- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-735-397-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- J. D.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Teisėja Danė Vogulienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-735-397/2011
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai J. D., išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Tuo pačiu išteisinamuoju nuosprendžiu atmestas J. D. civilinis ieškinys.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. D. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka kaltindama A. K. nusikaltimu, numatytu BK 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, jog jis 2007-12-11 sugadino J. D. nuosavybės teise priklausantį kietojo kuro „Atrama-7“ katilą, nukirpdamas elektros kabelį, einantį per jam priklausančią valdą, tuo padarydamas 6384 Lt turtinę žalą.
Taip pat J. D. kaltino A. K. nusikaltimu, numatytu BK 187 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2008-01-08 sugadino jai nuosavybės teise priklausančio dujotiekio trasą, kuri buvo privesta prie namo dalies adresu (duomenys neskelbtini) ir kuri buvo įrengta pagal 1992 metais UAB „Liepsnelė“ parengtą projektą, tuo padarydamas 1981 Lt turtinę žalą.
Taip pat J. D. pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį kaltino A. K. tuo, kad jis 2009-02-01, tiksliai nenustatytu laiku, sugadino jai nuosavybės teise priklausančios kanalizacijos trasą, nuimant kanalizacijos vamzdį nuo jos kanalizacijos trasos, kuri ėjo per namo bendrasavininkiui A. K. priklausantį rūsį, dėl ko ji patyrė 2000 Lt turtinę žalą.
Pirmos instancijos teismas padaręs išvadą, kad neįrodytas nei vienas A. K. pateiktas kaltinimas, jį išteisino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. D. prašo panaikinti 2011-07-12 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, bei patenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį. Skunde J. D. nurodo, jog Kauno rajono apylinkės teismas, išteisindamas A. K., netinkamai ir šališkai vertino įrodymus, suteikė prioritetą A. K. nurodytoms, tačiau neįrodytoms aplinkybėms, tuo tarpu nukentėjusiosios J. D. ir liudytojo Ž. D. parodymų nelaikė tinkamu įrodymu, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti panaikintas.
J. D. manymu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog nukentėjusioji neįrodė A. K. kaltės dėl kietojo kuro „Atrama“ katilo sugadinimo. Nors A. K. teigė, kad kreipėsi į Ž. D. dėl netvarkingo elektros kabelio, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, jokių raštų dėl netvarkingos elektros instaliacijos nukentėjusioji nėra gavusi, jis šios aplinkybės nėra užfiksavęs leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. G. ir E. M. parodymais, kadangi šios liudytojos konfliktavo su nukentėjusiąją, be to, jos patvirtino aplinkybę, jog dėl neva nesaugaus elektros laido, jos niekada ir niekur nesikreipė. Taip pat nurodoma, jog teismas neturėjo pagrindo remtis AB „Atrama“ ekspertizės aktu tiek dėl ekspertų nekompetencijos, tiek dėl jų prieštaringų išvadų, tiek dėl tyrimo metu naudotų matavimo priemonių. Be to, teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. D. parodymų, iš kurių matyti, kad jis Z. D. prašymu atvyko po katilo gedimo ir nurodė, kad katilai sugenda dėl dingusios elektros, kuomet dingus elektrai, siurblys netraukia vandens ir katilas neturėdamas kur paskirstyti šilumos, prakiūra.
Šalies argumentai
Apeliantės nuomone, nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog nukentėjusioji neįrodė A. K. kaltės dėl dujotiekio trasos sugadinimo. Anot J. D., byloje yra medžiaga, patvirtinanti, kad dujotiekio projektas buvo įgyvendintas ir vamzdynas sumontuotas pagal parengtą projektą. Tai, kad šis vamzdynas nebuvo naudojamas nereiškia, kad jis buvo neteisėtas ar nėra padaryta žala nukentėjusiajai. Teismas nevertino liudytojo A. Z. paaiškinimų apie tai, kad jis užfiksavo, jog dalis dujų vamzdžio buvo nupjauta, kas matyti ir fotonuotraukose. Išteisindamas A. K. dėl dujotiekio trasos sugadinimo teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, neanalizavo pateiktų rašytinių įrodymų.
J. D. taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusioji neįrodė A. K. kaltės dėl kanalizacijos trasos sugadinimo. Teismo padarytos išvados šiuo klausimu nelogiškos, šališkos, nepagrįstos. Teismo posėdžio metu apžiūrėdamas rūsio patalpas, teismas šio procesinio veiksmo nesiekė atlikti tap, kad būtų galima nustatyti reikšmingas aplinkybes. Faktą, kad kanalizacijos vamzdis buvo pajungtas patvirtina tai, kad A. K. jį savavališkai nuėmus, jo rūsio patalpa buvo užlieta, pasinaudojus jau sugadinta kanalizacijos sistema. Be to, į A. K. priklausančią rūsio patalpą be šių patalpų savininko niekas patekti negalėjo, A. K. konfliktavo su Ž. D. ir nukentėjusiąją J. D., kurie neleido prisijungti prie jų įrengtos kanalizacijos sistemos. A. K., pasirašęs 2007-11-27 su A. G. mainų sutartį, pripažino, kad jo rūsio patalpoje yra pajungtas kanalizacijos vamzdis, keršydamas nukentėjusiajai už tai, kad ji neleido pasijungti prie jų kanalizacijos trasos, nupjovė kanalizacijos vamzdį, ėjusį per jam nuosavybės teise priklausiusią patalą.
Atsiliepimas
Išteisintasis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos nuosprendį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismas vertindamas įrodymus pagrįstai rėmėsi byloje apklaustų liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, specialistų parodymais, ir būtent šie įrodymai paneigia jo kaltę padarius inkrimunuojamas nusikalstamas veikas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji bei prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. K. kaltės, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nebuvimo.
Kiek liečia pareikštą kaltinimą dėl šiluminio katilo sugadinimo, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai, priešingai negu teigia apeliantė, rėmėsi techninės ekspertizės išvada, specialistų paaiškinimais. Būtent iš šių įrodymų seka, kad nukentėjusiajai priklausantis šildymo katilas „Atrama“ buvo įrengtas nesilaikant teisingos montavimo schemos, o tai ir sąlygojo galimą katilo gedimą, dėl cirkuliacinio siurblio sustojimo, nutrūkus jo elektros maitinimui, katilas negali prarasti hermetiškumo. Ekspertas R. Ž. patvirtino, kad dingus elektrai nei viena šildymo katilo grandis, pagal funkcijas veikiant išsiplėtimo indui, apsauginiam vožtuvui, nenustoja veikti. Apeliantės teiginiai apie byloje dalyvavusių ekspertų, specialistų nekompetentingumą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo neparemti. Iš pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymų seka ir tai, kad elektros kabelis, kurį nukirpo išteisintasis buvo pravestas per A. K. priklausančią gyvenamojo namo dalį, šis elektros kabelis nebuvo tinkamai izoliuotas, kėlė pavojų, be to nukentėjusioji savo reikmėms turėjo atskirą elektros įvadą, tad, įvertinant ir šias aplinkybes, A. K. veiksmai pašalinant grėsmę keliantį elektros kabelį nelaikytini tyčiniais, kuriais buvo siekiama sugadinti nukentėjusiajai priklausantį turtą.
Niekuo neparemtas ir nukentėjusiosios aiškinimas apie jai priklausančios kanalizacijos trasos (vamzdžio) tyčinį sugadinimą. Liudytoja apklausta ankstesnė gyvenamojo namo bendrasavininkė A. G. parodė, kad nukentėjusiosios sūnus Ž. D. jai priklausančiame rūsyje savavališkai įrengė kanalizacijos atšaką, nutiesė vamzdį, vėliau matė šį vamzdį nuplėštą, numestą rūsyje, o kanalizacijos angą užkištą. Parduodama gyvenamojo namo dalį A. K., ji informavo pastarąjį, kad Drobotai turi atskirą kanalizacijos sistemą. Kad savo gyvenamoji namo rūsio dalyje rado numestą seną kanalizacijos vamzdį, kurį išmetė į lauką, patvirtino ir išteisintasis. Tad tokie A. K. parodymai yra pilnai patvirtinti ir niekuo nepaneigti, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Todėl esant paminėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad A. K. tyčia sugadino nukentėjusiajai priklausančią kanalizacijos sistemą ir tuo padarė jai materialinę žalą.
Dėl dujotiekio sugadinimo taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad tai padarė išteisintasis. Nukentėjusioji A. K. kaltę grindžia tik prielaidomis, nurodydama, kad jai priklausantys dujotiekio vamzdžiai buvo nupjauti tuo metu, kai A. K., nederinęs su ja, pats įsivedė dujotiekį. Iš bylos duomenų matyti, kad įsigijęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, A. K. į ją įvedė šildymo dujomis sistemą. Pats A. K. techninių darbų nevykdė, tai atliko kompetentingi meistrai pagal iš anksto suderintą projektą. Nei nukentėjusioji, nei kiti byloje apklausti asmenys nenurodė, kad būtent A. K. būtų pats asmeniškai, ar jo nurodymu veikę kiti asmenys, nupjovę prie namo privesto dujotiekio vamzdžius. Apklaustas liudytoju AB „Lietuvos dujos“ darbuotojas R. P. parodė, kad jokių duomenų apie tai, kad įrengiant dujų vartotojo sistemą A. K. būtų padaręs kokių nors pažeidimų, nėra. Todėl teigti, kad išteisintasis kokiu nors būdu tyčia sugadino nukentėjusiajai priklausiusį dujų įvadą, tuo labiau, kad kaip matyti iš bylos duomenų niekada ir neeksploatuotą, jokio pagrindo nėra.
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, padarytomis išvadomis dėl A. K. nekaltumo ir todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodomais motyvais pagrindo nėra. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad A. K. padarė nusikalstamas veikas, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ir jam pareikštą civilinį ieškinį ( BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsniu, 321 straipsniu, 324 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nukentėjusios J. D. apeliacinį skundą atmesti.