrūmių, apie kuriuos kalba I. J. J., ji nepamena. Kieme būna apsodinta daug gėlių, jos vienkartinės ir bevertės. Ji buvo pasikvietusi agronomą, kuris viską apžiūrėjo. Kiemas yra (duomenys neskelbtini) kampe, todėl visiems gerai matomas. Kadangi ji gyvena Šiauliuose, kai atvyksta pavasarį, I. J. J. jau būna kiemą apsodinusi. Ji buvo gavusi įspėjimą iš Sanitarijos inspekcijos už tai, kad nebuvo sutvarkytas kiemas. Ji kiemą sutvarkė, išvalė, pasodino tujas. Balandžio mėnesį ji su šeima atvyko į Palangą susitvarkyti sau priklausantį kiemą, pasiėmusi grėblį tvarkėsi. Balandžio mėnesį jokių rožių, lelijų nebuvo, gal grėbdama jas netyčia ir ištempė. Kadangi jos paveldėjimo dokumentuose parašyta, jog kiemas yra bendras, tad ji juo ir naudojasi bendrai. I. J. J. jos leidimo sodinti gėles neturėjo. Turi idėjų kiemelį apsodinti dekoratyviniais augalais, tačiau bendro sutarimo su I. J. J. neranda (b.l. 64-66). Liudytojas P. R. V. teismo posėdžio metu (b.l. 66) parodė, kad 2011 m. balandžio mėnesio viduryje paskambino I. J. J. ir paprašė atvažiuoti pažiūrėti, kas darosi jos kieme. Nuvykęs pamatė, kad L. Š. kieme rovė gėles. Jis jos paklausė, ką ji daro, juk tai ne jos teritorija, o ji atšovė, kad tai viskas jos yra ir ji viską išrausianti ir iškirsianti. Žino, kad kiemas yra bendras. Pasižiūrėjęs ir supratęs, kad nėra ko ginčytis su L. Š., išėjo iš kiemo. Vasaromis gėles sodino, laistė, ravėjo ir prižiūrėjo I. J. J.. Liudytoja O. L. teismo posėdžio metu (b.l. 66-67) parodė, jog matė, kaip moteris rovė I. J. J. gėles, kurias pastaroji prižiūrėjo ir tvarkė.
Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš išteisintosios parodymų matyti, jog konfliktas tarp jų yra įsisenėjęs ir tęsiasi gana ilgą laiką. Tai patvirtina ir bylos medžiaga: Palangos miesto savivaldybės administracijos sanitarijos inspekcijos 2008-08-24 raštas (b.l. 52), Palangos miesto PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2008-09-02 teikimas (b.l. 58), L. Š. 2009-08-11 pareiškimas (b.l. 56), Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2010-05-26 teikimas dėl konflikto su bendrasavininke I. J. (b.l. 54), iš kurių matyti, jog konfliktai tarp I. J. J. ir L. Š. dėl bendrosios dalinės nuosavybės tęsiasi nuo 2008 m. Konfliktas, dėl kurio I. J. J. prašo baudžiamojon atsakomybėn patraukti L. Š., kaip matyti iš nukentėjusiosios, išteisintosios ir liudytojų parodymų, taip pat kilo dėl naudojimosi pastarosioms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu – kiemu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra atidalintas, ir jame augančių augalų.
CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taigi, koks bendro turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo būdas yra priimtiniausias, bendraturčiai turi nuspręsti kartu, bendru sutarimu. Nors liudytojai P. R. V., O. L. bei pati nukentėjusioji parodė, jog gėles kieme, dėl kurio kilęs konfliktas, I. J. J. sodina ir prižiūri pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką, pažymėtina, jog paties žmogaus nustatytos taisyklės, su kuriomis nesutinka bendraturtis, nėra aukščiau imperatyvių įstatymo normų. Kaip matyti iš L. Š. teismo posėdžio metu duotų parodymų, ji nesutinka, kad tiek jai, tiek I. J. J. priklausančiame bendrame kieme augtų I. J. J. vienasmeniškai pasirinktoje kiemo vietoje sodinti augalai. Tai L. Š. nurodė ir savo 2011-05-02 paaiškinime (b.l. 45). Kaip parodė išteisintoji, I. J. J. jos leidimo sodinti augalus bendrame kieme neturėjo. Darytina išvada, jog I. J. J., sodindama kieme, kuris nuosavybės teise priklauso ir L. Š., augalus be pastarosios sutikimo, kiemu naudojosi vien savo nuožiūra, neatsižvelgdama į kito teisėto savininko nuomonę ir pageidavimus. L. Š. teismo posėdžio metu neneigė, jog tvarkydama aplinką galėjo išrauti I. J. J. sodintus augalus. I. J. J. parodymus, kad būtent L. Š. išrovė jos augalus, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai P. R. V. ir O. L., kurie tiesiogiai matė, kaip L. Š. kieme rovė augalus. Nustačius, kad nukentėjusiosios augalus išrovė L. Š. ir norint ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn už I. J. J. turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., objektyviosios pusės požymį – pasekmes.
Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Iš prie 2011-04-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų fotonuotraukų (b.l. 14-17) matyti, jog augalai iškasti su šaknimis ir žemėmis, o teismui nepateikta duomenų, jog išrauta augmenija nebebuvo tinkama sodinimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog I. J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji išrautus augalus buvo susisodinusi atgal, bet L. Š. juos vėl išrovė. Iš to seka, jog išrauti augalai visgi buvo tinkami sodinimui. Pagal BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kuris viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos) svetimą turtą. I. J. J. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog augalai, kurių sunaikinimu ji kaltina L. Š., buvo 200 Lt vertės, kaip kad nukentėjusioji teigia. L. Š. parodė, jog ji buvo pasikvietusi agronomą, kuris paaiškino, jog augalai, esantys jų kieme, yra menkaverčiai. Vien tas faktas, kad I. J. J. augalai buvo išrauti, ir nesant konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokiais veiksmais buvo sunaikintas turtas (kad augalai buvo nebetinkami sodinimui kitoje vietoje) ir koks padarytos žalos dydis, negali kaltininkui užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
Norint asmenį baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagal BK 187 str. 3 d., be objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį - kaltę. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog bylos duomenimis nėra nustatytas L. Š. nusikalstamas siekis bei tyčinė kaltė padaryti žalą bendraturtei I. J. J.. Teismo vertinimu, tyčinės kaltės nebuvimą L. Š. veiksmuose rodo vien jau tas faktas, kad augalai, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 14-17), iškasti su šaknimis, nesiekiant jų sunaikinti ir padaryti nebetinkamais sodinimui. Tiek L. Š., tiek I. J. J. turi vienodas teises į kiemą, dėl kurio kilęs tarpusavio ginčas, todėl abi bendrasavininkės turi ir vienodas teises bei pareigas tvarkant kiemą ir juo naudojantis. Iš bylos medžiagos (b.l. 50) matyti, jog L. Š. Palangos miesto savivaldybės administracijos Sanitarijos inspekcijos jau buvo įspėta laikytis Palangos miesto savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių, kadangi vidinio kiemo teritorijoje žolė nenušienauta ir buvo palanki terpė veistis graužikams bei erkėms. Apeliacinis teismas laiko, jog L. Š. tikslas, tvarkant kiemą, buvo jį sutvarkyti taip, kad nebūtų baudžiama už nepriežiūrą, o ne padaryti žalos bendrasavininkei I. J. J.. Kaip matyti, augalai iškasti su šaknimis, todėl nukentėjusioji, nesutardama su bendrasavininke dėl bendro naudojimo žemės, galėjo juos pasisodinti kitoje vietoje. Tuo būdu nenustatyta, kad išteisintoji tyčia norėjo sunaikinti I. J. J. turtą, kadangi L. Š. augalus rovė turėdama visai kitą tikslą, t.y. tinkamai sutvarkyti ir jai nuosavybės teise priklausantį kiemą. Vien tas faktas, kad L. Š. išrovė bendro naudojimo kieme be jos sutikimo kitos bendraturtės pasodintus ne jai priklausančius augalus, neduoda pagrindo teigti, jog L. Š. veikė nusikalstamai ir tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. I. J. J. savo galimai pažeistas teises (teisę naudotis bendru kiemu ir galimai patirtus materialinius nuostolius) gali ginti ir civilinėmis teisinėmis priemonėmis, neinicijuojant baudžiamojo persekiojimo L. Š. atžvilgiu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog išteisinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kuriuos vertindamas, apylinkės teismas BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo išteisintosios kaltės klausimu daryti priešingas, negu padarė apylinkės teismas, išvadas. Nustačius, kad L. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., sudėties požymių visumos, naikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
BPK 115 str. 3 d. nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Išteisindamas L. Š. pagal BK 187 str. 3 d. tuo pagrindu, jog ji nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių, ir atmesdamas I. J. J. civilinį ieškinį, apylinkės teismas pažeidė BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatas. Apylinkės teismas, atmesdamas I. J. J. civilinį ieškinį, tokiu būdu užkirto kelią jai savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas, civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti: I. J. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.