Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nustatyta, kad atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neatvykus į 2015 m. lapkričio 11 d. teismo posėdį, buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai ir ieškovo naudai iš atsakovo priteista 222,61 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 1, b. l. 161-162).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi priimant sprendimą buvo remtasi tik ieškovo paaiškinimais, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškinys negalėjo būti tenkintinas, kadangi ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovo patalpose vandentiekio ar nuotėkų sistema įrengta netinkamai ir tai lėmė žemiau esančių patalpų užliejimą bei žalos atsiradimą;Priimdamas nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas teismui prieš posėdį pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi atsakovo atstovas atsisakė jį atstovauti. Iš atsakovo neturėjo būti reikalaujama per dieną susirasti naują atstovą. Įmonės direktorius neturi teisinio išsilavinimo ir nesugebėtų tinkamai atstovauti savo interesams;Priimant sprendimą už akių buvo užkirstas kelias sudaryti taikos sutartį tarp šalių. Teismas, priimdamas tiek sprendimą už akių, tiek nutartį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad šalys vedė derybas dėl taikos sutarties.

Atsakovas atskirajame skunde nenurodė pagrindų, dėl kurių teismas negalėjo priimti jo atžvilgiu sprendimo už akių. Atstovo neturėjimas nėra priežastis neatvykti į teismo posėdį;Atsakovo teiginiai, jog posėdžio dienai su atsakovu nepavyko suderinti taikos sutarties sąlygų, yra nepagrįsti, nes su atsakovo vadovu dar iki teismo buvo vedamos derybos, jam buvo žinomos visos bylos aplinkybės. Atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas proceso šalies elgesys, siekiant ekonomiško ir operatyvaus bylos išnagrinėjimo;Atsakovo pareiškime nėra nurodytas nei vienas įrodymas, kuris paneigtų jo kaltę, neaiškų, kokius jo kaltę paneigiančius dokumentus jis būtų pateikęs teismui. Teismas pagrįstai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtino, jog vandens išsiliejimo židinys buvo atsakovui priklausanti patalpa. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu už akių ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl žalos atlyginimo buvo patenkintas visiškai ir ieškovo naudai iš atsakovo priteista 222,61 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 1, b. l. 161-162).

Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė prašymą dėl 2015-11-11 sprendimo už akių peržiūrėjimo (T. 1, b. l. 168-170), kuriame nurodė, jog priimant sprendimą už akių buvo remtasi tik ieškovo paaiškinimais, be to, 2015-11-11 teismo posėdis turėjo būti atidėtas, kadangi atsakovas teismui prieš posėdį pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes posėdžio dienai šalims nepavyko suderinti taikos sutarties sąlygų, o atsakovo atstovas prieš posėdį atsisakė jį atstovauti byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino motyvuodamas tuo, jog atstovo neturėjimas nėra priežastis neatvykti į teismo posėdį, kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, kuris turi teisę vesti bylą teisme tiek pats, tiek per atstovą. Teismas taip pat pažymėjo, jog aplinkybė, jog nepavyko su ieškovu pasiekti taikaus susitarimo taip pat nėra laikytina svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį, kadangi taikos sutarties pasirašymas tarp šalių galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 287 straipsniu, yra numatyta galimybė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, kreiptis dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių atsiliepimo nepateikimą svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (CPK 287 straipsnio 2 dalis).

Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas skunde nurodė, jog priimant sprendimą buvo remtasi tik ieškovo paaiškinimais, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškinys negalėjo būti tenkintinas, kadangi ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovo patalpose vandentiekio ar nuotėkų sistema įrengta netinkamai ir tai lėmė žemiau esančių patalpų užliejimą bei žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nurodo apeliantui, jog jis pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo išreiškė savo nesutikimą su ieškiniu, tačiau kartu su atsiliepimu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime išdėstytus teiginius, nors tokią galimybę turėjo (T. 1, b. l. 28-30). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių savo atsikirtimus patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo pateiktą atskirąjį skundą. Konstatuotina, jog byloje iš esmės yra pateikti tik ieškovo įrodymai.

Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Nesutiktina su apeliantu, kad priimant sprendimą už akių buvo remiamasi tik ieškovo pateiktais paaiškinimais, kadangi minimas sprendimas už akių buvo grindžiamas ieškovo pateiktais įrodymais, taip pat antstolių surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų duomenimis, liudytojų parodymais. Esant pasyviam atsakovui įrodinėjimo procese, teismui buvo pakankama įrodymų priimti sprendimą už akių ir tenkinti ieškinio reikalavimus.

Skunde apeliantas nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas teismui prieš posėdį pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes atsakovo atstovas atsisakė jį atstovauti. Iš atsakovo neturėjo būti reikalaujama per dieną susirasti naują atstovą.

Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas paminėjo, kad teismo posėdžio dieną buvo gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovo atstovė atsisakė jį atstovauti, tačiau teismas nustatė, jog atsakovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių, kadangi atstovo neturėjimas nėra priežastis neatvykti į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuris turi teisę vesti bylą teisme tiek pats, tiek per atstovą, juolab, kad juridinio asmens interesams atstovauti teisme turi teisę jo vadovas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, susidariusi situacija, kuomet likus vienai dienai iki teismo posėdžio atsakovo atstovas atsisakė jį atstovauti, nesuteikia teisės atsakovui apskritai neatvykti į teismo posėdį, apie kurio datą jis žinojo iš anksto.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad priimant sprendimą už akių buvo užkirstas kelias sudaryti taikos sutartį tarp šalių ir kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad šalys vedė derybas dėl taikos sutarties.

Nurodytina, jog 2015 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu dalyvavo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, kuris patvirtino, jog derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo su atsakovo atstove advokate, tačiau taikos sutarties pasirašyti nepavyko. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė, jog nepavyko su ieškovu pasiekti taikaus susitarimo nėra laikytina svarbia priežastimi neatvykti į teismo posėdį, kadangi taikos sutarties pasirašymas tarp šalių galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Be to, teismo posėdžio metu dalyvavęs ieškovo atsakovas nenurodė, jog ir toliau buvo deramasi su atsakovu dėl galimo taikos sutarties pasirašymo, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.