Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rimai Čitavičiūtei,

nedalyvaujant civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, iki paskirtos kardomosios priemonės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kita galima gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirba, teistas:

1) 1990 m. rugpjūčio 9 d. Komi ATSR Uchtos miesto teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 144 straipsnio 2 dalį – 4 metų laisvės atėmimo, subendrinus su 1988 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, 1994 m. rugpjūčio 15 d. paleistas atlikus bausmę;

2) 1997 m. balandžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 112 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. 1999 m. gruodžio 8 d. paleistas atlikus bausmę;

3) 2002 m. gegužės 21 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto už 500 Lt konfiskavimu;

4) 2002 m. liepos 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 2002 m. gegužės 21 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2002 m. rugpjūčio 20 d. paleistas atlikus bausmę;

5) 2002 m. spalio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2004 m. sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 2002 m. spalio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2005 m. vasario 2 d. paleistas atlikus bausmę;

7) 2006 m. lapkričio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme. 2007 m. sausio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2008 m. kovo 18 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų;

8) 2011 m. gegužės 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto bausme;

9) 2015 m. vasario 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. rugsėjo 25 d. paleistas atlikęs bausmę;

10) 2016 m. rugsėjo 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo. 2017 m. vasario 28 d. paleistas atlikus bausmę;

11) 2018 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) 2018 m. gegužės 9 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. vasario 15 d. paleistas atlikus bausmę;

13) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 63 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 42 parų arešto bausmė, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – 2 paros;

14) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. 2020 m. liepos 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta arešto bausmės dalimi jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 67 parų rašto bausmė. 2020 m. rugsėjo 25 d. paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

baudžiamoji byla perduota teismui kaltinant R. A. tuo, kad jis 2019 m. spalio 18 d. apie 23 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia šeimos narei – sugyventinei L. S. kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kaktos dešinėje, dešinės akies abiejuose vokuose, kairio skruosto srityje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, nežymiai nukentėjusiąją L. S. sužalojo. Šiais veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad senas laikas buvo, todėl gerai visko nepamena. Su sugyventine, su kuria iki įvykio gyveno 12 metų, išgerdinėjo, po ko susikivirčijo. Priežasčių, dėl ko visa tai įvyko, neprisimena. Draugė taip pat buvo išgėrusi. Įvykis, kaltinamojo manymu, vyko ne S. namuose, o pas kaimynę R., jos pavardės nežino, šios bute. Butas turėtų būti (duomenys neskelbtini), namas (duomenys neskelbtini). Neprisimena kada įvyko įvykis, seniai, gal prieš metus laiko, tikslios datos nežino. Buvo išgėręs tiek pat kiek sugyventinė, gėrė 7,5 laipsnių stiprumo alų. Vyko konfliktas, nenurimo ir puolė muštis, neprisimenu tiksliai kaip vyko muštynės dėl praėjusio ilgo laiko. Po įvykio su nukentėjusia dar kartu gyveno, bet dabar su ja negyvens, nes ji turi kitą sugyventinį. Iki šių metų gegužės mėnesio turėtų būti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl tęsiamo gydymo, kadangi pagal ligos diagnozę jam būtina gydytis. Atsakydamas į prokurorės klausimus patikslino, kad įvykis vyko nukentėjusios namuose, buvo vakaras. Tai nutiko namuose (duomenys neskelbtini), o ne pas kaimynę. Pas kaimynę tame pačiame name, tame pačiame aukšte matomai prieš tai buvo buvęs. Nukentėjusioji buvo ant sofos lovos. Kiek atsimena ją ranka mušė nestipriai, sužalojimai buvo truputį matomi, bet nežymūs, smūgiai buvo ne daugiau kaip du, bet galėjo būti ir trys. Tiksliai neatsimena, buvo iš karto matomi „fanarai“, po akimi mėlynė. Ar nukentėjusioji kvietė policiją, nežino. Savo veiksmus vertina blogai, labai gailisi, nukentėjusios atsiprašęs, po įvykio dar gyveno kartu, su ja ir anksčiau dažnai susibardavo, bet nesimušdavo. Iki teismas posėdyje nepagarsino, kaltinamasis apie teritorinės ligonių kasos ieškinį nieko nežinojo, būtų jį sumokėjęs. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos padengs turtinę žalą, pripažįsta civilinį ieškinį. Mano, kad gydymas galėtų būti tęsiamas ir būnant jam laisvėje Alytaus tuberkuliozinėje sanatorijoje, jau ir anksčiau tenai yra buvęs. Mano, kad būnant laisvėje jam už gydymą mokėti nereikėtų, nes, kad nereikėtų mokėti už gydymą, registruotųsi darbo biržoje. Dėl išlaidų advokato pagalbai parodė, jog šiuo metu būtų sunku sumokėti, šiuo metu neturi galimybių, prašytų teismo jų nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, sutiko ir davė parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b. l. 1-3), kuriame užfiksuotas L. S. pareiškimas ir parodymai dėl sugyventinio R. A. veiksmų. Nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d. ji su sugyventiniu R. A. sukonfliktavo ir išvijo jį iš namų, nes sugyventinis mėtė daiktus ant grindų ir šlapinosi. Ji buvo iškvietusi policijos pareigūnus, tačiau sugyventinis pabėgo. Apie 23 val., kai ji jau ruošėsi eiti miegoti, sugyventinis sugrįžo, nes ji buvo pamiršusi užrakinti duris. Namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, sugyventinis R. A. kumščiais sudavė ne mažiau nei 5 kartus jai į veido sritį. Tokiais savo veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą;

apžiūros protokole ir fotolentelėse (1 t., b. l. 14-15, 16-18) aprašyta įvykio vieta, t. y. kambarys, esantis (duomenys neskelbtini);

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 19-21) patvirtina, kad R. A. nustatytas 2,02 promilių girtumas, L. S. nustatytas 2,33 promilių girtumas. L. S. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog neblaivus sugyventinis R. A. vadino ją įžeidžiančiais žodžiais, tarp jų kilo konfliktas ir R. A. trenkė mažiausiai 5 kartus jai į veidą. R. A. paaiškino, kad nieko nedarė L. S.. L. S. veido kairėje pusėje buvo stebimas paraudimas, dešinėje pusėje – patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva, taip pat kraujosruva kakle;

bendrojo pagalbos centro informacija (1 t., b. l. 22-24, 25-28), iš kurios matyti, kad 2019 m. spalio 18 d. 20.04 val. gautas L. S. pranešimas, jog neblaivus jos sugyventinis namuose triukšmauja Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą pranešėjos sugyventinis R. A. buvo pasišalinęs, vizualiai smurto požymių nesimatė. 2019 m. spalio 18 d. buvo gautas pakartotinis L. S. pranešimas, jog jos sugyventinis R. A. ją sumušė, sudavė ne mažiau penkis smūgius į veido sritį;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 29), kuriame užfiksuota, kad 2019 m. spalio 18 d. 23.40 val. Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus telefoninis pranešimas, kad, nuvykus (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą, į priėmimo skyrių dėl nosies ir veido sumušimo pristatyta L. S., kurią galimai sumušė sugyventinis. L. S. nustatyti dešinės akies voko ir periokulinės srities paviršiniai sužalojimai, nubrozdinimas;

liudytojos L. S. papildomos apklausos protokolas (1 t., b. l. 34-35) patvirtina, kad 2019 m. spalio 18 d. po pietų, laiko tikslaus negali pasakyti, jai su sugyventiniu R. A. namuose begeriant alų, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis mėtė daiktus, vartojo necenzūrinius žodžius. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kad jį sutramdytų. Atvykus policijos pareigūnams R. A. pabėgo. Tuo metu pareiškimo ji nerašė, nes jokio smurto nebuvo. Išvažiavus policijos pareigūnams, po kurio laiko R. A. grįžo. Jie toliau gėrė alų. Vėl pasikartojo ta pati situacija, sugyventinis ją vadino necenzūriniais žodžiais, vaikėsi. Ji vėl iškvietė policijos pareigūnus, R. A. vėl pabėgo. Išvykus policijos pareigūnams, sugyventinis sugrįžo namo. Jis jai kažką pasakė, ji buvo neblaivi ir nenutylėjo, kažką jam atsakė. Ji tuo momentu sėdėjo ant fotelio, kai sugyventinis abiem kumščiais sudavė ne mažiau penkis smūgius į veidą, ji jautė didelį skausmą. Ji pabėgo iš kambario į koridorių ir išsikvietė policijos pareigūnus;

valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 51) konstatuota, kad L. S. poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės akies abiejuose vokuose, kairio skruosto srityje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Kaltinamajame akte prokuroro klaidingai nurodytas įvykio vietos adresas kaip suklystas ir nesunkinantis kaltinamojo teisinės padėties patikslintinas teisingų faktinių bylos aplinkybių kontekste pirmiau aptartų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų bylos duomenų visetu. Tiek kaltinamojo kaltės pripažinimas, tiek pirmiau aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. spalio 18 d. apie 23 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia šeimos narei – sugyventinei L. S. kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kaktos dešinėje, dešinės akies abiejuose vokuose, kairio skruosto srityje, kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje, nežymiai nukentėjusiąją L. S. sužalojo. Nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto vyko į medicinos įstaigą, specialistas išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad nukentėjusiajai L. S. sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, padaryti ne mažiau trijų poveikių pasekoje kietu buku daiktu, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai tyčiniai, tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat atsiradusios pasekmės – nukentėjusiojo jautė fizinį skausmą, jai dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, skaudėjo, tokias aplinkybes patvirtina ne tik tiesioginiai kaltinamojo parodymai, bet ir specialisto išvada, kurioje konstatuota smurtavimo nurodytu laiku ir aplinkybėmis į veido sritį faktas bei apimtis, bet ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kuriuose betarpiškai užfiksuotos ir pareigūnų aprašytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, veido srityje matomi paraudimai, patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva, taip pat kraujosruva kakle bei nukentėjusiosios, apklaustos po įvykio, duoti parodymai, o taip pat nedelsiant po įvykio kviestos pagalbos duomenys, kurie tarpusavyje neprieštarauja, papildo vienas kitą ir sutampa detalėse ir, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, kurie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai pagrindžia kaltinamojo kaltę. ir, kuriais abejoti teismas pagrindo. Nusikalstama veika įrodyta tiek paties kaltinamojo kaltės pripažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais faktiniais bylos duomenimis o būtent – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, bendrojo pagalbos centro informacija, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, liudytoja apklaustos L. S. papildomos apklausos protokolu, valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais faktiniais duomenimis, kurie laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi ir, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, nusikaltimas įrodytas.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 12 punktai). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiosios nepareikštas, stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliu ieškiniu kaltinamasis visiški sutinka ir įsipareigoja turtinę žalą atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. išsituokęs, turi nepilnametį sūnų (1 t., b. l. 118-119), nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje teistas keturiolika kartų, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (1 t., b. l. 123-133, 134-136, 137-140, 141-144, 145-148, 2 t., 32-33, 34, 53-54, 55-68, 78-84, 3 ., b. l. 1-14), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų baudų nemoka, skola valstybei sudaro 813 Eur (1 t., b. l. 149-154, 155), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 158), niekur nedirba (1 t., b. l. 161), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 160), jam skirta kardomoji priemonė suėmimas, šiuo metu gydomas Laisvės atėmimo vietos įstaigos ligoninėje. Bausmės individualizacijos aspektu vertintinas ir pačios nukentėjusiosios elgesys prieš tai kartu su kaltinamuoju vartojus alkoholinius gėrimus, ko pasekoje tarp neblaivių asmenų įvyko tarpusavio konfliktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad smurtauja artimoje aplinkoje nebe pirmą kartą, kas duoda pagrindo manyti, kad išvadų dėl savo elgesio nepadarė, būdamas praeityje eilę kartų teistas, pavartojęs alkoholio nekontroliavo savo emocijų ir neužkirto kelio naujo nusikaltimo padarymui, todėl, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, vertinant ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių rūšis, teismas mano, kad švelnesnės bausmės rūšies nagrinėjamu atveju nei, kad siūlo prokurorė, vertinant ir praėjusį nuo ankstesnių teistumų iki šios nusikalstamos veikos padarymo laiko tarpą, nusikalstamiems polinkiams pakeisti įgyvendinant bausmės paskirtį pagal bausmės skyrimo taisykles jau nebepakanka, todėl R. A. skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis skirtinas individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste.

Nors teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo procesiniu sprendimus kaltinamajam skirtiną bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis 2020 m. kovo 3 d. ir 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiais, kurios buvo subendrintos 2020 m. liepos 21 d. nutartimi, tačiau šiuo atveju prokurorės prašymas netenkintinas, kadangi patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo išrašą apie fizinį asmenį matyti, jog 2020 m. liepos 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta arešto bausmės dalimi jas visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 67 parų rašto bausmė, tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 25 d. R. A. paleistas atlikęs bausmę (2 t., b. l. 186-199), todėl nėra pagrindo šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę bendrinti sutinkamai su prokurorės prašymu.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 18 d. 23.20 val. iki 2019 m. spalio 20 d. 10.15 val. (1 t., b. l. 72-72, 74-75), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai). Be to, 2020 m. spalio 9 d. teismo nutartimi paskelbta kaltinamojo paieška, pakeista kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – į suėmimą (2 t., b. l. 36-37). 2020 m. spalio 29 d. teismo nutartimi kaltinamajam palikti galioti 2020 m. spalio 9 d., nutartis dėl kardomosios priemonės – periodinio registravimosi policijos įstaigoje – pakeitimo į suėmimą ir nustatytas kaltinamojo suėmimo terminas 2 mėnesiams, jo pradžią skaičiuojant nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo dienos, tai yra nuo 2020 m. spalio 28 d. (2 t., b. l. 97-98). 2020 m. gruodžio 23 d. teismo nutartimi pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 1 mėnesiui, jo pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 28 d. (2 t., b. l. 139-140). 2021 m. sausio 27 d. teismo nutartimi pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 1 mėnesiui, jo pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 28 d. (2 t., b. l. 162-164), todėl ir šio kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai). Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip iki visiško bausmės pagal šį nuosprendį atlikimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 16,79 Eur civilį ieškinį turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (1 t., b. l. 55-57). Prie ieškinio pridėtas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad L. S. 2019 m. spalio 31 d. buvo suteikta ortopedo traumatologo konsultacija dėl akies voko ir periokulinės srities paviršinių sužalojimų, nubrozdijimų (1 t., b. l. 58).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatų prasmę, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu. Taigi, už nukentėjusiosios gydymą sumokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta ir sutinka jį atlyginti. Civilinei ieškovei iš kaltinamojo priteistina 16,79 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. vasario 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 181), kurioje prašoma priteisti valstybei iš R. A. 192,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, 2021 m. sausio 25 d. gavęs iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų tolimesniam nagrinėjimui perduotą minėtą baudžiamąją bylą, 2021 m. sausio 26 d. organizavo teismo posėdį spręsti klausimui dėl kitos sudėties teismo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo, kuriame dalyvavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus kaltinamajam ginti parinkta advokatė – gynėja Ramunė Kuzmienė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (2 t., b. l. 91-92), kuri taip pat dalyvavo ir nagrinėjant baudžiamąją bylą 2021 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, kaltinamojo amžių, galimybę atlikus bausmę dirbti ir gauti pajamų, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra itin didelė ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Išaiškinama, kad R. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vietą ir sąlygas parinks ir nustatys pataisos įstaiga.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką R. A. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 18 d. 23.20 val. iki 2019 m. spalio 20 d. 10.15 val. t. y. 2 paras, jas prilyginant 2 laisvės atėmimo dienom.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką R. A. įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2021 m. vasario 26 d.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip iki visiško bausmės pagal šį nuosprendį atlikimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo R. A. 16,79 Eur (šešiolika eurų 79 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš R. A. 192,06 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 06 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.