- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- 2YT-8767-902/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07643-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, V. T., A. T.
- Kategorijos
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, V. T., A. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, po G. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą - gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad 1992 m. birželio 29 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas pripažinimo juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo mama G. Š. po tėvo J. T. mirties kartu su broliais V. T. ir A. T. priėmė palikimą gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi jį valdyti. 2016 m. kovo 31 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas patikslino minėtą sprendimą. Tačiau savalaikiai palikimo priėmimas nebuvo įformintas, nors realiai pareiškėjo motina gyveno name (duomenys neskelbtini). G. Š. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties tik pareiškėjas, palikėjos sūnus, liko vienintelis įstatyminis paveldėtojas. Jis faktiškai priėmė palikimą, pradėjęs jį valdyti, gyvendamas name, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis perėmė visus namų apyvokos daiktus ir baldus, mokėdamas mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau dėl paveldėjimo savalaikiai nesikreipė į notarą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime su pareiškimu sutiko.
Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens valstybės atstovas VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė motinos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėjas įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjos G. Š. sūnus (b. l. 4). G. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra (b. l. 23). Po palikėjos mirties, palikimo niekas nepriėmė (b. l. 25). Suinteresuoti asmenys, ketvirtos eilės įpėdiniai, prieštaravimų dėl pareiškimo neišreiškė (b. l. 51, 52).
Po palikėjos G. Š. mirties liko jos turtas: gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-38).
Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjas pradėjo valdyti palikimą sudarantį turtą, t.y. perėmė ir naudojosi minėtu palikėjos nekilnojamuoju turtu, deklaravo žemę, mokėjo mokesčius (b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17). Šie duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad pareiškėjas, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė savo motinos palikimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, po palikėjos mirties palikimo kitokiu būdu niekas nepriėmė. Taigi, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Dėl to pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškėjo priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,40 Eur (dešimt eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.