Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. (2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) įstatymo redakcija), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 187 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2008-03-05, apie 17 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas ne mažiau kaip 13 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajai R. V. į galvą, krūtinę ir kitas kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas smūgių vietose bei tyčia smogdamas peiliu ne mažiau kaip 21 kartą R. V. į įvairias kūno vietas padarė daugybinius durtinius-pjautinius sužalojimus smūgių vietose, tarp jų dvi kiaurines durtines-pjautines pilvo priekinės sienos kairėje žaizdas ir plonžarnės kiaurinius sužalojimus, kasos galvutės akliną sužalojimą, plonžarnių pasaito arterijos pažeidimą, kiaurinius durtinius-pjautinius nugaros dešinės pusės viršutinio aukšto sužalojimus ir pasieninės pleuros ir tarpšonkaulinių kraujagyslių pažeidimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir kančias. Dėl sunkaus šoko, išsivysčiusio dėl nukraujavimo, sąlygoto 21 durtinės–pjautinės žaizdos, R. V. 2008-03-06 00 val. 49 min. mirė, tai yra itin žiauriai ją nužudė.

Be to, E. B. 2008-03-05, apie 17 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyvendindamas paskatas, kilusias po pasikėsinimo į R. V. gyvybę, pagrobė R. V. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus: 1299 litų vertės „Nokia E65“, 229 litų vertės „Nokia 2610“, ir 440 litų bei A. B. priklausantį 100 litų vertės DVD grotuvą „Promus“, iš viso pagrobė svetimo turto bendros 2068 Lt vertės.

Be to, E. B. 2008-03-05, apie 17 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sulaužydamas A. B. priklausančią sieninę spintą, padarė 100 litų žalą, nutraukdamas laidus padarė 200 litų žalą, tai yra sugadindamas nedidelės vertės svetimą turtą padarė nukentėjusiajai A. B. 300 litų žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino. Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad telefonu susitarė susitikti su nukentėjusiąja. Ji paprašė nupirkti alkoholio. Jis nusipirko mažą buteliuką brendžio. Bute iš pradžių sėdėjo, gėrė alkoholį, kalbėjosi. Jis anksčiau nebuvo susidūręs su prostitucija. Nukentėjusioji daug jam papasakojo apie savo darbą, draugus ir įvykius, kurie nutinka jos darbe. Atliko su juo oralinį seksą. Nukentėjusioji paprašė sumokėti. Jis sumokėjo 150 Lt. Toliau kalbėjosi su nukentėjusiąja. Ji vėl paprašė sumokėti. Pasakė, kad bute yra įrengtos videokameros ir jos viską fiksuoja. Jis sumokėjo 130 Lt. Po kažkurio laiko ji pasakė, kad skolingas už alkoholį, nes išgėrė jos turėtą alkoholį. Jis sumokėjo 100 Lt. Atsigėrė kavos. Norėjo išeiti iš buto, bet jam pasakė, kad turi sumokėti už kavą. Jis pasakė, kad daugiau pinigų neturi. Ji kažkam telefonu paskambino. Jam pasakė, kad atvažiuos žmonės ir viską išsiaiškins. Ketino eiti, bet prieškambaryje nukentėjusioji jam užstojo kelią, klausė, kaip mokės. Jis ją stumtelėjo ir norėjo praeiti, bet ji nepraleido, o ant spintelės prie kriauklės gulėjo peilis balta rankena. Ji paėmė tą peilį ir nukreipė į jį, geležtės galu lietė kūną. Jis paėmė už jos rankos ir nukreipė peilį jos rankoje į ją, kiek stumtelėjo ir pajuto, kad peilis įsmigo į jos kūną, į pilvą. Peilis liko jos kūne. Ji stvėrė jo dešinę ranką, įkando jam į mažąjį pirštą, po to į vidurinį, tada stvėrė rankomis už veido, įdrėskė veidą. Tada ėmė smūgiuoti jai rankos kumščiais, kojomis. Kiek sudavė smūgių, neprisimena. Po pirmų suduotų smūgių jis jau nieko nebesuprato, jį buvo apėmęs siaubas. Besigrumdami atsidūrė kambaryje. Kambaryje sudavė smūgius. Kiek sudavė smūgių, neprisimena. Nuo smūgių nukentėjusioji nukrito aukštielninka. Gulėdama ji dar įkando jam į kairės rankos nykštį, delną. Norėjo išeiti iš buto, o ji pagriebė už kojos ir jis suklupo. Tikriausiai šiuo metu buvo suduoti smūgiai peiliu į įvairias kūno vietas daug kartų. Šito momento visai neatsimena, kiek kartų sudavė, nežino. Neatsimena, kaip paėmė daiktus iš buto, neatsimena, kaip sugadino baldus. Anksčiau yra lankęs imtynių, kikbokso ir dziudo treniruotes. Vartojo vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas. Matyt susimaišė vaistai su alkoholiu, todėl taip pasielgė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo parodymus patvirtina įtariamojo E. B. parodymų patikrinimo vietoje 2008 m. kovo 14 d. protokolas (t. 3, b. l. 6–24).

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad nežinojo, jog dukra dirba tokį darbą. Matyt dėl to, kad gyveno varganai ir norėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Dukra nužudyta žiauriai. Padaryta materialinė žala atlyginta. Jis gavo pranešimą iš antstolės, jog pinigai yra įnešti į jos sąskaitą. Pinigų kol kas iš antstolės neėmė, bet jie yra pas antstolę. Taip pat gavo pranešimą, jog 3910 Lt už paminklą taip pat įnešti į antstolio sąskaitą. Reiškia 100000 Lt neturtinės žalos ieškinį.

Liudytoja J. S. parodė, kad tą dieną kaimynų bute jokio triukšmo negirdėjo. Jai kažkas paskambino į duris. Kai atidarė duris, pamatė moterį. Moteris buvo subadyta, bėgo kraujas. Moteris paprašė pagalbos ir sukniubo koridoriuje. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Iš moters nugaros ištraukė peilį. Į kaimynų butą buvo užėjusi vėliau, kai atvyko tyrėjai. Bute buvo išmėtyti daiktai. Bandyta valyti kraujo dėmes.

Liudytojas R. D. parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai. Turėjo būti kaltinamojo vestuvės ir su draugais kalbėjosi, jog turi būti bernvakaris. Kovo 5 d., apie 16.30 val., jam paskambino kaltinamasis ir paprašė paimti iš Šilutės plento, netoli „Regitros“, ir parvežti namo. Taip pat prašė kitos dienos rytą nuvežti į stotį, nes žadėjo važiuoti pas močiutę į Alytų. Kai susitiko, veidas nebuvo sudraskytas nagais, tik šiek tiek raudonas. Kaltinamasis buvo išsigandęs. Apie įvykį jam nieko nepasakojo.

Liudytojas V. M. parodė, kad kai susitiko su kaltinamuoju, pastarasis elgėsi keistai. Toks elgesys jam buvo nebūdingas. Paprašė paskolinti pinigų, nors jis žinojo, jog iš vakaro turėjo nemažą sumą pinigų. Jis paskolino 30 Lt.

2008 m. kovo 5 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią bute (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sulaužyta prieškambaryje esanti sieninė spinta bei nuplėšti elektros laidai. Ant nulaužtos spintos dalies aptiktas delno pėdsakas Nr. 3, įpakuotas į voką Nr. 2. Ant puodelio, stovėjusio virtuvėje ant stalo, aptikti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1 ir 2, įpakuotos į voką Nr. 5. Apžiūros metu bute aptiktos raudonos spalvos skysčio dėmės, panašios į kraujo dėmes, auskarai bei pakabukas (t. 1, b. l. 8–31).

Specialisto išvadose Nr. 276 ir Nr. 307 konstatuota, kad piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 paliktas pil. R. V. dešinės rankos nykščiu, delno pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 3, paliktas E. B. kairės rankos delnu (t. 1, b.l. 44–46, 48–51).

2008 m. kovo 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja pateikė peilį ir R. V. rūbus (t. 1, b. l. 74).

2008 m. kovo 6 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti R. V. drabužiai ir peilis. Apžiūros metu nustatyta, kad R. V. kelnės, megztinis ir liemenėlė gausiai sutepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują, taip pat juose padaryti kiauriniai pažeidimai (t. 1, b. l. 76–81).

2007 m. kovo 19 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad liudytoja A. B. atpažino peilį, kuris buvo paimtas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kaip peilį, kuris buvo bute (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146–148).

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. B. nužudė kitą žmogų: kad jis tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 13 smūgių ir peiliu dūrė R. V. ne mažiau kaip 21 kartą į įvairias kūno vietas. Dėl sunkaus šoko, išsivysčiusio dėl nukraujavimo, sąlygoto 21 durtinės-pjautinės žaizdos, R. V. 2008 m. kovo 6 d. 00 val. 49 min. ligoninėje mirė.

Kolegija konstatuoja, kad nužudymas padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatą ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kaltinamasis E. B. suduodamas smūgius peiliu ne mažiau kaip 21 kartą nukentėjusiajai į kūną, pilvą, turėjo suprasti ir privalėjo numatyti, kad tokiais savo veiksmais gali atimti gyvybę kitam žmogui. Kaltinamasis E. B. sudavęs smūgius peiliu R. V. iš įvykio vietos pabėgo. Kaltinamojo E. B. pabėgimas iš įvykio vietos ir palikimas sužalotą bet dar gyvą nukentėjusiąją, įrodo, jog jis neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti.

E. B. nusikalstama veika dėl R. V. nužudymo kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos padarymu metu galiojusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. (2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) įstatymo redakcija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str.) – kito žmogaus nužudymas itin žiauriai. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu, padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Ši aplinkybė baudžiamojoje byloje įrodyta. Kaltinamasis E. B. sudavė rankomis ne mažiau kaip 13 smūgių, peiliu ne mažiau kaip 21 kartą R. V. į įvairias kūno vietas. Kaltininkas E. B. suduodamas minėtą skaičių smūgių nukentėjusiajai privalėjo suvokti itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Nukentėjusioji po pavartoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, be to, ji aktyviai priešinosi kaltinamajam. Tai patvirtina 2008 m. kovo 15 d. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 598/08(03), kurioje konstatuota, kad E. B. blyškiai rožinis odos plotas kairio skruosto išoriniame krašte bei odos randelis apatinės lūpos ir smakro dešinėje pusėje liko užgijus odos įdrėskimams, kurie galėjo būti padaryti rankos pirštų nagais. Kandant galėjo būti padaryta paviršinė dešinės plaštakos III ir V pirštų žaizda. Šie sužalojimai galėjo gautis aukai priešinantis, draskant veidą nagais bei įkandus į ranką (t. 3, b. l. 72–76).

E. B. nusikalstama veika dėl svetimo turto pagrobimo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. B. pagrobė nukentėjusiajai R. V. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus: 1299 litų vertės „Nokia E65“, 229 litų vertės „Nokia 2610“, 440 litų bei A. B. priklausantį 100 litų vertės DVD grotuvą „Promus“. Iš nukentėjusiojo V. V. pateiktų garantinių pažymų matyti, kad R. V. naudojosi mobiliojo ryšio telefonais „Nokia E65“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir „Nokia 2610“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kurie buvo įsigyti bendrovėje „Omnitel“ (t. 1, b. l. 99, 100). Iš telefoninio ryšio operatoriaus pateiktų duomenų matyti, kad 2008-03-06 18 val. 58 min. po R. V. mirties telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (R. V. telefono aparatas Nokia 2610), buvo aktyvuota kortelė, kurios abonentinis Nr. 8-607 06439 (t. 2, b. l. 16).

Kaltinamajam E. B. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo. 2008 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nukentėjusiosios A. B. prašymas, kuriame ji atsisako nuo jai padarytos turtinės žalos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 4 d. numatyta, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. numatytą veiką atsako asmuo tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas. Kadangi prokuroras nepareiškė reikalavimo ir prašo baudžiamosios bylos dalį nutraukti, todėl kaltinamajam E. B. baudžiamosios bylos dalis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 5 p., nutrauktina.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, prisipažindamas padaręs nusikalstamas veikas, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, atlygino padarytą turtinę žalą ir iš dalies neturtinę žalą. Kolegija pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes ji pirma paėmė peilį ir kaltinamąjį nenorėjo išleisti iš buto reikalaudama pinigų, taip pat kaltinamąjį gąsdino išgalvotais vyrais, kurie gali nuvežti į mišką ir atimti pinigus, jei kaltinamasis nesumokės reikalaujamos sumos.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis pirko alkoholinius gėrimus ir juos vartojo prieš padarant nusikalstamas veikas.

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 8208,24 Lt priteisimo iš kaltinamojo E. B.. Teismui pateikta 2008 m. rugpjūčio 14 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, sudaryta tarp Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo E. B.. Sutartyje numatyti žalos atlyginimo terminai ir sutarties nevykdymo pasekmės, todėl ieškovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Nukentėjusysis S. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 91), kuriuo prašo dėl dukters mirties padarytos turtinės žalos atlyginimui priteisti 2835,19 Lt, neturtinės žalos atlyginimui priteisti 100000 litų. Paminklo statymui prašo priteisti 3910 Lt. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais (PVM sąskaitomis-faktūromis, kasos pajamų orderiais, pajamų orderiais (t. 1, b. l. 93–95, t.4, b. l. 22–23) visiškai įrodyta, kad nukentėjusysis S. P. turėjo laidojimo ir paminklo pastatymui 6745,19 Lt išlaidų. Ši suma yra gyvenimiškai reali, atitinka Lietuvoje nusistovėjusias laidojimo tradicijas, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Priteistina iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiajam S. P. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti 6745,19 Lt.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6. 250 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis S. P. dėl tragiškos dukters netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo E. B. veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė itin žiauriai. Bet teismas spręsdamas šį klausimą atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nukentėjusioji R. V. vertėsi prostitucija nuomodamasi liudytojai A. B. priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Tai įrodo 2008 m. kovo 5 d. daiktų pateikimo protokolu ir daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas nuomininkų registracijos žurnalas (t. 1, b. l. 109–144) bei policijos pateikta įskaitos pažyma, kad dėl vertimosi prostitucija R. V. kelis kartus bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 85).

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo E. B. nukentėjusiajam S. P. 75000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. B. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę – neteistas, dirbo, charakterizuojamas gerai, aktyviai sportavo. Tačiau kaltinamasis E. B. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą – kito žmogaus nužudymą, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir kadangi yra kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skiria bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. (2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21) įstatymo redakcija), ir jį nubausti laisvės atėmimu vienuolikai metų (11 m.).

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

E. B. baudžiamosios bylos dalį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 5 p., nutraukti.

Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d., 2 p. bausmių apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų (11 m.).

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2008 m. lapkričio 12 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. lapkričio 12 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti S. P. iš E. B. 6745,19 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis litus devyniolika centų) padarytai turtinei žalai atlyginti ir 75000 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį, pėdsakus Nr. 1, voke Nr. 1, kraujo pėdsaką voke Nr. 7, kraujo pėdsaką voke Nr. 8, daktiloskopinės plokšteles Nr. 1, 2 voke Nr. 5, daktiloskopinę plokštelę Nr. 3 voke Nr. 2, daktiloskopinę plokštelę Nr. 4 voke Nr. 16, daktiloskopines plokšteles Nr. 5, 6, 7 voke Nr. 15, daktiloskopinę kortelę su R. V. rankų pėdsakais, daktiloskopinę kortelę su E. B. rankų pėdsakais, R. V. rūbus – kelnes, megztinį, liemenėlę, kelnaites, supakuotus pakete Nr. 18, R. V. kraujo pavyzdį voke Nr. 20, R. V. rankų nagus su panagių turiniu vokuose Nr. 21 ir 22, marlės tamponą su makšties spindžio medžiaga voke Nr. 23, du objektinius stiklelius su makšties spindžio medžiaga voke Nr. 24, R. V. galvos plaukų pavyzdžius voke Nr. 25, E. B. kraujo pavyzdį voke Nr. 27, saugomus Klaipėdos apskrities VPK (t. 1, b. l. 82), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p., 4 p., sunaikinti. Tris kompaktinius diskus su fotonuotraukomis saugoti su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų, nuteistasis per 20 d. nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.