Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei S. T. dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. gruodžio 30 d.

Atsakovė pateikė prašymą skirti byloje mediaciją.

Šalys taikos sutarties nesudarė.

Atsižvelgiant į ginčo sumą byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šalys prieštaravimų dėl tokio bylos nagrinėjimo nepateikė, apie teismo posėdį šalys informuotos tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 441 straipsnio 2 dalis, 235 straipsnio 4 dalis ir 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. T. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėtoms patalpoms tiekė šilumos energiją, tačiau atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn., už jos nuosavybei tiekiamos šilumos energiją su ieškove tinkamai neatsiskaitė, dėl ko susidarė 357,06 Eur įsiskolinimas. Už mokėjimo termino praleidimą, remiantis Lietuvos Respublikos bet Energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtintu „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašu“, paskaičiuoti 10,92 Eur delspinigiai. Atsakovė skolos neginčijo.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) – 6.383 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 ,Dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 punktas). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju į atsakovės valdomą butą ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovė ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi. Tokiu būdu tarp šalių yra susiklostę šilumos energijos tiekimo – vartojimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2-6.4 straipsniai, 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovei valdomą butą, todėl atsakovė privalo vykdyti prievolę – mokėti už suvartotą šilumos energiją (CK 6.388 straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnis). Atsakovė skolos neginčija. Iš byloje pateiktų mokesčių apskaičiavimo pažymų turinio matyti, jog skolinis įsipareigojimas atsakovei skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn., duomenų apie įsiskolinimą už ankstesnius laikotarpius byloje nėra. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nustatytais terminais ir tvarka atsakovė nemokėjo už ieškovės suteiktas paslaugas, be to, atsakovė neginčija šio aplinkybės, todėl pripažintina, jog atsakovė savo prievolę pažeidė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tokiu būdu įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 357,06 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 19 d.) numato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė atsakovei apskaičiavo 10,92 Eur delspinigius, kuriuos skaičiavo taikydama 0,02 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su ieškove dieną.

Byloje nustačius, jog atsakovė pažeidė prievolę, nustatyta tvarka ir sąlygomis už suteiktas paslaugas nemokėjo, praleido prievolės vykdymo terminą, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistini 10,92 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Be to, įstatymas numato skolininkui pareigą mokėti procesines palūkanas. Pažymėtina, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui.

Atsižvelgiant nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 17 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio, bei 90 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui tenkinusi ieškinį ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 107 Eur sumai (CK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. T. 357,06 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 06 centų) įsiskolinimą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn., 10,92 Eur (dešimties eurų 92 centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 367,98 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 98 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 107 Eur (vieno šimto septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.