- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-329-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00109-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- E. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 329 - 252- 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-243-964-2014 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G., institucijai, teikiančiai išvadą, - Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2000-06-19 sprendimą ir uždrausti atsakovui bendrauti su sūnumi T. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), ieškovės namuose, atsakovo namuose, mokykloje ir visose viešose vietose. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui bendrauti, susitikinėti, naudoti tam ryšio priemones su sūnumi iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad anksčiau mokykloje lankęsis atsakovas visai nepastebėdavo sūnaus ir su juo nebendraudavo, o 2014-01-27, netikėtai pareiškęs norą susitikti su vaiku, liepė skaityti dokumentus, nepagarbiai atsiliepė apie ieškovę. Susitikimas buvo nutrauktas tik įsiterpus mokytojai ir jos pagalba. Po šio susitikimo T. G. pasijuto blogai, paguldytas į Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių. Po susitikimo su tėvu pasikeitė vaiko emocinė būklė ir elgesys. Gavus antstolės raginimą įvykdyti sprendimą ir elektroninį laišką apie privalomą vaiko susitikimą su tėvu ir tai sužinojus T. G., jo sveikatos būklė dar labiau pasunkėjo, teko kreiptis į gydytojus, prireikė vaistų. Vaikui gulint ligoninėje, atsakovas buvo įsiveržęs į palatą, dėl ko vaiko sveikata taip pat pablogėjo. Šios aplinkybės rodo esant pagrindą uždrausti atsakovui bendrauti su vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Uždraudė atsakovui A. G. bendrauti su vaiku T. G. be vaiko sutikimo (vaiko sutikimas būtinas tiek dėl paties bendravimo, tiek dėl bendravimo su tėvu laiko ir vietos). Nurodė, jog bendrauti su vaiku atsakovas gali tik dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Teismas nustatė, kad Molėtų rajono apylinkes teismo 2000-06-19 sprendimu E. G. įpareigota leisti bendrauti A. G. su sūnumi T. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2 valandas per savaitę E. G. namuose iki vaikui sukaks dveji metai; nuo dvejų metų amžiaus leisti A. G. bendrauti ir auklėti vaiką jo namuose po 10 dienų į mėnesį. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių medicininių dokumentų, rodančių vaiko sveikatos būklės pablogėjimą po susitikimo su tėvu, tačiau atsižvelgė į tai, kad apie pasikeitusią, t. y. pablogėjusią T. G. būklę susitikimo su tėvu metu ir po jo rodo (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorės raštas, taip pat Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad T. G. po susitikimo su tėvu paguldytas į Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių skyrių, pasikeitė vaiko emocinė būklė ir elgesys. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, atsižvelgdamas tiek į tėvų ir vaikų teisę bendrauti, tiek į prioritetinius vaikų interesus, tiek į aplinkybę, kad T. G. yra (duomenys neskelbtini) metų vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, sprendė, kad pagrindo visiškai užrausti atsakovui bendrauti su vaiku nėra. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek mokyklos direktorė, tiek pati vaiko motina nurodė apie neigiamą sūnaus ir tėvo susitikimo įtaką vaiko sveikatai, vaikas pagal savo amžių gali pats išreikšti nuomonę ir nuspręsti dėl bendravimo su tėvu, teismas taikė draudimą atsakovui bendrauti su vaiku be vaiko sutikimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-02-26 nutartį pakeisti ir nustatyti tokią laikiną A. G. bendravimo su sūnumi tvarką: A. G. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 14 val. iki 17 val. neutralioje aplinkoje, nedalyvaujant E. G., tačiau dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Nurodo, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai apriboja jo galimybę dalyvauti savo sūnaus auklėjime, bendrauti su juo. Vien tik remiantis subjektyviu 2014-02-03 mokyklos raštu dėl A. G. bendravimo su sūnumi T. G., kuriame net nenurodyta, kaip atsakovas šmeižė ieškovę, negali būti pritaikytos tokios griežtos laikinosios apsaugos priemonės. Neatitinkantis tikrovės yra ir mokyklos rašte nurodytas faktas, kad T. G. susitikimo su tėvu metu labai susijaudino, negalėjo ištarti nei žodžio. Priešingai, sūnus aktyviai dalyvavo pokalbyje, norėjo išsiaiškinti, ar tiesa yra jo motinos pasakyti teiginiai apie tėvą. Be to, mokyklos darbuotojams negali būti žinomos visos aplinkybės apie tėvo bendravimą su sūnumi ar nebendravimo priežastis, todėl jie neturėjo jokio pagrindo trukdyti susitikimui. Teigia, jog 2014-02-27 medicininis išrašas tik patvirtina, kad sūnus yra visiškai priklausomas nuo motinos, nebrandus ir savo noru matytis su tėvu nesutiktų, nes bijotų motinos reakcijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundų ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino susidariusią situaciją, priimdamas nutartį vadovavosi įstatymais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CK 3.65 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena jų – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CPK 3.65 str. 2 d. 7 p.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kurią lemia tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaiko ar kito sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės bei teisėti interesai. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstus apelianto skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iš esmės remdamasis vien tik 2014-02-03 mokyklos raštu dėl (duomenys neskelbtini) klasės mokinio T. G. bei ieškovės ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, nenustatęs, ar ieškovės nurodytos grėsmės objektyviai egzistuoja, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei CK 3.65 str. 2 d. 7 p. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Kaip minėta, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasirėmė tik ieškovės prašyme nurodytais motyvais ir pateiktu įrodymu – 2014-02-03 raštu (b. l. 18). Tuo tarpu tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas neišklausė atsakovo paaiškinimų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose, taikant laikinąsias apsaugos priemonės, prioritetas yra šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, o ne operatyvumo principas. Būtent, vadovaujantis CK 3.165 str. 1 d., tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką nepilnamečio sūnaus psichologinei vystymosi raidai, jam būtų apribota tėvų valdžia arba kad būtų nustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su prioritetinių vaiko interesų apsauga ir užtikrinimu. Minėtas vienkartinis 2014-02-03 mokyklos raštas taip pat neįrodo netinkamo atsakovo elgesio vaiko atžvilgiu. Be to, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-02-06 išvadoje konstatuota, kad tikslinga nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas. Nors vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.) šios kategorijos bylose visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir nuomonę, tačiau šiuo atveju akivaizdu, jog vien tik nepilnamečio T. G. noras užkirstų atsakovo teisę palaikyti ryšį su sūnumi. O būtent – iš apeliacinės instancijos teismui pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 30-32) matyti, kad vaiko tėvo vaizdinys suformuotas aplinkinių nuomonės, o ne tiesioginės jo patirties, vaikas kelia klausimą, koks yra jo tėvas, nori išsiaiškinti jo netikėto susidomėjimo juo motyvus ir pan. Rekomenduojama ryšį su tėčiu atkurti palaipsniui, neutralioje aplinkoje, dalyvaujant nepriklausomam stebėtojui (psichologui, soc. darbuotojui ar kitam vaikų teisių apsaugos specialistui). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurias pritaikė pirmosios instancijos teismas, tik dar labiau sustiprintų neigiamą ieškovės įtaką sūnui tėvo atžvilgiu, negalėjimą tiesiogiai bendrauti su tėvu, dėl ko gali būti pažeistos vaiko ar sutuoktinio teisės ir interesai. Teismas neginčija ieškovės paaiškinimų, jog po susitikimo su tėvu vaiko sveikata galėjo pablogėti, tačiau akivaizdu, kad tėvų ginčai kelia grėsmę vaiko psichologinei ir emocinei būsenai. Atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka. Minėtas aplinkybes teismas vertins ir dėl jų pasisakys teismo sprendime bylą išnagrinėjus iš esmės.
Teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios siekiamiems tikslams, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi teismas, nustatydamas privalomą būtiną vaiko sutikimą dėl bendravimo su tėvu, iš esmės uždraudė atsakovui bendrauti su sūnumi. Akivaizdu, jog tokiu būdu niekaip nebus pasiektas gydytojų specialistų rekomenduojamas tikslas santykius su tėvu atkurti palaipsniui (b. l. 32). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo visiškai. Vertinant esamą situaciją bylos kontekste, t. y. gana komplikuotiems santykiams, teismo įsitikinimu, geriausiai vaiko interesus atitiks tokia tėvo A. G. bendravimo su sūnumi T. G. tvarka: tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitę po 3 valandas neutralioje aplinkoje, nedalyvaujant motinai E. G., tačiau privalomai dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui; konkretus laikas ir diena nenustatoma, bet atsižvelgiama į T. G. pamokų tvarkaraštį ir kitą užimtumą. Sūnaus laisvu laiku vieną kartą savaitėje turėtų pasidomėti pats apeliantas, suderinti sūnaus laiką su Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovu, kuris informuotų vaiką, paruoštų jį bendravimui su tėvu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeisti ir ją išdėstyti taip:
iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje nustatyti laikiną A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tokią tvarką: A. G. bendrauja su sūnumi T. G. kiekvieną savaitę po 3 valandas neutralioje aplinkoje, nedalyvaujant motinai E. G., privalomai dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui; konkretus laikas ir diena pasirenkama atsižvelgiant į T. G. pamokų tvarkaraštį ir kitą užimtumą, kuo pasidomėti turi pats tėvas A. G. ir informuoti apie bendravimo pasirinktą dieną ir laiką Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovą, kuris informuos T. G. apie numatomą bendravimą su tėvu.