- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- A5.-133-1037/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00287-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Pažeidėjas
- A. M.
- Advokatai
- Alvydas Krištupas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovui advokatui Alvydui Krištupui,
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus atstovui Leonidui Glatkinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini)., administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2017 m. lapkričio 23 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis būdamas UAB „E.“ direktoriumi, vykdantis vadovo funkcijas dėl darbuotojų priėmimo ir/ar atleidimo iš darbo bei kitas funkcijas, ir tos funkcijos nėra perduotos kitam asmeniui, esant darbo sutarties požymiams, 2017-10-19, 9.38 val. (duomenys neskelbtini). leido darbuotojams R. Z. ir V. G. dirbti nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Institucija protokole nurodė, kad tuo A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad A. M. su padarytu pažeidimu nesutinka, todėl prašė administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „E.“ vadovas A. M. ir R. Z. bei V. G. buvo susitarę dėl darbo, atliekamų funkcijų ir dėl kitų privalomų su darbo teisiniais santykiais susisijusių aspektų. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo, liudytojai A. M. ir R. Z. patvirtino, kad A. M. jiems valdingų nurodymų neduodavo, jie nesupratę, kad jis yra įmonės vadovas ir iš jo darbo užmokesčio negaudavo.
Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus (toliau VDI) atstovas palaikė surašytą protokolą ir nurodė, kad 2017-10-19 atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „E.“ priklausančiame sandėlyje dirbo R. Z. ir V. G., su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, nebuvo pranešta apie darbuotojų įdarbinimą Sodrai. Mano, kad pateiktos mainų sutartys tarp UAB „E.“ ir R. Z. ir V. G. prieštarauja CK normoms, tarp šalių yra darbo sutarties požymiai. Administracinio nusižengimo sudėtis yra, prašo taikyti A. M. administracinę atsakomybę.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – LR ANK) atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka nustatytus administracinio nusižengimo požymius (LR ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat asmuo administracine tvarka atsako tik tada, kai jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (LR ANK 2 straipsnio 3 dalis).
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo A. M., jis buvo surašytas dėl to, kad jis būdamas UAB „E.“ direktoriumi, vykdantis vadovo funkcijas dėl darbuotojų priėmimo ir/ar atleidimo iš darbo bei kitas funkcijas, ir tos funkcijos nėra perduotos kitam asmeniui, esant darbo sutarties požymiams, 2017-10-19, 9.38 val.(duomenys neskelbtini). leido darbuotojams R. Z. ir V. G. dirbti nesudarius darbo sutarties.
Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Ši nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymių visuma suponuoja išvadą, kad būtina nustatyti ne tik formalų asmens darbo funkcijų vykdymą nesudarius sutarties, bet ir atskleisti kitus aspektus, kurie susiję su asmenimis atsakingais dėl darbo sutarties įforminimo. Taip pat būtina įvertinti, kieno naudai buvo dirbamas darbas.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklausus V. G., jis nurodė, kad dėl darbo tarėsi su J. R. buvo įdėtas skelbimas į laikraštį, kad ieško darbininkų. Tada jis pasiskambino ir sutarė, kad už darbą jam bus atsiskaityta malkomis. Už šias malkas, jis turėjo išdirbti savaitę laiko. Nurodymus dėl darbų, ką reikės konkrečiai dirbti, duodavo J. R., o penktadienį grįždavo iš Vilniaus V. R. ir ji duodavo nurodymus. Dėl darbo su A. M., jis nesitarė. A. M. buvo kitas darbininkas ir dirbo traktorininku. Pasak liudytojo, jis savo vadovu laikė V. R. (2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 28:00 iki 45:00 min.).
Taip pat teisme apklausus R. Z., jis nurodė, kad buvo skolingas R. M. ir jis jį nuvežė dirbti į vietą, kurioje apsilankė darbo inspektoriai. Konkrečiai, kokį darbą turės dirbti kiekvieną dieną nurodydavo J. R.. Liudytojo teigimu, jis dirbo įvairius darbus, tvarkė traktorių, kraudavo grūdus į sunkvežimį, pjaudavo žolę. Su A. M. dėl darbų nesitarė, jis jam jokių nurodymų nedavė. Visus darbus dirbo pagal J. R. nurodymus, o A. M. tik matydavo teritorijoje. Taip pat matydavo kaip jis pats dirba su traktoriumi (2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 49:00 iki 1:10:00).
Šiais liudytojų parodymais teismas nemato teisinio pagrindo abejoti. Jų turinys suponuoja išvadą, kad patikrinimo metu dirbę asmenys dirbo ne UAB „E.“ naudai ir interesais. Vien tik aplinkybė, kad darbuotojai buvo rasti UAB „E.“ priklausančioje teritorijoje savaime nereiškia, kad buvo dirbama šios įmonės interesais. Pažymėtina, jog LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nelegalaus darbo vienas iš sudėties požymių susitarimas dėl darbo tarp darbdavio ir darbuotojo suponuoja poreikį išsiaiškinti, kieno interesais dirba darbuotojas. Teritorija kaip darbo funkcijų atlikimo vieta gali tam tikrais atvejais sutapti su darbdavio interesu, kad darbuotojas atliks tą darbą įmonei priklausančioje teritorijoje, tačiau taip yra ne visais atvejais. Dėl to tyrimą atliekantys atsakingų institucijų darbuotojai privalo išsiaiškinti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes. Nesiaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir nelegalų darbą pripažinus vien tik pagal teritorinį priklausomumą, nebūtų pasiektas administracinei teisei keliamas teisingumo principo įgyvendinimas ir esminė administracinės atsakomybės nuostata, kad turi būti nubaustas tik tas asmuo, kuris kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog vien tik pagal teritorijos priklausomumą buvo surašytas protokolas A. M. patvirtino ir liudytojais apklausti S. V. ir L. R. (2018 m . kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:30 iki 37:30). Pasak jų, jie gavo pranešimą, kad V. R. ūkyje dirba nelegalūs asmenys, tačiau grįžus į instituciją po nuvykimo į vietą ir atliekant tyrimą paaiškėjo, kad patalpos, kuriose buvo rasti nelegalūs darbuotojai, priklauso UAB „E.“, todėl jos direktoriui kaip atsakingam asmeniui ir buvo surašytas administracinių nusižengimo protokolas. Tokia institucijos pozicija pagal teisme nustatytas aplinkybes suponuoja surašyto protokolo neteisėtumą.
Aplinkybę, jog ne UAB „E.“ interesais dirbo R. Z. ir V. G. patvirtina ne tik jų parodymai, bet ir paties J. R. paaiškinimai duoti 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu. J. R. nurodė, kad V. R. ūkyje nukulti grūdai buvo sandėliuojami būtent ten, kur dirbo R. Z. ir V. G. (2018 m . kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 45:00 iki 50:30). Taip pat J. R. parodymų turinys leidžia daryti išvadą, kad V. R. ūkis naudojosi teritorija, kuri priklauso UAB „E.“, nes visur apie šią teritoriją yra V. R. ūkiui priklausanti žemė. Aplinkybę, jog šia teritorija naudojamasi savo interesų tenkinimui patvirtino ir V. R. už tai, ji padedanti sutvarkyti UAB „E.“ dokumentus (2018 m . kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 52:30 iki 1:15:20).
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi byloje ištirta įrodymų visuma suponuoja vidinį teismo įsitikinimą, kad R. Z. ir V. G. nedirbo UAB „E.“, A. M. dėl jų įdarbinimo su jais nesitarė, jų darbo laiko nekontroliavo, darbo nurodymų nedavė ir nepriėmė jų atliekamo darbo. Byloje esančios mainų sutartys, kurias sudarė UAB „E.“ atstovė V. R. ir R. Z. bei V. G. (t. 1, b. l. 37–40) nepaneigia prieš nustatyto fakto, kad darbuotojai UAB „E.“ interesais nedirbo, nes šios sutartys visų įrodymų kontekste vertintinos kaip formalus aktas, kuriuo siekiama sukurti psiaudo teisėtumą bei darbą UAB „E.“ interesais.
Nagrinėjamu atveju teismui net ir padarius išvadą, kad sudarytos mainų sutartys buvo UAB „E.“ interesų tenkinimui pagal tikrąją šią sutartį sudariusių asmenų valią, tektų pripažinti, jog jomis buvo paneigiamas imperatyvus poreikis darbo santykius įforminti darbo sutartimi, o ne civiliniu sandoriu. Tokiu atveju tektų pripažinti nelegalų darbą, tačiau įrodymų visuma: byloje esantis 2013 m. gruodžio 11 d. įgaliojimas, kuriuo V. R. suteikta teisė iš esmės atlikti įmonės vadovo funkcijas (t. 1, b. l. 35–36) ir pačių mainų sutarčių sudarymas jos kaip įmonės atstovės bei priedais patvirtinti darbų priėmimo faktai su V. R. parašais (t. 1, b. l. 38,40) ir liudytojų R. Z. ir V. G. parodymai, suponuotų išvadą, kad A. M., kaip atsakingo asmens pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį, traukti administracinėn atsakomybėn nebūtų teisinio pagrindo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną pradėtą pagal 2017 m. lapkričio 23 d. protokolą dėl A. M. nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.