- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1173-950/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00902-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjos R. J. atstovui adv. V. M., nedalyvaujant pareiškėjai R. J., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. J. 2015-06-25 pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tetos A. K. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.
Pareiškėja R. J. 2015-06-25 pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K.. Po A. K. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 17300/34600 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Mirus A. K., jos (t.y. pareiškėjos R. J.) tėvas A. S., kuris buvo mirusios A. K. sesers D. S. sūnus ir kartu – mirusiosios penktos eilės įstatyminis įpėdinis, visiškai pradėjo valdyti likusį turtą – A. K. priklausančią žemės sklypo dalį, t.y. jis žemę dirbo, prižiūrėjo ir rūpinosi, kaip sava, vėliau ją išnuomojo ūkininkui S. P.. Tačiau A. S. tinkamai ir savalaikiai nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, nes į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, manydamas, kad jokių kitų paveldėjimo procedūrų nėra reikalinga atlikti. Jos tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Visą A. S. turtą, po jo mirties paveldėjo ji, nes tėvo sutuoktinė (jos motina) V. S. atsisakė priimti palikimą. Kadangi dėl to, jog A. S. tinkamai ir savalaikiai nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, ji šiuo metu negali savo vardu įregistruoti po A. K. mirties likusio ir tėvo paveldėto turto. Atsižvelgiant į tai, R. J. teismo tvarka prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tetos A. K. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.
R. J. atstovas adv. V. M. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė pareiškėjos 2015-06-25 pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos pareiškimą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai. 2015-07-13 pateiktame atsiliepime į R. J. pareiškimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, pareiškėjai įrodžius aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo prašymą. Taip pat, suinteresuotas asmuo prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai. 2015-07-28 pateiktame atsiliepime į pareiškimą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po tetos A. K. mirties, jos tėvas A. S., aktyviais veiksmais pradėjo valdyti mirusiajai priklausantį turtą, neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Taip pat, suinteresuotas asmuo prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja R. J. 2015-06-25 pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tetos A. K. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.
Prienų rajono Balbieriškio seniūnijos 2006-07-12 Mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu yra išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Prienų rajono II-ojo notarų biuro notarės R. D. 2015-07-23 liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. K. palikimą, nėra pradėta.
Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pateikta pažyma Nr. VA-1818 apie asmens duomenis liudija, kad: A. K. gimė - (duomenys neskelbtini), o mirė - (duomenys neskelbtini); A. K. mirė būdama našle; jos sutuoktinis J. K. mirė - (duomenys neskelbtini); A. K. vaikų nebuvo susilaukusi; jos tėvas - T. S., o motina - M. S.. Iš gimimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. tėvai - T. S. ir M. S., turėjo dar vieną dukrą – D. S.. Santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad D. S. susituokė su V. S.. Jie (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. S.. Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja R. J. yra A. S. dukra.
Kad A. K. ir D. S. buvo seserys, o jų tėvas buvo T. S., liudija ir 2005-03-24 Kauno apskrities sprendimas Nr. 69/17156, kuriuo būtent A. K. ir D. S., lygiomis dalimis, buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo T. S. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Visi anksčiau aptarti giminystės santykius liudijantys dokumentai patvirtina, kad A. S. yra A. K. sūnėnas, t.y. jos sesers D. S. sūnus. Atsižvelgiant į tai, A. S. laikytinas A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), penktos eilės įstatyminiu įpėdiniu (Lietuvos Respublikos CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 5 p.). A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visą turtą paveldėjo dukra (pareiškėja) R. J., 2014-06-20 išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu.
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas liudija, jog A. K. yra atkurtos nuosavybės teisės į 17300/34600 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir ji nuo 2005-04-12 registruota kaip nurodyto žemės sklypo dalies naudotoja.
Pareiškėja R. J. faktą, kad jos tėvas A. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tetos A. K. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą, įrodinėjo civ. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat liudytojo - S. P. parodymais.
Pareiškėja R. J. 2015-06-25 pateiktame pareiškime aiškiai nurodė, kad visą turtą po savo tetos A. K. mirties priėmė būtent jos tėvas A. S., pradėdamas faktiškai valdyti likusį jos turtą, t.y. jis toliau rūpinosi žeme, ją prižiūrėjo, išnuomojo žemės sklypą ūkininkui S. P..
Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis vien liudytojų parodymais.
Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirusią A. K. pažinojo nuo vaikystės, jie buvo kaimynai. Žino, kad pirmiausia mirė jos vyras J. K.. Po jo mirties, A. K. gyveno viena, vaikų ji neturėjo. A. K. jam buvo leidusi naudotis apie 2 ha žemės sklypu, kuris yra (duomenys neskelbtini). A. K. mirė gal prieš 10 metų. Po jos mirties, dėl naudojimosi jai priklausiusia 2 ha žeme, toliau jis susitarė su A. S.. Dėl naudojimosi žeme su A. S. jis kalbėjo kelis kartus. Būtent jį laikė mirusiajai A. K. priklausančios žemės savininku. Numirus pastarajam, ta žeme rūpinasi jo dukra R. J..
Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjos R. J. pareiškime išdėstytas aplinkybes, jos kartu su 2015-06-25 pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, nešališko ir nagrinėjamos civ. bylos baigtimi visiškai nesuinteresuoto liudytojo (S. P.) teismo posėdžio metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad R. J. reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tetos A. K. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.13 str., 5.50 str., 5.51 str.; Lietuvos Respublikos CPK 448 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).
Patenkinus pareiškėjos R. J. pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 5,80 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tetos A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Priteisti valstybei, iš pareiškėjos R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 5,80 EUR (penki EUR, 80 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.