Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-499-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
AN2-499-319/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01856-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
Administracini nusižengimų byla Nr. AN2-499-319/2018
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01856-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarimo D. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

1. D. G. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė 1 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB ,,I.“, konfiskavimo. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) , pakartotinai vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,34 promilės, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti jam yra atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį administracinių nusižengimų padarymo metu D. G. valdė nuomininko teisėmis, savininkas UAB ,,I.“ būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą ir kad būtų atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, dėl ko būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti teismo nutarimą ir A. G. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Skunde apeliantas nurodo, kad skiriant nuobaudą, turi būti teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo, kad už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimams. Apelianto vertinimu, teismas, individualizuodamas nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė), konfiskavimo klausimą, todėl nutarimas yra nepagrįstas. Skunde teigiama, kad D. G. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Jis ne kartą baustas administracine tvarka. Transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus. Padarytas pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus. Todėl, Institucijos nuomone, paskyrus D. G. nuobaudą - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Skunde apeliantas pažymėjo, kad byloje minimu automobiliu „Volkswagen Passat“, daugumą pažeidimų padarė būtent D. G.. Tai rodo, jog jis šiuo automobiliu faktiškai naudojasi ir tai, kad jis nėra savininkas nuo pažeidimų darymo nesustabdo. Be to, vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Institucijos skundas tenkintinas.

8. Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Institucija nesutinka su nutarimo dalimi, kuria D. G. už ANK 247 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nepaskirta administracinio poveikio priemonė – UAB ,,I.“ priklausančio automobilio konfiskavimas. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

9. Įvertinus pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus ir pateikto apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, teisingai kvalifikavęs pažeidėjo veiksmus, spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą ir jų tarpusavio ryšį, kai kurias aplinkybes apskritai ignoravo, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB ,,I.“ priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.

10. Už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio ANK 29 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad už šio kodekso <...> 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, <...> numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo (2017 m. birželio 1 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-402).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“ nuosavybės teise priklauso UAB „I.“, kurią ji 2016 m. birželio 27 d. Komercinio atstovavimo sutarties tarp UAB „I.“ ir MB „A.“ pagrindu buvo perdavusi MB ,,A.“ (b. l. 47-53). Iš minėtos sutarties matyti, kad ja MB „A.“ kaip UAB „I.“ Atstovas įsipareigojo tarpininkauti Atstovaujamajam sudarant nuomos sutartis su klientais savo vardu Atstovaujamojo sąskaita ir dėl jo interesų (Sutarties 1. 1 p.). Byloje esanti 2017 m liepos 1 d. nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad MB „A.“ ir D. G. pasirašė šio automobilio nuomos sutartį trijų mėnesių terminui, nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 1d. (b. l. 54–57). UAB „I.“ direktorius R. G. apylinkės teisme apklaustas liudytoju paaiškino, kad D. G. nepažįsta, nėra matęs. Su MB „A.“ yra partneriai, sudarę atstovavimo sutartį, nuomos sutarties pagrindu perdavę jiems savo automobilius, kuriuos MB „A.“ nuomoja juridiniams ir fiziniams asmenims. Tarp UAB „I.“ ir MB „A.“ surastų nuomininkų nėra jokio ryšio. Apie tai, kad jų automobiliu buvo pasinaudota Kelių eismo pažeidimams padaryti, sužinojo tik šios bylos procese. Prašo jo vadovaujamai bendrovei priklausančios transporto priemonės nekonfiskuoti, nes jis negalėjo žinoti, kad buvo išnuomotas automobilis ir, kad jis bus panaudotas pažeidimams daryti. Aplinkybes dėl UAB „I.“ ir MB „A.“ sudarytos Komercinio atstovavimo sutarties, kurios pagrindu automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo perduotas MB „A.“, patvirtino ir liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas šios bendrovės direktorius J. O..

12. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas apsiribojo tuo, kad nesant duomenų, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs apie neteisėtą jo nuosavybės panaudojimą ir, kad transporto priemonės savininkas būtų atsakingas už jos nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, nėra pagrindo laikyti, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors ANK 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai teigia, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo darymo priemonė, gali būti konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, t. y. kad automobilio savininkas UAB „I.“ sutarties pagrindu jį buvo perdavęs MB „A.“, kuri išnuomojo jį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, darytina išvada, kad pakanka nustatyti, ar perleisdamas turtą šiam asmeniui, apie tai, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, žinojo ar galėjo žinoti ne turto savininkas, o jį pagal Komercinio atstovavimo sutartį iš turto savininko (atstovaujamojo) UAB „I.“ perėmęs Atstovas – MB „A.“. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tai patvirtinančių duomenų šioje byloje yra.

12.1. Iš D. G. pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis taip pat patvirtino automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos aplinkybes, pripažino, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. vairavo šį automobilį, kai teisė vairuoti jam jau buvo atimta, ir kad vairavo jį būdamas neblaivus. Jis tvirtino, kad jokių asmeninių santykių su MB „A.“ ar UAB „I.“ vadovais ar darbuotojais neturėjo, jų nepažinojo. Gailisi dėl padaryto pažeidimo.

12.2. Iš MB „A.“ direktoriaus J. O. parodymų matyti, kad jis nežinojo apie tai, jog D. G. yra praradęs teisę vairuoti jau nuo 2017 m. gegužės mėnesio, o kad D. G. vairavo jam išnuomotą automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir neblaivus, sužinojo 2017 m. rugpjūčio 15 d., kai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė pasiimti automobilį. Liudytojas teigė, kad po šio įvykio bendrovė jau negalėjo nuomoti D. G. automobilio, nes jis neturi teisės vairuoti, tačiau D. G. paprašė automobilį išnuomoti jo tėvui, kuris jį vežios, kol D. G. neturės teisės vairuoti, patikino, kad jis tikrai nevairuos. D. G. buvo geras pastovus ir patikimas jų bendrovės klientas, kurio nesinorėjo prarasti, todėl patikėjo juo ir sutiko su šio pasiūlymu. 2017 m. rugpjūčio 16 d. sudarė nuomos sutartį su jo tėvu. Nurodė, kad šiuo metu dėl šio automobilio nuomos sutartis sudaryta su D. G. sugyventine, kuri, kaip šis jam nurodė, jį vežioja, kol jis neturi teisės vairuoti. Liudytojas taip pat nurodė, kad pradžioje pasirašant nuomos sutartis su D. G., jis pateikdavo vairuotojo pažymėjimą, vėliau jau tapo pastoviu klientu ir pasirašant nuomos sutartis šio dokumento iš jo nereikalavo. Liudytojas taip pat patikino, kad su D. G. asmeniškai nebuvo pažįstamas ir su juo bendravo tik kaip su klientu. Prašo transporto priemonės nekonfiskuoti, nes jis patikėjo D. G., kad neturėdamas teisės jis nevairuos jam išnuomotos transporto priemonės, be to, sutartis buvo sudaryta ne jo, bet jo tėvo vardu. Aukštesnysis teismas mano, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma duoda pagrindo abejoti J. O. parodymų teisingumu.

12.3. Nors D. G. ir J. O. nurodė, kad nuo 2016 metų MB „A.“ nuomos sutarčių pagrindu nuomoja D. G. tą patį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą pateikė tik vienos nuomos sutarties kopiją. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina tik vienintelį faktą, kad šiuo automobiliu D. G. naudojasi ne vėliau kaip nuo 2016 m. liepos 1 d., kai buvo užfiksuotas pirmasis su juo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad tai, jog Komercinio atstovavimo sutartis tarp MB „A.“ ir UAB „I.“ buvo pasirašyta 2016 m. birželio 27 d., tą pačią dieną pasirašytas ir priėmimo perdavimo aktas, kuriuo UAB „I.“ perdavė MB „A.“ kelis automobilius, tame tarpe ir „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o R. G. su juo padarytas kelių eismo pažeidimas fiksuotas 2016 m. liepos 1 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms, duoda pagrindo abejonei dėl šio liudytojo ir D. G. parodymų, kad jie nebuvo asmeniškai pažįstami ir šis automobilį išsinuomojo pagal MB „A.“ paskelbtą reklamą apie teikiamą nuomos paslaugą.

12.4. Kauno apylinkės teismui buvo pateikti MB „A.“ ir UAB „I.“ prašymai nekonfiskuoti transporto priemonės, kuriose nurodyta, kad automobilis D. G. išnuomotas 2017 m. balandžio 5 d., pažymėta, kad, sudarant sutartį D. G. pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų: sutarties, dokumento kopijos, teismui jie nepateikė. 2017 m. gegužės 6 d. D. G. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį 2017 m. gegužės 24 d. teismo nutarimu jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas trims mėnesiams, ši poveikio priemonė vykdoma nuo 2017 m. birželio 13 d. iki rugsėjo 12 d. Teismui pateiktoje 2017 m. liepos 1 d. automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje nurodyta, kad sudarant sutartį D. G. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismui nebuvo pateikta ir šio dokumento pateikimą patvirtinantys duomenys (jo kopija). Ši aplinkybė duoda pagrindo išvadai, kad 2017 m. liepos 1 d. automobilio nuomos sutarties pasirašymo metu MB „A.“, perleisdama automobilį D. G., nesidomėjo, ar sutarties pasirašymo metu jis turi teisę vairuoti transporto priemones, o duomenys formaliai buvo perrašyti iš ankstesnės nuomos sutarties. 2017 m. rugpjūčio 15 d. D. G. vairavo automobilio „Volkswagen Passat“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti jam yra atimta. Apie šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus MB „A.“ vadovas sužinojo iš policijos pareigūnų, kai buvo iškviestas pasiimti automobilio. J. O. teigė, kad po šio įvykio jis jau nebenuomojo automobilio D. G., o jau kitą dieną, 2017 m. liepos 16 d. šio automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta su D. G. tėvu, tačiau tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad tuo metu dar galiojo 2017 m. liepos 1 d. nuomos sutartis tarp MB „A.“ ir D. G., apie kurios nutraukimą duomenų taip pat nebuvo pateikta. Tai kelia pagrįstas abejones J. O. parodymais apie atsisakymą automobilį grąžinti D. G. ir liudytojo įsitikinimą, kad šis automobilio daugiau nevairuos. O faktas, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. D. G. pakartotinai vairavo aptariamą automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,34 promilės, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti jam yra atimta, tik patvirtina, kad MB „A.“ atstovas, žinodamas apie 2017 m. rugpjūčio 15 d. D. G. padarytus šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, automobilį ir vėl šiam perdavė toliau naudotis.

12.5. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad MB „A.“ vadovas, kuris automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš turto savininko UAB „I.“ gavo sutarties pagrindu ir pagal jos sąlygas buvo atsakingas už jį, ne tik kad nesidomėjo asmens, kuriam nuomoja automobilį asmenybe, jo baustumu už Kelių eismo taisykles ir ar jis nutarties sudarymo momentu turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau net ir sužinojęs apie nuomininko padarytus teisės aktų pažeidimus, panaudojant nuomojamą objektą, ir turėdamas pagrįstą pagrindą nuomos sutartį su juo nutraukti ir transporto priemonės D. G. naudotis daugiau neduoti, taip užkertant kelią daugiau nebenusižengti, to nepadarė, o priešingai, pasielgė lengvabūdiškai ir nepateisinamai – perdavė automobilį D. G., kuris ir vėl pakartotinai padarė tokius pačius šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – ne tik vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisė, bet tą darė dar ir būdamas neblaivus. Tokie neteisėti D. G. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.

13. Transporto priemonės, priklausančios kitam asmeniui, konfiskavimas nėra savitikslis, juo pirmiausiai siekiama neleisti šios priemonės tokiu pat būdu panaudoti ateityje, taip pat užkardyti įstatymo uždraustas pavojingas veikas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Apygardos teismas pabrėžia, jog ir teisėtas automobilio savininkas, perduodamas automobilį, kitam asmeniui pagal sutartį, pagal kurios sąlygas, šis turtas bus perduotas naudotis tretiesiems asmenims, privalėjo suvokti prisiimamos rizikos pasekmes. Turint omenyje paminėtas aplinkybes bei neįžvelgiant pagrindo išvadai, kad ANK 29 straipsnio nuostatų taikymas šiuo atveju galėtų aiškiai pažeisti proporcingumo principą, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, neįvertino visų nuobaudos skyrimui ir jos tikslams pasiekti svarbių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog privalomos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju netaikytinas. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarimą ir D. G. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB ,,I.“, konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas