Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Osvalda“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. Skolininkas A. J., 2. Skolininko sutuoktinė A. J., 3. Antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotiems asmenims 1. ir 2. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešo paskelbimo būdu), jų nepavykus įteikti pareiškėjo nurodytais adresais. Per teismo nustatytą terminą savo nuomonę dėl pareiškėjo prašymo pateikė tik 2. Skolininko sutuoktinė A. J..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 3. Antstolės Eurikos Rulienės kontora vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-13979-1042/2020, dėl skolos išieškojimo iš 1. Skolininko A. J., pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Osvalda“ naudai. Vykdant išieškojimą, buvo nustatyta, kad 1. Skolininko A. J. 2. Sutuoktinė A. J. gauna nuolatines pajamas iš (duomenys neskelbtini). 3. Antstolis vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka pasiūlė skolininkui per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. 2021 m. liepos 7 d. antstolis priėmė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pateikė išieškotojai (pareiškėjai) siūlymą kreiptis dėl 1. Skolininko A. J. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su 2. Sutuoktine A. J. dalies nustatymo, t. y. nuosavybės teisės į turto esančio bendrojoje nuosavybėje su bendraturčiu 2. Sutuoktine A. J. nustatymo.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas nenumato išimties, nes ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad prezumpcija, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigta, taip pat teismas neturi duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais. Teismas neturi ir duomenų, kad sutuoktinių santuoka būtų pasibaigusi ar nutraukta, jie nėra pasirinkę gyvenimo skyrium (separacijos) ir nėra sudarę vedybų sutarties. Todėl pareiškėjos UAB „Osvalda“ prašymas dėl 1. Skolininko A. J. turto, kuris yra bendra su jo 2. Sutuoktine A. J. nuosavybė, dalies nustatymo, tenkintinas ir nustatytina, jog 1. Skolininko A. J. dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su 2. Sutuoktine A. J. turte yra 1/2 dalis sutuoktinio turto (CPK 3 str. 1 d., 667 str. 1 d.).

2. Skolininko sutuoktinės teismui pateiktoje nuomonėje dėl pareiškėjos prašymo nurodyti motyvai atmestini dėl šių argumentų. Pirma, 1. Skolininko A. J. prievolė pareiškėjai (kreditoriui) UAB ,,Osvalda“ dėl 300,40 Eur išieškojimo kilo iš Šiaulių apylinkės teisme 2020-12-01 priimto teismo įsakymo (civ. byla Nr. eL2-13979-1042/2020). Tai yra du metai po santuokos tarp sutuoktinių sudarymo. Antra, ši santuoka 2. Sutuoktinei A. J. jau yra antra, todėl jos motyvas dėl galimybės anksčiau pradėti skyrybų procesą su 1. Sutuoktiniu A. J. atmestinas (Šilutės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečia, be to ir pati skolininko sutuoktinė turi prievolių kreditoriui UAB ,,4finance“ pagal Alytaus apylinkės teismo sprendimą už akių (civ. byla Nr. e2-758-543/2018), dėlto esamas kreditorinis įsipareigojimas jai nėra nesuprantamas. Ketvirta, skolininko sutuoktinė negalėdama pateikti teismui procesinio sprendimo dėl santuokos nutraukimo, galėjo pateikti vedybų sutartį nustatančią sutuoktinių turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3. 101 str.), o to nepadariusi turi prisiimti iš to kylančias pasekmes, kadangi jos sutuoktinio ankstesnis gyvenimas negalėjo jai būti nežinomas. Be to skolininkas kaip ir jo sutuoktinė šiuo metu abu gyvena J. K. ir tai nėra kliūtis jiems bendrauti dėl klausimų, susijusių su jų prievolėmis atsiradusiomis santuokos metu. Atskirai pažymėtina, kad skolininko sutuoktinė nuomonėje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė teismui ir jokių įrodymų, kas tuo pačiu paneigia ir jos prašymo pagrįstumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 593 ir 667 straipsniais,

nutaria:

1. Pareiškėjos UAB „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, prašymą tenkinti ir nustatyti, kad 1. Skolininko A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis, esanti 2. Skolininko sutuoktinės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamose pajamose yra lygi 50 procentų (arba 1/2 dalis), su minėtu bendraturčiu.

2. Įpareigoti teismo raštinę išversti šią nutartį ir ją kartu su lydraščiu dviem kalbomis, išsiųsti į J. K. pagal byloje esančius duomenis, prašant įkalinimo įstaigos administracijos procesinius dokumentus įteikti 1. Skolininkui A. J..

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.