- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 2-850-675/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00316-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant atsakovo A. J. atstovui advokatui D. P.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE1, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą, ieškinį atsakovui A. J. dėl draudimo išmokos grąžinimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslindamas ieškinį, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5.477,24 Lt draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje apdraudė automobilio HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties Nr. 12 3257589). 2011-07-25 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta asmens sveikata. Eismo įvykio metu autoavarijos kaltininkas A. J. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. Ieškovas išmokėjo 5.477,24 Lt dydžio draudimo išmoką dėl asmens sveikatos sutrikdymo. Ieškovas nurodo, jog atsakovas vairavo transporto priemonę HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be techninės apžiūros, todėl, vadovaujantis LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., draudikas, išmokėjęs draudimo įmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalis grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Ieškovas nurodo, jog atsakovas vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, nes teisės aktai imperatyviai draudžia naudoti transporto priemonę, kuriai nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl atsakovas yra laikytinas atsakingu dėl padarytos žalos. Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo, gera valia ieškovo teisėtų reikalavimų nepatenkino.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas D. P. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovas netinkamai aiškina ir taiko LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. įvardintos normos turinį. Pasak atsakovo, ši norma ne tik, kad niekuo nesieja teisės vairuoti buvimo su transporto priemonės būkle, bet antra normos dalis tiesiogiai nurodo, kad teisė vairuoti yra sietina su būtent asmens teise vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę (kad ir techniškai tvarkingą). Teisę vairuoti autotransporto priemonę patvirtinantis vairuotojo pažymėjimas yra išduodamas konkrečiam asmeniui, o ne konkrečiai autotransporto priemonei, kas dar kartą patvirtina teisės vairuoti sietinumą su asmeniu, o ne su naudojama autotransporto priemone. TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas kalba būtent apie su asmeniu sietinas vairavimo teises, yra taikytina tais atvejais, kai autoįvykio metu žalą padaro asmuo, kuris neturi teisėto pagrindo ir teisės vairuoti autotransporto priemonę ir nėra gavęs vairuotojo pažymėjimo, bet ne dėl to, kad autotransporto priemonė neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų - nėra praėjusi techninės apžiūros, kaip atsitiko šioje byloje nagrinėjamame įvykyje. Taip pat nurodo, jog teisė naudoti autotransporto priemonę ir jos atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, yra išimtinai susijusi su autotransporto priemone, jos įregistravimu ir privalomos techninės apžiūros atlikimu. Jei minėta autotransporto priemonė neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, neatlikta privaloma techninė apžiūra, tai draudikas įgis teisę iš minėtą autotransporto priemonę vairavusio asmens reikalauti atlyginti eismo įvykiu padarytos žalos nežiūrint į tai, ar minėtas asmuo turi teisę vairuoti autotransporto priemonę ar ne. Šį atvejį numato, TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardinta norma: jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Nurodo, kad A. J. turėjo teisėtą pagrindą ir teisę vairuoti autotransporto priemonę, jos neprarado tiek autoįvykio pasėkoje, tiek turi ją iki šiol. Tai, kad A. J. šiai savo teisei (teisei vairuoti) realizuoti naudojo įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę - sudarė situaciją, kurią numato ir reguliuoja TVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris ir turi būti taikomas šiuo konkrečiu atveju. Atsakovo atstovas nurodo, jog dėl šios priežasties ieškovo ieškinys privalo būti atmestas. Be to, nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad A. J. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir, kad eismo įvykis ir jo metu patirta žala atsirado būtent dėl šios aplinkybės. Šį faktą byloje privalo įrodyti ieškovas, o tuo atveju jeigu jis to neįrodo (iki šiol to padaryta nėra), ieškovas neįgyja teisės į regresinius reikalavimus ieškovo atžvilgiu TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Ieškovo atstovas advokatas M. S. į teismo posėdį neatvyko. Gautas ieškovo atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas advokatas D. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas netinkamai aiškina ir taiko LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., kadangi jame numatomi atvejai kai vairuojama transporto priemonė neturint tokios teisės. Taip pat nėra pagrindo taikyti šio įstatymo 22 str. 1 d. 2 p., kadangi neįrodyta, jog A. J. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir, kad eismo įvykis ir jo metu patirta žala atsirado būtent dėl šios aplinkybės. Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovo sveikatos būklė yra bloga ir pastarasis yra nepajėgus atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir atsakovo A. J. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 3257589, kuria apdrausta transporto priemonės – automobilio HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 3). Iš draudžiamojo įvykio tyrimų aktų (b.l. 3, 4, 5, 6), pranešimų apie įvykį (b.l. 7, 8), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pranešimo draudimo bendrovei ADB „BTA“ filialui Lietuvoje matyti, kad 2011-07-25, apie 16 val. 30 min., paženklintoje pėsčiųjų perėjoje per Vytauto gatvės važiuojamąją dalį, Ukmergės m., A. J. vairuodamas jam priklausantį lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privaloma techninė apžiūra, nepraleido į pėsčiųjų perėją įėjusio pėsčiojo J. J. ir jį partrenkė, padarydamas sunkų sveikatos sutrikimą. Draudžiamojo įvykio tyrimo aktai (b.l. 4, 5, 6) patvirtina, kad nukentėjusiajam J. J. dėl sveikatos sužalojimo buvo išmokėta 5.477,24 Lt dydžio draudimo išmoka. Ieškovas atsakovui siuntė pretenziją atlyginti žalą, tačiau atsakovas padarytos žalos ieškovui neatlygino (b.l.10, 11).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas ar jų dalis grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra <...>.
Kelių eismo taisyklių 238 punktas numato, kad leidžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja techninė apžiūra.
Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3-406 3 punkte nustatyta, kad naudoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, kuriose nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neišduoti tai patvirtinantys dokumentai, draudžiama.
Atsakovui ieškovas siuntė pretenziją atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos iki šiol neapmokėjo, nurodydamas, kad su pretenzija nesutinka. Mano, jog tai, kad jis vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros nesudaro pagrindo iš jo reikalauti draudimo išmokos, nes tai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmės. Ieškovo atstovas ginčydamas ieškinį, pagrindiniu motyvu nurodo, tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. negali būti pagrindu tenkinti ieškinį, nes neturėjimas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę negali būti siejamas su įstatymų keliamų reikalavimų neatitinkančia transporto priemone. Šie ieškovo atstovo teiginiai yra atmestini.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse, Respublikos susisiekimo ministro įsakyme nurodyta, kad transporto priemones be atliktos ir galiojančios privalomos techninės apžiūros yra draudžiama eksploatuoti. Teismų praktikoje pasisakyta kad transporto priemonių, kurias draudžiama eksploatuoti, vairavimas atitinka vairavimą be teisėto pagrindo (Įstatymo 22 str. 1 d. 3 p.). Be to pažymima, kad vien įstatymo leidėjo vartojama sąvoka – „privaloma techninė apžiūra“, leidžia spręsti, kad jos nesant negalima vairuoti transporto priemonės (2012-11-07 nutartis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2271-601/2012).
Atsakovo atstovo argumentai dėl sunkios atsakovo sveikatos būklės ir pastarojo turtinės padėties, negali būti pagrindu ieškiniui mažinti.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo pareikštų regresinių reikalavimų dydis tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo yra priteistina 5.477,24 Lt suma (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 59 p., 59.3 p., LR CK 6.38 str., 6.280 str., 6.263 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.210 str., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 164,00 Lt žyminio mokesčio išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.).
Vadovaujantis LR CPK 79 str., 88 str., 96 str., valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. 19,95 Lt dydžio pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 270 str., 307 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5.477,24 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus 24 centus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 164,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo „BTA Insurance Company“ SE1, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į.k. 300665654, buv. Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilniaus m., a/s Nr. LT25 7300 0100 0062 6711, banke Swedbank, AB, naudai.
Priteisti iš atsakovo A. J. 19,95 Lt (devyniolika litų 95 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.
Informuoti atsakovą, jog pašto išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.