- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-180-332/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38360-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- D. L.
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Kaltinamasis
- D. L.
- Advokatai
- Vitalija Mataitė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-03-16 nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-18 nuosprendžiu, ir galutinė bausmė D. L. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.
Bausmę D. L. paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią D. L. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018-03-16.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. L. į atliktą bausmę įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-18 nuosprendį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš kaltinamojo D. L. nukentėjusiajai I. V. 320,00 EUR turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad jis 2017-07-29, apie 13.35 val., įsibraudamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarnybines patalpas, pagrobė svetimą turtą – I. V. priklausančią piniginę, 20 eurų vertės, su joje buvusiais 300 eurų, I. V. vardu išduotais Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko „(duomenys neskelbtini)“ kreditine ir debetine mokėjimo kortelėmis, iš viso I. V. turto už 320 eurų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo sušvelninti jam paskirtą labai griežtą bausmę, į bausmės laiką įskaityti jau atliktos bausmės laiką pagal kitą nuosprendį, ir bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje, kur jis galėtų tinkamai reabilituotis, nevaržomas dirbti ir pradėti atlyginti žalą, kurią yra padaręs nukentėjusiesiems.
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį paskirta labai griežta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teigia, kad jis yra dar labai jauno amžiaus, o kalėjimas – tikrai ne vieta, kur jis turėtų leisti savo jaunystės dienas. Pažymi, kad jis iš pradžių nesuprato, jog, įėjus pro praviras duris, jis įsibrovė į patalpą, tačiau dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad įvykdė apysunkį nusikaltimą ir tai nėra toleruotina. Jis nori pasitaisyti ir kabintis į gyvenimą visais įmanomais būdais, todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir patikėti, kad ateityje jis daugiau taip niekada nesielgs.
Teismo posėdyje nuteistasis D. L. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą – sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskirti bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Nuteistojo D. L. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-03-16 nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai D. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.
Nuteistasis D. L. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę bei paskirti ją atlikti atvirojoje kolonijoje. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo D. L. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. L. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų.
Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-03-16 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam D. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į D. L. asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, nedirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, išsituokęs, neturi tvirtų socialinių ryšių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. L. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą D. L. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. L. už nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. L. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-18 nuosprendžiu subendrinta bausmė (1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti D. L. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. L. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis yra jauno amžiaus, kad jis iš pradžių nesuprato, jog, įėjus pro praviras duris, jis įsibrovė į patalpą, tačiau dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi, kad jis suvokia, jog įvykdė apysunkį nusikaltimą ir tai nėra toleruotina, kad jis nori pasitaisyti ir kabintis į gyvenimą visais įmanomais būdais, kad ateityje jis daugiau taip niekada nesielgs – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. D. L., būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.
Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti jau atliktos bausmės laiką pagal kitą nuosprendį, tačiau šis nuteistojo prašymas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. L. už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-18 nuosprendžiu, ir paskyrus jam galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, D. L. į bausmės laiką įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-18 nuosprendį, laikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo D. L. prašymą į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti jau atliktos bausmės, paskirtos pagal kitą nuosprendį, laiką.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. taip pat prašo jam už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę nustatyti atlikti atvirojoje kolonijoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės atlikimo vietos nustatymas yra išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi baudžiamasis įstatymas nenustato formalių kriterijų, į kuriuos teismas privalėtų atsižvelgti parinkdamas pataisos įstaigos rūšį, teismui leidžiama spręsti kiekvienu konkrečiu atveju pačiam, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo D. L. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – į tai, kad padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. L. jam paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu ir pakeisti D. L. paskirtą bausmės atlikimo vietą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti atlikti subendrintą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir tinkamai atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bylos aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. L. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-03-16 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.