- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- I1-5984-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00040-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė), priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikinėja bausmę nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. vasario 18 d. Nuo 2023-03-15 buvo nubaustas baudos izoliatoriumi. Nurodė, kad nė viename izoliatoriuje nebuvo įrengtas radijo taškas, kuris turėtų ten būti, kaip ir pareigūnų iškvietimo mygtuko. Teigia, kad dėl šių aplinkybių jam kildavo baimė, nes susirgus ar suprastėjus sveikatos būklei ar esant konfliktui su kitais kaliniais, nėra įmanoma išsikviesti pareigūnų, todėl pareiškėją apimdavo neigiami emociniai išgyvenimai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu teisės aktai nereglamentavo, kad gyvenamuosiuose patalpose turi būti įrengtas radijo taškas. Paaiškino, jog pareiškėjas savo skunde nenurodė, koks teisės aktas pažeidžiamas, neįrengus radijo taško, todėl šį argumentą vertina kaip nepagrįstą ir neatitinkantį tikrovės. Kalėjimų tarnyba informuoja, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuobaudų kamerų tipo patalpose iškvietimo sistema sumontuota, tačiau pasitaiko gedimų, kadangi nuteistieji šiuos mygtukus nuolatos gadina. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Mano, kad dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo pareiškėjui nebuvo kilę kokie nors padariniai, todėl nesant tokių duomenų, atsakovės atsakomybė šiame kontekste negalima.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, atsakovo atstovė prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, sukėlė tai, kad laikotarpiu nuo 2022-08-19 iki 2023-10-23 izoliatoriaus patalpose nebuvo įrengtas radijo taškas ir iškvietimo mygtukas.
Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-12-12 pateiktos informacijos apie bausmės atlikimą pagal 2023-12-06 pareiškėjo prašymą Nr. SN-22-3937 nustatyta, kad nuteistasis buvo laikinai izoliuotas šiais laikotarpiais: 1) nuo 2022-12-22 iki 2022-12-24 kameroje Nr. 1; 2) nuo 2023-02-17 iki 2023-02-19 kameroje Nr. 3; 3) nuo 2023-02-25 iki 2023-02-26 kameroje Nr. 3; 4) nuo 2023-03-09 iki 2023-03-11 kameroje Nr.6; 5) nuo 2023-08-26 iki 2023-08-26 kameroje Nr. 8; 6) nuo 2023-09-10 iki 2023-09-12 kameroje Nr.4; nuo 2023-09-12 iki 2023-09-14. 4; nuo 2023-09-14 iki 2023-09-15 kameroje Nr. 7; 9) nuo 2023-09-28 iki 2023-09-30 kameroje Nr. 2; 10) nuo 2023-11-20 iki 2023-11-22 kameroje Nr. 4. Taip pat nuteistasis buvo izoliuotas: 1) nuo 2022-12-28 iki 2023-01-08 kameroje Nr. 1; 2) nuo 2023-01-08 iki 2023-02-02 kameroje Nr. 1; 3) nuo 2023-03-01 iki 2023-03-09 kameroje Nr. 6; 4) nuo 2023-03-15 iki 2023-03-23 kameroje Nr. 5; 5) nuo 2023-03-23 iki 2023-03-28 kameroje Nr. 11; 6) nuo 2023-10-21 iki 2023-10-23 kameroje Nr. 6; 7) nuo 2023-10-23 iki 2023-10-29 kameroje Nr. 13.
Iš 2024-01-18 psichologės Indrės Samėnienės pažymos „Dėl nuteistojo G. B.“ nustatyta, jog nuteistasis atlikdamas bausmę buvo konsultuojamas įstaigos psichologų dėl to, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinės kančias, baimės jausmą, nes baudos izoliatoriuje neįrengti radijo taškai ir pareigūnų iškvietimo mygtukas.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 13.10 p. buvo nurodyta, kad pataisos įstaigos gyvenamuosiuose kambariuose turi būti įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atkreiptinas dėmesys, kad šios taisyklės galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d. ir dabar jos yra negaliojančios.
Atsakovės atstovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. lapkričio 27 skundą Nr. NPS-22-26608, nurodė, kad iškvietimo sistema buvo sumontuota visose uždarosios zonos patalpose, tačiau pasitaikė gedimų, be to, patys nuteistieji nesaugojo ir tyčia gadino juos. Buvo atvejų kai iškvietimo mygtukai laikinai neveikė, bet juos pataisydavo.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, buvo pakeistos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti įrengta priežiūrą vykdančio pareigūno sistema.
Pareiškėjas nepagrindė savo skundo racionaliais argumentais, kodėl jis reikalauja, kad baudos izoliatoriuje būtų įrengta iškvietimo sistema ir radijo taškas, nenurodė, pavyzdžiui, sveikatos problemų ar konfliktų su kitais kaliniais, t.y. pareiškėjas nepagrindė savo abstrakčių teiginių. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kalėdamas gali patirti daugybę nemalonių išgyvenimų, nes jis yra sąlyginai apribotas ir suvaržytas, todėl laikytina, jog tam tikri vidiniai išgyvenimai yra neišvengiami.
Teismas, įvertinęs Lietuvos Kalėjimų tarnybos atsiliepime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad baudos izoliatoriuje tuo metu nebuvo privaloma įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukų ir radijo taško.
Teismas vertina, kad radijo taškas ir pareigūnų iškvietimo mygtukas gali būti įrengti tik esant tokiai galimybei.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.