Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja M.Ambrazaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 42.10; 63.1; 121.15; 121.18; 121.21

2008 m. kovo 13 d.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M.A. ieškinį atsakovui T.B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-06-15 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino; priteisė iš atsakovo ieškovui 2 400 Lt skolos, 720 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 46,80 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-11-07 sprendimu 2007-06-15 preliminarus sprendimas, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovo T.B. ieškovo M.A. naudai 2 400 Lt skolos, 720 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2007-06-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 46,80 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt advokato išlaidų, paliktas nepakeistu. Teismas nustatė, kad M.A. 2001-03-03 paskolino atsakovui 2 400 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo jam grąžinti su 5 procentų palūkanomis iki 2001-06-03; atsakovas pripažino, kad pats surašė paskolos raštelį. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad pinigus atsakovui paskolino jis pats, o ne jo bendravardis tėvas (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenęs paskolos sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas nurodė, kad pinigus jam paskolino ne ieškovas, o jo velionis tėvas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Liudytojais apklausti A.Š. bei T.Š. yra atsakovo sutuoktinės artimi giminaičiai, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jų liudijimus vertino kritiškai. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis paskolą grąžino dalimis per sutartyje nustatytą 3 mėn. terminą bei sumokėjo 140 Lt palūkanų, teismas vertino kritiškai. Paskolos raštelis, kuris grąžinus paskolą įprastai atiduodamas skolininkui, buvo pas ieškovą. Įrodymų apie skolos grąžinimą byloje nėra.

Nustatytu terminu ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Paskolos sutartimi viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Taigi, pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra: pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn susitarimo pagrindu bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos teisiniai santykiai atsiranda, kada šalys susitaria dėl minėtų sąlygų. Pagal CK 6.870 str. 2 d. nuostatą paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą ieškovas šioje byloje įrodinėja byloje esančiu rašytiniu 2001-03-03 paskolos rašteliu (b.l. 4). Taigi, byloje esantis paskolos raštelis, kurį pateikė ieškovas, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šį raštelį faktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, sutarties originalą turi ieškovas, atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis 2 400 Lt skolą ieškovui grąžino.

Apeliantas ginčija dvi teismo nustatytas aplinkybes – tai, kad ieškovo pateiktas paskolos raštelis buvo duotas ieškovui ir kad skola nebuvo grąžinta.

Apeliantas teigia, kad esantis byloje paskolos raštelis buvo duotas ieškovo bendravardžiui, jo tėvui M.A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), o ieškovo jis net nepažįsta. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas rėmėsi paskolos raštelio tekstu bei liudytojų A.Š. ir T.Š. parodymais. Apelianto vertinimu, paskolos raštelyje akivaizdžiai nurodyta, kad pinigai paskolinti M.A., gyvenančio (duomenys neskelbtini), o ieškovas paskolos ratelio surašymo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau paskolos raštelio tekste atsakovas nurodė: ...“ esu skolingas 2 400 Lt M.A. (duomenys neskelbtini), įsipareigoju atiduoti ...“, taigi atsakovo teiginys, jog paskolos raštelis buvo duotas ieškovo tėvui, pagristas paskolos raštelio teksto aiškinimu, tiesioginės nuorodos į kreditoriaus gyvenamąją vietą nėra. Apelianto argumentai dėl paskolos sutartyje nurodyto adreso (duomenys neskelbtini) bei ieškovo gyvenamosios vietos adreso (duomenys neskelbtini) nesutapimo, kas apelianto nuomone, įrodo, jog paskolą jam suteikė M.A., ieškovo tėvas, taip pat nepagrįsti, kadangi kaip paaiškino ieškovas, pinigus skolino tėvo bute, tėvas tuo metu buvo namuose (2007-11-06 parengiamojo teismo posėdžio protokolas, b.l. 31). Teismas apklausė atsakovo nurodytus liudytojus A.Š. bei T.Š., kurie yra atsakovo sutuoktinės artimi giminaičiai, gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jų liudijimus apie tai, kad paskolos raštelyje nurodytas kreditorius yra ieškovo tėvas, pagrįstai įvertino kritiškai. Dėl išdėstyto atmestinas apelianto argumentas, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra mirusiojo M.A. paveldėtojas, kadangi apeliantas neįrodė, jog pinigus jam skolino ieškovo tėvas, be to paveldėjimo santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl skolos grąžinimo. Teismo išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Kaip jau minėta, paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktą ieškovas šioje byloje įrodinėja byloje esančiu rašytiniu 2001-03-03 paskolos rašteliu (b.l. 4). Taigi, byloje esantis paskolos raštelis, kurį pateikė ieškovas, yra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo pagal šį raštelį faktą. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė ar skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (CK 6.65 str. 2 d.). Apeliantas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad skolą grąžino dalimis, tačiau jokių įrašų apie dalinį skolos grąžinimą ieškovo pateiktame paskolos dokumente nėra. Teismas apklausė atsakovo nurodytus liudytojus A.Š. bei T.Š., kurie yra atsakovo sutuoktinės artimi giminaičiai, todėl teismas jų liudijimus apie skolos grąžinimo faktą vertino kritiškai ir atmetė. Kolegija pažymi, kad sutinkamai su CK 6.65 str. nuostatomis, skolos grąžinimo faktas gali būti įrodinėjamas tik rašytinais įrodymais, t.y. liudytojų parodymai apie skolos grąžinimo faktą negalimi, tai nėra leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str.4 d.). Kolegija atmeta apelianto argumentą, kad įrašų apie dalinį skolos grąžinimą nebuvo, nes kreditorių – ieškovo tėvą M.A. ir apelianto uošvienę A.Š. siejo artimi santykiai, tarp šalių buvo pasitikėjimas. Toks teiginys vertintinas kritiškai, nes, kaip jau buvo paminėta, teismas nustatė, kad kreditorius buvo ieškovas, o ne jo tėvas. Be to, tarp kreditoriaus ir skolininko buvo sudaryta atlygintinė rašytinė paskolos sutartis, kas paneigia, kad kreditorių ir skolininką siejo pasitikėjimo santykiai. Apeliantas pripažino, kad pats surašė paskolos raštelį; paskolos raštelio – vienintelio rašytinio įrodymo – buvimas pas ieškovą, leidžia preziumuoti, jog skola negrąžinta.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.