- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- N-62-2682-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 11 d. surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. rugpjūčio 14 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), Viešintų k., Anykščių rajone, vartojo necenzūrinius žodžius N. S. atžvilgiu, įžeidinėjo ir grasino jai, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino A. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį ir skyrė 100 Lt baudą. Nukentėjusioji N. S. paaiškino, jog ji kartu su G. P. ir savo dukra automobiliu negalėjo pravažiuoti (duomenys neskelbtini), Viešintų k., Anykščių rajone, nes ant keliuko, ties A. L. namu, buvo sudėti akmenys. Ji išlipo iš transporto priemonės norėdama vieną akmenį pastumti, tačiau pasirodęs A. L. iš karto pasiūlė jai „į snukį“, po to išplūdo rusiškais keiksmažodžiais neleisdamas važiuoti keliuku. Liudytoja D. S. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios N. S. paaiškinimais, kuri nors pažįsta A. L., tačiau neturėjo su juo jokių reikalų, nebuvo su juo susipykusi. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neleidžia naudotis valstybinėje žemėje esančiu keliuku. Teismas atmetė liudytojų J. L., M. Z. ir E. Z. parodymus apie tai, jog A. L. nevartojo necenzūrinių žodžių N. S. atžvilgiu, kaip nepagrįstus, kadangi jie yra A. L. artimi asmenys, galintys būti suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę (asmuo nebaustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmuo pažeidimą padarė sulaukęs 65 metų), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu, A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismo posėdžio protokole ir nutarime yra neteisingai užfiksuoti jo paaiškinimai dėl pažeidimo padarymo vietos ir laiko. Nurodo, kad jis teismo posėdyje paaiškino, jog konfliktas tarp jo ir N. S. įvyko 2009 m. rugpjūčio 14 d., apie 18 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad jis neįžeidinėjo N. S., nevartojo necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu. Nurodo, kad nei N. S., nei teismo posėdyje apklausti liudytojai nekonkretizavo, kokius keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius jis vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu. Teigia, kad teismas nemotyvavo, kokiu būdu jis pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų J. L., M. Z. ir E. Z. parodymus. Teigia, kad jis nuolat konfliktuoja su liudytoja D. S., pastaroji yra N. S. gera draugė, todėl neatmestina, kad jos yra suinteresuotos nepagrįstai jį apkaltinti. Tvirtina, kad liudytoja D. S. nematė konflikto ir negalėjo jo girdėti, nes konfliktas buvo 100 metrų atstumu nuo jos namo. Nurodo, kad N. S. tyčia išprovokavo konfliktą. Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. S. parodymų. Nurodo, kad teismo posėdyje nebuvo apklaustas G. P. ir A. A., taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnį. Teigia, kad teismas nepagrįstai neanalizavo konflikto kilimo priežasčių ir nepriėmė įrodymų, patvirtinančių jog takelis šalia jo namo nėra kelias ir juo negalima važiuoti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teigia, kad A. L. nurodyta aplinkybė, jog liudytoja D. S. negalėjo matyti konflikto, vertintina kaip neobjektyvi, kadangi apelianto ir minėtos liudytojos namai stovi vienas šalia kito, o konfliktas įvyko 40 metrų atstumu nuo D. S. namo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. L. kaltė, padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta bei mano, jog veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota tinkamai.
A. L. teiginiai, kad jis neįžeidinėjo N. S., nevartojo necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Nukentėjusioji N. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ji norėjo patraukti akmenį, stovėjusį ant kelio šalia A. L. namų bei kliudžiusį automobiliui važiuoti (duomenys neskelbtini), tačiau pasirodęs apeliantas pasiūlė jai duoti į „snukį“, plūdo ją rusiškais keiksmažodžiais (b. l. 39). Tiek N. S., D. S., G. P. bei Rimvydas Bukauskas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, tiek liudytoja D. S. teismo posėdyje parodė iš esmės tas pačias aplinkybes (b. l. 7 – 10, 40). Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantą, jų nurodytos aplinkybės yra nuoseklios, tarpusavyje neprieštaraujančios. A. L. teiginys, kad liudytoja D. S. nematė konflikto ir negalėjo jo girdėti, vertintinas kaip prielaida, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Apeliantas tai pat nurodo, kad N. S. tyčia išprovokavo konfliktą, tačiau tokia aplinkybė prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. L. viešoje vietoje įžeidinėjo N. S., vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Tokie veiksmai nelaikytini priimtinais ir atitinkančiais visuomenėje priimtas bendras elgesio taisykles. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl apelianto veiksmų buvo sutrikdyta kitų asmenų rimtis ir viešoji tvarka, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
A. L. teigia, jog teismo posėdžio protokole ir nutarime yra neteisingai užfiksuoti jo paaiškinimai dėl pažeidimo padarymo vietos ir laiko. Apeliantas teismo posėdyje paaiškino, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d., apie 16 val., įvyko konfliktas tarp jo ir N. S. (b. l. 39). A. L. nepareiškė jokių pastabų dėl teismo posėdžio protokolo (b. l. 39 – 41), todėl nėra pagrindo netikėti jame užfiksuotais faktais. Be to, nors pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta neteisinga pažeidimo padarymo vieta (iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp A. L. ir N. S. įvyko prie apelianto namų, esančių (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)), tačiau tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog apeliantas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmesti liudytojų J. L., M. Z. ir E. Z. parodymai, todėl jų nebekartoja. Be to, J. L. ir M. Z. parodymai apie tai, jog A. L. nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamų veiksmų (b. l. 40), prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl jie vertintini kaip bandymas padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojai E. Z. ir A. S. patvirtino, kad jie nematė ir negirdėjo konflikto, iškilusio tarp apelianto ir N. S. (b. l. 40 – 41).
Pabrėžtina, kad A. L. padarytas pažeidimas yra visiškai įrodytas ir pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo kviesti papildomus liudytojus, nurodomus apeliaciniame skunde, t. y. G. P. ir A. A.. ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog A. L. nebuvo pateikęs prašymo apklausti minėtus asmenis (b. l. 39 – 41). Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. A. žinotų kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neanalizavo konflikto kilimo priežasčių ir nepriėmė įrodymų, patvirtinančių jog takelis šalia jo namo nėra kelias ir juo negalima važiuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad santykių tarp konflikte dalyvavusių asmenų pobūdis neturi įtakos sprendžiant atsakomybės už viešąją tvarką trikdantį elgesį klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1280/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju konflikto kilimo priežastis nesvarbi sprendžiant dėl A. L. kaltės pagal ATPK 174 straipsnį.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.