Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui S. V. B. ir R. B. su trečiuoju asmeniu A. R. ir išvadą byloje teikiančia institucija VĮ Registrų centro Šiaulių filialu dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės Įmonės registrų centro Šiaulių filialas pateikė išvadą byloje( b.l.68), kurioje nurodo, kad turto registre yra įregistruota A. R. nuosavybės teisė į ginčo pastatą, juridinis pagrindas 2012m. vasario 22d. sutartis dėl teisių pagal 2012m. vasario 13d. varžytinių protokolą ir 2012m. varžytinių aktas. Kadangi ginčo turtas įstatymų nustatyta tvarka buvo perleistas ir įregistruotas trečiajam asmeniui, o sandoris, kurio pagrindu įregistruota nuosavybė į ginčo pastatus trečiajam asmeniui , tebėra galiojantis, tai ieškinys neturėtų būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2011m. gruodžio 23d. šalys sudarė sutartį – susitarimą pagal kurį atsakovas S. V. B. ir ieškovas A. P. susitarė, kad atsakovas už 20000 Lt parduoda (duomenys neskelbtini), esantį pastatą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),(3Ž1p), susitarime nurodė, kad pastatu naudotis galima apmokėjus paminėtą sumą į pardavėjo sąskaitą ir kad notariškai pardavimą įformins 2012 metų pirmą pusmetį, atribojus prie pastato priklausantį žemės sklypą( b.l.7). 2011m. gruodžio 23d. ieškovas mokėjimo nurodymu Nr. 841119 pervedė į atsakovo sąskaitą už fermą 20000 Lt( b.l.7), tačiau sutartis , atitinkanti tokios rūšies sutarčių reikalavimams – patvirtinta notaro- nesudaryta iki šiol, todėl ieškovas prašo 2011m. gruodžio 23d. sutartį pripažinti galiojančia pirkimo pardavimo sutartimi ir savo reikalavimą grindžia Lietuvos CK 1.93 str. 4d. nuostatomis.

Pagal sutarčių laisvės principą, šalys pačios gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi sandoriai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyti sandorio formos reikalavimai. Lietuvos CK 1.93 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Kitais atvejais, pažeidus formos reikalavimą, atsiranda kitų padarinių.Ieškovas remiasi Lietuvos CK 1.93 str. 4 d., kurioje nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Ieškovas nurodo, kad nors ieškovo ir atsakovo susitarimas nebuvo patvirtintas notarine forma, tačiau akivaizdžiai išreiškia abiejų šalių valią - atsakovo valią parduoti pastatą, o ieškovo- pastatą nupirkti , tai patvirtina visų sutartų pinigų už perkamą pastatą atsakovui sumokėjimas ir sandorio iš ieškovo pusės įvykdymas, tik atsakovas iki susitarime nurodyto termino neparuošė reikiamų pastato techninių ir nuosavybės dokumentų, kurių pagrindu būtų galima sudaryti pirkimo pardavimo sutartį pas notarą, ir tik atsakovo veiksmai lėmė , kad sutartis pas notarą iki šiol nėra patvirtinta. Vienok, sprendžiant, ar tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti Lietuvos CK 1.93 str. 4 d. įtvirtintų taikymo sąlygų buvimo, o būtina išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tai yra ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal Lietuvos CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo nutarties 2010m. spalio 28d. S. V. B. įmonei buvo iškelta bankroto byla ( b.l.45-46), šia nutartimi uždrausta be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti S. V. B. įmonės turtą( individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo savininko turto). 2011m. lapkričio 29d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu( b.l.47-48) nutarta laikinai apriboti nuosavybės teises į S. V. B. vardu registruotą turtą, tame tarpe ir fermą, esančią (duomenys neskelbtini)( šios civilinės bylos ginčo pastatą). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo( b.l.10-20) matyti, kad areštas atsakovo S. B. turtui, tame tarpe ir ginčo pastatui - fermai, buvo įregistruojamas ir išregistruojamas taip pat ir pagal kitų institucijų ir pareigūnų išduotus pranešimus, tačiau laikotarpiu nuo 2010m. gruodžio 28d. iki 2012m. kovo 13d. atsakovui S. – V. B. disponavimo teisė į ginčo pastatą fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Ž1p, esančią (duomenys neskelbtini), buvo apribota neginčijamai ir atsakovas, pasirašydamas su ieškovu susitarimą apie areštą žinojo( b.l.16). Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise. Įstatyme yra numatytos bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės, tame tarpe numatyta pardavėjo pareiga patvirtinti daikto nuosavybės teisę ir patvirtinti pirkėjui, kad parduodamas daiktas nėra areštuotas, kad nėra teisminio ginčo objektas, taip pat, kad pardavėjo teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota( Lietuvos CK 6.321 str.3d.). Teismui nėra žinoma ir nenustatyta, ar atsakovas buvo informavęs ieškovą apie esamus draudimus, vienok, kaip anksčiau minėta, areštas ginčo turtui buvo įregistruotas viešame registre, taigi ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas pirkėjas, ketindamas pirkti nekilnojamąjį turtą, turėjo realią galimybę sužinoti viską apie perkamą daiktą ir galimus suvaržymus. 2011m. rugpjūčio 16d. bankrutuojančios S. V. B. įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 1.1.p. buvo nutarta parduoti iš varžytinių ieškovo nurodytą pastatą fermą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),. Kaip matosi iš 2012m. vasario 29d. varžytinių akto ir sutarties dėl teisių pagal varžytinių protokolą perleidimo( b.l.51, 59-62) ginčo pastatą- fermą įsigijo A. R.( tretysis asmuo), kuriam viešajame registre šiuo metu yra įregistruota į pastatą nuosavybės teisė( b.l.13). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo pastato trečiajam asmeniui nuosavybės teise įregistravimo pagrindu nurodyta anksčiau minėta 2012m. vasario 22d. sutartis dėl teisių perleidimo Nr. 506 ir 2012m. vasario 29d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr.1., taigi tretysis asmuo yra sąžiningas ir teisėtas pastato įgijėjas ir savininkas. 2013m. sausio 7d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu atsakovo S. V. B. ieškinys dėl sandorių, kurių pagrindu tretysis asmuo A. R. varžytinių metu įsigijo ginčo pastatus, yra atmestas.

Atsakovas 2011m. gruodžio 23d. sutartimi –susitarimu siekė parduoti ieškovui areštuotą turtą, t.y. tuo metu, kai atsakovo disponavimo turtu teisė buvo apribota, todėl ieškovo teisės, jo prašomu būdu, negali būti ginamos, o sutartis negali būti pripažinta galiojančia, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo priteistinos trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos( Lietuvos CPK 93 str.). Byloje tretysis asmuo pateikė prašymą ir pinigų priėmimo kvitą( b.l.139-140), kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir atskirojo skundo surašymą bei atstovavimą teisme advokatui sumokėjo 600 Lt. Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą( paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 262 ir 270 str., teismas

nusprendžia:

A. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P. 600 Lt( šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų A. R..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.