Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-193/2007 m.

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3., 2.4.6.3.3., 2.4.6.3.4

2007 m. lapkričio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. ir nukentėjusiosios L. J. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendžio, kuriuo M. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., M. S. taikyta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas. Iš M. S. priteista 1248,58 Lt (vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt aštuoni litai 58 centai) L. J. turtinei žalai atlyginti ir 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti, o jam negalint atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų Ričardo ir S. S. po 624,29 Lt iš kiekvieno turtinei ir po 1250 Lt iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti, 6752,70 Lt (šeši tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt du litai 70 centų) Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusios gydymą stacionare, o jam negalint atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų Ričardo ir S. S. po 3376,35 Lt (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis litus 35 centus) iš kiekvieno ir 180 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt litų) valstybei už nukentėjusiai suteiktą teisinę pagalbą bei 22 Lt (dvidešimt du) litai proceso išlaidų, o jam negalint atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų Ričardo ir S. S. po 101 (vienas šimtas vieną litą) iš kiekvieno.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nuosprendžiu M. S. pagal BK 281 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta pripažinus, kad jis 2006-08-12 apie 16.50 val., prie namo Nr. 30, (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., vairuodamas mopedą „D. S.“, kėbulo Nr. VTPRR19830, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 p., 170 p. ir 173 p. reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančią dviratininkę iš dešinės, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė mopedo, neapvažiavo kliūties ir partrenkė ta pačia kryptimi važiavusią dviratininkę L. J., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai L. J. dėl dešinio blauzdikaulio vidinio gumburo sąnarinio lūžimo ir kraujo susikaupimo dešinio kelio sąnaryje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-13 nuosprendį ir jos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas vietoj 239,40 Lt, prašytų už kurą, priteisė 200 Lt, t.y. tiek, kiek sutiko kaltinamojo tėvai, nors, jos manymu, baudžiamojoje byloje pakanka įrodymų priteisti visai prašomai pinigų sumai – byloje yra duomenys apie tai, kad jai tikrai reikėjo vykti pas gydytojus iš Žiobiškio kaimo į Rokiškį, į Likėnų sanatoriją, į Uteną nedarbingumo lygiui nustatyti, kad jai pačiai savo lėšomis reikėjo grįžti į namus iš Panevėžio ligoninės. Šių aplinkybių niekas neginčijo, atsakovai taip pat neginčijo kuro kainos. Apeliantė taip pat pateikia netektų pajamų apskaičiavimą ir nurodo, kad ji reikalavo priteisti 1050 Lt netektų pajamų, kurios visiškai įrodytos pateiktomis pažymomis apie jos darbą Žiobiškio pagrindinėje mokykloje ir jos vyro vardu registruotą ūkį, tačiau teismas jai priteisė tik 525 Lt. Apeliantės manymu, apylinkės teismas taip pat nepakankamai atsižvelgė į jos sužalojimo mastą ir pobūdį, todėl nepagrįstai mažai priteisė neturtinės žalos. Jos gydymas tebesitęsia iki šiol ir ji vis dar patiria fizinį skausmą bei nepatogumus. Be to, iki 2007-05-29 jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir, apeliantės įsitikinimu, po 2007 m. gegužės mėnesio ji vis dar bus darbinga tik iš dalies, todėl fizinį skausmą, nepatogumus ir emocinę depresiją ji jaus dar ilgai. Be to, apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas, priteisdamas žalą valstybinei ligonių kasai, nurodė, kad atsakovų turtinė padėtis nėra sunki, todėl šiuo kriterijumi teismas turėjo vadovautis ir priteisdamas jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos bei jos civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendį ir jį išteisinti arba atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios sąlygojo eismo įvykį ir visiškai atleisti jį ir jo tėvus nuo žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, neobjektyviai vertino surinktus duomenis ir nepagrįstai vienus duomenis pripažino įrodymais, o dėl kitų nieko nepasisakė. Apeliantas skunde išdėstė savo ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, nurodo KET punktus, kuriuos, jo manymu, pažeidė nukentėjusioji L. J., pateikia baudžiamojoje byloje esančių duomenų analizę ir teigia, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji ir ji patyrė žalą, įvyko dėl pačios nukentėjusiosios itin didelio neatsargumo, tačiau apylinkės teismas apie tai visiškai nieko nepasisakė, nors BPK 305 str. 1 d. 2 p. prasme turėjo tai padaryti. Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas remiasi nukentėjusiosios vyro V. J. parodymais apie tai, jog jis matė, kaip motociklininkas, su kuriuo jis prasilenkė, partrenkė ta pačia kryptimi dešine kelio puse važiavusią nukentėjusiąją, tačiau, apelianto manymu, V. J. yra suinteresuotas asmuo, jis važiavo į priešingą pusę, todėl teismas šiuos V. J. parodymus turėjo vertinti kritiškai. Apelianto teigimu, apylinkės teismo išvada, jog jis nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė mopedo ir neapvažiavo kliūties, neparemta jokiais duomenimis, patvirtinančiais, jog jis turėjo galimybę tai padaryti ir išvengti susidūrimo. Tai, kad jis, siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė ir suko į kelkraštį, patvirtina įvykio vietoje buvusi stabdymo žymė. Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, vertindamas jo tėvų šeimos turtinę padėtį, nepagrįstai padidino jų šeimos turtą nukentėjusiosios vyro V. J. valdomais 48 ha. žemės.

Teismo posėdyje L. J. ir jos atstovas prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. skundą – atmesti.

Prokuroras prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės skundą atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. apeliacinis skundas atmetamas, o atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad M. S., be Kelių eismo taisyklių 53 ir 173 p. reikalavimų, pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 170 p. reikalavimą- apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančią dviratininkę iš dešinės, kliūties neapvažiavo ir dėl to, bei padaryto kito kelių eismo taisyklių pažeidimo partrenkė dviratininkę. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių: nors M. S. kaltu pagal pareikštą kaltinimą kaltu ir prisipažino visiškai, tačiau teigė, kad nukentėjusioji L. J. važiavo dviračiu iš kairės pusės, skersai kelio į dešinę pusę ir viduryje kelio susimėtė, M. S. priartėjus ir norint L. J. apvažiuoti iš dešinės pusės, pastaroji taip pat pasuko į dešinę, jis pradėjo stabdyti mopedą, tačiau atsitrenkė į ją. L. J. teisme tvirtino, kad važiuodama dviračiu, kirto ašinę kelio liniją ir važiavo dešine kelio puse, išgirdusi atvažiuojantį motociklą dar pasuko į dešinį kelkraštį, pajuto smūgį į koją ir pargriuvo.

Iš pacituotų M. S. ir L. J. parodymų matyti, kad jų parodymuose buvo prieštaravimai dėl eismo įvykio – susidūrimo - mechanizmo, tačiau apylinkės teismas šio prieštaravimo neįvertino ir kaltinimo apimtį M. S. pagrindė faktiškai tik nukentėjusiosios L. J. parodymais, nepasisakydama dėl M. S. parodymų vertinimo šioje dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikta kompleksinė teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizė konstatavo, kad dviratininkė L. J. važiavo (duomenys neskelbtini) Jaunystės gatve įstrižai kelio važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę didesniu kaip 9o kampu, iš paskos ta pačia kryptimi važiavo mopedas „D. S.“, kurį vairavo M. S., vairuotojas nusuko į dešinę ir tikėtina priekiniu ratu kryptimi iš galo į priekį ir smailiu kampu iš dešinės į kairę kontaktavo su dviratininkės L. J. dešinės kojos kelio išoriniu paviršiumi, tuo metu vidinis dešinės kojos kelio paviršius atsitrenkė į dviračio rėmą ir susidarė dešinio blauzdikaulio vidinio gumburo sąnarinis lūžis. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo dviratininkės L. J. veiksmai-važiuodama įstrižai kelio važiuojamosios dalies, sudarė kliūtį iš paskos tiesiai važiuojančiam mopedui, kurį vairavo M. S., ir M. S. veiksmai- atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, jis laiku nestabdė savo mopedo, kad išvengti atsitrenkimo į dviratininkę. Šiomis ekspertizės išvadomis teismui pagrindo abejoti nėra, ji atlikta įvertinus ne tik eismo dalyvių parodymus, bet ir kitus objektyvius byloje esančius duomenis.

Tokiu būdu kompleksinė teismo medicininė-eismo įvykio ekspertizė nenustatė, kad M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 170 p. reikalavimus, t.y., kad jis įvykio metu apvažiavo iš dešinės ta pačia kryptimi važiavusią dviratininkę, priešingai- konstatavo, kad L. J. pati pažeidė KET reikalavimus sudarydama avarinę situaciją – važiavo įstrižai kelio važiuojamosios dalies, sudarė kliūtį iš paskos tiesiai važiuojančiam M. S. vairuojamam mopedui, todėl M. S. kaltinimo apimtis mažintina - iš kaltinimo šalintinas jam inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 170 str. pažeidimas.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija nusprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendyje esančios išvados dėl kaltinimo M. S. apimties yra neteisingos, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 str. 3 p.).

Kitoje kaltinimo dalyje nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas: apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad M. S. pažeidė KET 53 ir 173 p. reikalavimus- atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, laiku nestabdė savo mopedo, kad išvengti atsitrenkimo į dviratininkę ir į ją atsitrenkė bei sužalojo. Kompleksinės teismo medicinos- eismo įvykio ekspertizės išvadų pagrindu teisėjų kolegija konstatuota, kad nors šio eismo įvykio kilimą ir sąlygojo dviratininkės L. J. veiksmai, tačiau ne tokioje KET taisyklių pažeidimo apimtyje, kaip teigiama M. S. apeliaciniame skunde, o toje apimtyje, kuri nustatyta teismo ekspertų- tai, kad važiuodama įstrižai kelio važiuojamosios dalies, L. J. sudarė kliūtį iš paskos tiesiai važiuojančiam mopedui. Kitokių L. J. įvykdytų KET pažeidimų, sąlygojusių eismo įvykio kilimą ekspertai nekonstatavo, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo pripažinti, kad eismo įvykį sąlygojo ir kokie nors kitokie L. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nurodomi apeliaciniame skunde. Šalia to, ekspertai konstatavo, kad techniniu požiūriu įvykio kilimą sąlygojo ir M. S. veiksmai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja , kad šiais veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisykles ir kad šie jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis.

Nors ir siauresne kaltinimo apimtimi, M. S. skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir pritaikius BK 93 str. byla jam nutraukta ir jam taikyta pati lengviausia auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas, dar labiau švelninti M. S. skirtą auklėjamojo poveikio priemonę nėra įstatyminio pagrindo. Šioje dalyje M. S. skundas taip pat atmetamas.

Apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir todėl, kad teismas neteisingai išsprendė civilinių ieškinių, proceso išlaidų bei advokato darbo apmokėjimo klausimus.

A. L. J. ginčija priteisto jai civilinio ieškinio dydį tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Jos skundas atmestinas. Apylinkės teismas pagrįstai motyvavo ir konstatavo, kad ieškovė pateikė įrodymus dėl vaistų pirkimo 389,07 Lt, dėl netekto darbo užmokesčio 116, 51 Lt, kitoje ieškinio dalyje įrodymų nepateikė, nustatydamas didesnį padarytos žalos dydį negu buvo pateikta įrodymų, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo tėvai sutiko atlyginti už ramentų įgijimą 18 Lt, už kurą 200 litų ir už netektas pajamas iš žemės ūkio-525 litus, t.y. pagristai nustatė L. J. atsiradusios dėl eismo įvykio turtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė įrodymų dėl jos ginčijamos ieškinio dalies taip pat nepateikė, prašo šioje dalyje ieškinį didinti remiantis teoriniais apskaičiavimais, o ne pateiktų įrodymų pagrindu. Apylinkės teismo išvados dėl apeliantės išlaidų už kurą (200 Lt) ir netektas pajamas iš ūkio (525 Lt) motyvuotos, kadangi su jomis sutiko ir atsakovai, priteistos pagrįstai.

Apylinkės teismas nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį įstatymo reikalavimų taip pat nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tinkamai atsižvelgė į M. S. ir jo tėvų turtinę padėtį. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pakankamas ir teisingas, jį didinti apeliantės nurodomais motyvais pagrindo nėra.

Nors apylinkės teismas ir teisingai nustatė atsiradusios L. J. turtinės ir neturtinės žalos dydį, tačiau spręsdamas civilinio ieškinio dydžio priteisimo iš M. S. klausimus, nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiosios L. J. kaltę dėl eismo įvykio, todėl nepagrįstai priteisė iš M. S. atlyginti visą nustatytą turtinę ir neturtinę žalą. Jau aukščiau minėtu kompleksinės teismo medicinos - eismo įvykio ekspertizės aktu nustatyta, kad eismo įvykį sąlygojo ir didelis nukentėjusiosios L. J. neatsargumas – ji pati važiuodama įstrižai kelio važiuojamosios dalies, sudarė kliūtį iš paskos tiesiai važiuojančiam mopedui – t.y. sukėlė pavojingą kelių eismo situaciją ir šie jos veiksmai padėjo žalai atsirasti. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.282 str.1d., kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas eismo įvykio aplinkybes, į abiejų eismo dalyvių gyvenimišką patirtį, konstatuoja, kad 60-čia procentų eismo įvykio kilimą sąlygojo nukentėjusiosios L. J. didelis neatsargumas ir 40 procentų- M. S. padarytas KET pažeidimas. Todėl nustatytos turtinės ir neturtinės žalos, valstybinei ligonių kasai padarytos žalos dydžiai, priteistini iš M. S., mažintini atsižvelgiant į jo kaltės dydį.

Apylinkės teismas nuosprendžiu nusprendė M. S. padarytą žalą, jam neišgalint, priteisti subsidiariai iš jo tėvų R. S. ir S. S., kadangi nusikalstamą veiką, nuo kurios jis atleistas M. S. padarė būdamas nepilnametis. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.276 str. nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. S. sulaukė pilnametystės, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dienai yra pasibaigusi R. S. ir S. S. pareiga atlyginti M. S. padarytą žalą, todėl L. J. ir Valstybinei ligonių kasai padarytos žalos dydis priteistinas tik iš M. S..

Sutinkamai su aukščiau paminėtu CK 6.276 nepilnamečio tėvai ir rūpintojas turi atlyginti nepilnamečio padarytą žalą. Proceso išlaidos ir advokato darbo apmokėjimas nėra nusikaltimu padaryta žala, todėl ji skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nepagrįstai priteista subsidiariai iš R. S. ir S. S.. Šios išlaidos nėra didelės, todėl nemažintinos ir priteistinos tik iš M. S..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi BPK 326 str.1 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 ir 4 p.,

Rezoliucinė dalis

N U T A R Ė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, kad M. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 170 str.-apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančią dviratininkę iš dešinės, kliūties neapvažiavo.

Priteisti iš M. S. L. J. keturis šimtus keturiasdešimt devynis litus 43 centus turtinei žalai atlyginti ir vieną tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. S. Valstybinei ligonių kasai du tūkstančius septynis šimtus vieną litą 8 centus.

Priteisti iš M. S. vieną šimtą aštuoniasdešimt litų valstybei už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą ir 22 litus proceso išlaidų.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.