Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-08-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1409-718/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
A6.-1409-718/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00889-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
T. V., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1409-718/2019Proceso Nr. 4-06-3-00889-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. V.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019-05-20 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo Jono Čebelio pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2018-08-13 vadovavo direktorius T. V., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, bendrovės vadovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pareiškimu prašoma T. V. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.

2019-05-23 Klaipėdos apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė administracinio nusižengimo bylą T. V. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, eidamas UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vadovo pareigas, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė (toliau – VMI). 2019-02-18 Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 26 255,53 Eur, iš jų - 18 420,39 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau-PVM) ir 128,63 Eur PVM delspinigių (skola susidarė nuo 2018-09-26, deklaracijos už 2018m. 08-12 mėn. pateiktos 2018-09-25, 2018-10-25, 2018-11-26, 2018-12-27 ir 2019-01-25); 2875 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) bei 26,66 Eur GPM delspinigių (skola susidarė nuo 2018-09-18, deklaracijos už 2018m. 09-12 mėn. pateiktos 2018-10-11, 2018-11-12, 2018-12-10 ir 2019-01-14); 4516 Eur avansinio pelno mokesčio (toliau-PLN) ir 41,85 Eur PLN mokesčio delspinigių (skola susidariusi nuo 2018-12-18, deklaracijos už 2018 m. IV ketvirtį pateikta 2018-09-14); 247,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą skola už 2018 metus (skola susidarė nuo 2019-02-16, deklaracija pateikta 2019-02-07).

Užtikrinant mokestinės nepriemokos išieškojimą, 2019-02-15 priimtas VMI prie FM sprendimas Nr.(23.31-08) 492-103 nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą): VĮ Regitra duomenimis Bendrovės vardu valdytojo savininko teisėmis registruotos 2 transporto priemonės: (duomenys neskelbtini),valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos, 4000 Eur vertės, SCANIA P 113HL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 m. gamybos, 5000 Eur vertės. Minėtos transporto priemonės areštuotos antstolių, šio turto atžvilgiu VMI prie FM taikyta priverstinė hipoteka, kuria užtikrintų reikalavimų suma sudaro 9000,00 Eur. Pareiškime taip pat nurodyta, kad priverstiniai išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu pareiškėjos taikomi nuo 2018-10-02, priėmus nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo banko sąskaitų (pagal pateiktus nurodymus nurašyta 6686,04 Eur). Kadangi pagal nurodymus nurašyta tik dalis lėšų, 2018-11-06 VMI prie FM priėmė sprendimą Nr.(23.31-08) 467-183159 išieškoti 14 099,96 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, kuris 2019-01-04 raštu Nr.(23.3-08E) RNA-298 perduotas vykdymui antstoliams. Dėl naujai susidariusios skolos 2019-02-20 priimtas VMI prie FM sprendimas Nr.(23.31-08) 467-25220 išieškoti 16 866,06 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto.

Atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad Bendrovė atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Pagal atskaitingo asmens T. V. avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-01-31 atskaitingas asmuo gavo 22 536,15 Eur pajamų (18 940 Eur - gauta iš banko, 363,46 Eur tarpinė kasa, 3232,69 Eur iš banko pirkiniams atsiskaitymui kortele (tarpinė suma), išlaidos sudarė -186 083,45 Eur (26 870 Eur nuo 2018-08-01 iki 2018-09-20 įnešta į banko sąskaitą, 2018-10-02 suteikta 100 000 Eur paskola T. V. (pagal Paskolos sutartį ),14 039,87 Eur (2018-11-16 - 1000 Eur, 2018-12-10, 13,14,19,20 - 10 044,31 Eur, 2019-01-18, 21 -2995,56 Eur) už prekes apmokėta UAB „Westerwijk Klaipėda“, į. k. 304849438; 6992,77 Eur (2018-08-31- 2678,05 Eur, 2018-09-1 - 2126,27 Eur, 2018-10-01-1794 Eur, 2019-01-30,31 - 394,45Eur) už prekes sumokėta UAB „Trevena“, į.k. 163346671; 5199,55 Eur (2018-08-07,31- 553,23 Eur, 2018-09-24,30 -2364,74 Eur, 2018-10-26,31-1147,39 Eur, 2018-12-10 - 20,12 Eur, 2019-01-10,31-1114,03 Eur už prekes sumokėta UAB „Jozita“, į.k. 176618114. Pažymėtina, kad 2018m. spalio 2 d. įmonei pasirašant Paskolos sutartį, kuria T. V. iki 2025m. gruodžio 31d. buvo paskolinta 100 000 Eur, paskolos davėja - (duomenys neskelbtini) UAB, atstovaujama jos vadovo, valstybės biudžetui jau buvo skolinga 9700,84 Eur.

Pagal Bendrovės pateiktus išrašus „Swedbank“ AB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-01-31 gauta įplaukų 89954,11 Eur, išlaidos sudarė 88493,58Eur (18 940 Eur pervesta atskaitingam asmeniui, 49 952,82 Eur atsiskaityta su tiekėjais, iš jų 5623 Eur nuo 2018-08-15 iki 2018-09-20 pervesta UAB „Ermitažas“, į.k. 300090381, 4300 Eur 2018-08-28,29 už prekes pervesta UAB „Litimbera“, į.k. 163737848, 5840,96 Eur 2018-09-11 už prekes pervesta UAB „BRC finance“, į. k. 303493875, 4000 Eur 2018-09-19 prekes pervesta UAB „DEBOMI“, į. k. 302676724, 1800 Eur 2018-09-20 pervesta UAB „Pamario grupė“, į. k. 302310805, ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-20 nutartimi (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2019-04-04). Pagal Bendrovės pateiktą 2018 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė nurodė turinti turto už 577677,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 360683,00 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos - 358 750 Eur. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Bendrovės finansinė būklė realiai atitiko nemokios įmonės statusą.

Bendrovės vadovas T. V., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI ir Bendrovės kreditoriams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Teismo posėdžio metu T. V. kaltę pripažino, parodė, kad tyčios padaryti teisės pažeidimą neturėjo. Paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo nuo 2018-08-13. UAB (duomenys neskelbtini) bylinėjosi su UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios piniginės lėšos- 33000 Eur, buvo areštuotos. Planavo įmonės veiklą „atgaivinti“, todėl atliko VMI pareiškime nurodytus mokėjimus ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį. Šiuo metu jis, T. V., vykdo individualią veiklą, teikia statybines paslaugas, išlaiko 2 vaikus. Jo mėnesinės pajamos yra apie 800 Eur, prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė L. G. prašė teismo patraukti T. V. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nes jis, pažeisdamas CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė įvairius mokėjimus, būdamas skolinga valstybei, be to esant Bendrovei nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėjo, kad T. V. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo nuo 2018-08-13, o nuo 2013 m. buvo šios bendrovės akcininku. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą vykdymą, bei nustatyti mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas minėtos įmonės operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-01-31. Atlikus operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad Bendrovė atliko įvairius atsiskaitymus, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos tvarkos. Pagal Bendrovės pateiktus išrašus „Swedbank“ AB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018-08-01 iki 2019-01-31 gauta įplaukų 89954,11 Eur, išlaidos sudarė 88493,58Eur (18 940 Eur pervesta atskaitingam asmeniui, 49 952,82 Eur atsiskaityta su tiekėjais, iš jų 5623 Eur nuo 2018-08-15 iki 2018-09-20 pervesta UAB „Ermitažas“, į.k. 300090381, 4300 Eur 2018-08-28,29 už prekes pervesta UAB „Litimbera“, į.k. 163737848, 5840,96 Eur 2018-09-11 už prekes pervesta UAB „BRC finance“, į. k. 303493875, 4000 Eur 2018-09-19 prekes pervesta UAB „DEBOMI“, į. k. 302676724, 1800 Eur 2018-09-20 pervesta UAB „Pamario grupė“, į. k. 302310805, ir t.t. Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą. Pagal Bendrovės pateiktą 2018 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė nurodė turinti turto už 577677,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 360683,00 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos - 358 750 Eur. Taigi, Bendrovės finansinė būklė atitiko nemokios įmonės statusą, todėl T. V. privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui didėja, šiuo metu bendrovės mokestinė prievolė sudaro 58900,85 Eur, pateikė tai patvirtinantį dokumentą.

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas T. V. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių, paaiškino, kad atliko tik būtinus įmonės veiklai mokėjimus. Tikėjosi, kad įminės veikla bus pelninga, todėl nesikreipė į eismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Be T. V. prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kita bylos medžiaga: VMI prie LR finansų ministerijos 2018-03-27 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1111 (b.l. 10-16), paskolos sutarties duomenys (b.l. 27), UAB (duomenys neskelbtini) avansų apyskaitos, balansai (b.l. 29-45), mokėjimų nurodymai, pinigų priėmimo kvitai (b.l. 46-54), kita bylos medžiaga.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini), kuriai VMI tikrinamu laikotarpiu vadovavo administracinėn atsakomybėn traukiamas T. V., kreditorė. Kaip minėta anksčiau, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl atmestinas T. V. argumentas, jog jo daryti VMI pareiškime nurodyti įmonės veiklai buvo ypač svarbūs, juos atliko norėdamas išsaugoti bendrovę, tikėdamasis, kad pavyks toliau vystyti verslą.

Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad T. V., žinodamas savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Be to, teismas laiko įrodyta, kad T. V. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo prasta, Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą 2018 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė nurodė turinti turto už 577677,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 360683,00 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos - 358 750 Eur. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) būklė realiai atitiko nemokios įmonės statusą. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pagal ĮBI 8 str. 1 dalį Bendrovės vadovas T. V. turėjo priimti atitinkamus sprendimus bendrovės atžvilgiu, privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-20 nutartimi (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį.

T. V. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.

Byloje nustatyta T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ANK 34 straipsnio 5 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. V. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. V. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, gauna minimalias pajamas. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, T. V. stengėsi išlaikyti verslą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, T. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

T. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-1409-718/2019 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė