Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2019-03-22 apie 22:05 val., kelio Šventoji – Darbėnai 6 km., Kretingos rajone, J. N., pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A6 v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 3,31 promilės etilo alkoholio.

Apklausus kaltinamuoju, J. N. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2019-03-22 jis išgėrė alkoholio ir nuvažiavo į Šventąją pas draugą. Draugo nesurado ir važiavo atgal į Skuodo rajoną. Važiuojant keliu link Darbėnų, lenkė automobilį ir lenkdamas kliudė lenkiamojo automobilio veidrodėlį. Po to įvažiavo nuvažiavo į pakelės griovį. Atvyko policijos pareigūnai ir nustatė neblaivumą.

Kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę ir pareiškus pageidavimą, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatytus reikalavimus ir nekylant abejonių dėl nusikaltimo padarymo, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas(BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta įvykio apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, liudytojų parodymais, teismo specialisto išvada bei kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytojas Š. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-22 apie 22:05 val. važiavo išiš Palangos į Mažeikius keliu link Darbėnų. Kelio 6 kilometre jį lenkė paskui važiavęs automobilis ir susigretinus automobiliams, jį lenkęs automobilis kliudė jo vairuojamą automobilį ir nesustojęs, nuvažiavo link Darbėnų. Jis važiavo toliau ir nuvažiavus apie 1 km., pamatė, kad jį kliudęs automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio. Automobilyje, vairuotojo sėdynėje, sėdėjo vyriškis, kuris po to išlipo ir matėsi, kad jis yra neblaivus. Atvyko policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad jį kliudžiusio automobilio vairuotojas neblaivus. Jokių kitų asmenų jį kliudžiusiame automobilyje nebuvo(b.l.48-49).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2019-03-22, 22:34 val. J. N. nustatytas 3,22 promilių neblaivumas(b.l.22).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui apsvaigimui nustatyti akto Nr. 110 matyti, kad J. N. nustatytas 3,08 promilių neblaivumas ir paimtas kraujas(b.l.31).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 2830/2019(01) matyti, kad J. N. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,31 promilės etilo alkoholio(b.l.26).

Iš 2019-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad automobilis AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) kelio Darbėnai – Šventoji 5,950 km., Lazdininkų kaimo ribose, Kretingos rajone, yra nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ir stovi įklimpęs žolėje(b.l.9-16).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis J. N. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jo kraujyje rasta 3,31 promilės etilo alkoholio. Kaltinamasis neneigia savo veiksmų, nurodo, kad prieš sėsdamas vairuoti, išgėrė degtinės. Automobilio vairavimo neblaiviam, kai vairuotojui nustatytas 1,5 promilių viršijantis girtumas, faktą patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek policijos pareigūno Edmundu Lukausko tarnybinis pranešimas, įvykio vietos protokolas ir foto lentelės, patikrinimo alkotesteriu duomenys ir specialistų neblaivumui konstatuoti ir jos laipsniui nustatyti išvada.

J. N. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

J. N. padarė nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų sąrašo, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailisi dėl netinkamo elgesio, tai rodo, kad suvokė savo elgesio neleistinumą ir savo poelgį vertina neigiamai. Kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo pavojingumas visuomenei nėra itin didelis, jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, tad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

Bausmės dydį apsprendžia atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių – nebuvimas, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu procesiniu sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Esant visoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, ši BK 64¹ straipsnio nuostata kaltinamojo atžvilgiu taikytina ir jam skirtina bausmė – bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Remiantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t.y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Atsižvelgiant į Teismų praktiką, BVK 22 straipsnio nuostatų prasme, Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Paskirtoji bauda taip pat keičiama kitomis bausmėmis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalimis, esant tam tikroms sąlygoms dėl jos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad J. N. šiuo metu nedirba, bet yra darbingo amžiaus, jis nurodo, kad prasideda sezonas statybos darbams ir jis dirbs statybos darbus, teismas mano, kad tikslinga nustatyti skirtinos baudos sumokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. J. N., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuris kvalifikuotinas kaip nusikaltimas. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas vienerių metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (vidutinis terminas, nustatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje). Šis terminas skaičiuotinas nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo iš J. N., t.y. nuo 2019-03-22. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad J. N. nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. J. N. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (3,31 promilės), taigi jis tiesiogiai panaudojo šį automobilį, darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir todėl ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam J. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00302202) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos. Vairuotojo pažymėjimas, saugojamas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, taip užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdymą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pritaikytas kaltinamojo turtui – nusikaltimo metu vairuotai transporto priemonei paliktinas galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – šios priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303- 308 straipsniais teismas

nusprendė:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio t.y. 3000 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio t. y. 2000 EUR dydžio baudą, jos sumokėjimui nustatant šešis mėnesius.

Paskirti J. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019-03-22.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš J. N. automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas(duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos turto konfiskavimui.

J. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. J. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.