Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržicki, kaltinamųjų gynėjui Romanui Bareikai, nukentėjusiesiems L. S. ir J. S., jų atstovui advokatui Vy. B., išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionyse; LR pilietis; 11 klasių išsilavinimo; našlys; gyvenantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r.; nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str.1d. ir 270 str.2d.;

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje; LR pilietis; vidurinio išsilavinimo; nevedęs; gyvenantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r.; bedarbis, darbo biržoje registruotas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str.1d. ir 270 str.2d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. kaltinamas svetimo turto pagrobimu, t.y. tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 11 d. 11.00 val. iki 2012 m. spalio 03 d. 11.00 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tyčią pagrobti medieną miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, esančiame (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, nuosavybės teise priklausančiame L. ir J. S., veikdamas bendrai su M. P., neturėdamas leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto ir pagrobė 261,98 kubinius metrus mišrios medienos, kurio 1 kubinio metro kaina 100 Lt, tuo nukentėjusiesiems L. ir J. S. padarė 26 198 Lt turtinę žalą, šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Taip pat kaltinamas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu, o būtent tuo, kad jis aukščiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vykdydamas kartu su M. P. aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, nukirsdamas 261,98 kubinius metrus mišrios medienos iš L. ir J. S. priklausančio miško, neturėdamas leidimo kirsti mišką, pažeisdamas LR Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų" 20 p., nustatantį, kad kirsti mišką yra privalomas leidimas, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nustatantį, kad LR piliečiai ir visuomenės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, padarė didelę 11 527,12 Lt žalą augmenijai, šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. M. P. kaltinamas svetimo turto pagrobimu, o būtent tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 11 d. 11.00 val. iki 2012 m. spalio 03 d. 11.00 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tyčią pagrobti medieną miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajone, nuosavybės teise priklausančiame L. ir J. S., veikdamas bendrai su G. P., neturėdamas leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto ir pagrobė 261,98 kubinius metrus mišrios medienos, kurio 1 kubinio metro kaina 100 Lt, tuo nukentėjusiesiems L. ir J. S. padarė 26 198 Lt turtinę žalą, šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Taip pat kaltinamas aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu, o būtent tuo, kad jis aukščiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vykdydamas kartu su G. P. aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, nukirsdamas 261,98 kubinius metrus mišrios medienos iš Liudmilai ir J. S. priklausančio miško, neturėdamas leidimo kirsti mišką, pažeisdamas LR Miškų įstatymo 9 str. 6 d. nustatytą draudimą atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų" 20 p., nustatantį, kad kirsti mišką yra privalomas leidimas, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., nustatantį, kad LR piliečiai ir visuomenės organizacijos privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, padarė didelę 11 527,12 Lt žalą augmenijai, šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d.

Kaltinamasis G. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 metais, liepos- rugpjūčio mėnesiais, pjovė mišką malkoms (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, kuriame 12 hektarų miško ir žemės priklausė jo proseneliui. Jo motina atkūrė savo tėvų nuosavybę, tame tarpe ir į mišką. Prieš pjaunant jam motina parodė, kurioje vietoje yra jų miškas. Jis žinojo, kad pjaunant nuosavą mišką leidimo nereikia. Dirbo su sūnum M. P.. Miško medžių amžius-Iki 70 metų. Pradėjo pjauti sausuolius ir 4 ar 5 priekabas jų pripjovė. Apie rugpjūtį malkas (kaladėles) motinai vežė ūkininkas D. J., kuris gyvena netoli ir turi traktorių. Pjovė dvi linijas: vieną liniją – 100 metrų, kitą liniją – 40-50 metrų. Dar reikėjo medienos lentom s- pirties grindų pakeitimui. Sveiką mišką-pušis vežė su mašina. Kaimynas V. S.„ ištraliavo“ (ištempė) medžius į pakraštį-prie kelio ir sukrovė į krūvą. Už darbą jam sumokėjo 50 litų. Tai galėjo būti rugsėjo ar spalio mėnuo. Žmogaus, kuris vežė rastus į lentpjūvę, nepažįsta. Su juo susitarė, kad nuvežtų rastus į lentpjūvę, bet nežino į kurią lentpjūvę vežė. Vairuotoją surado atsitiktinai- ėjo grybauti, pamatė miške bedirbančią techniką, pašnekėjo su vairuotoju, tas pažadėjo nuvežti ir po savaitės rastus nuvežė į lentpjūvę. Skambino pats tam asmeniui, kuris turi miškovėžį. Medienos išvežė apie 46 kubinių metrų. Jis tuo metu negalėjo pjauti malkų, nes nuo 2012- 01- 09 iki 2012- 01- 16 dienos gulėjo ligoninėje- Lazdynuose, Vilniuje, ir jam negalima buvo kilnoti sunkių daiktų. Gal būt 2012 metais kažkas kitas pjovė tą mišką, nes būtent 2012 metais jis pamatė mišką jau išpjautą. Jis pasakė apie tai savo motinai, kuri buvo nuėjusi pas policijos pareigūną V. B.. Kad ne savo mišką pjovė jis sužinojo pernai, kai buvo iškviestas į policiją. Jis klausė motinos,-kaip taip išeina, kad tai ne tavo miškas, o ji sakė, kad tai jos miškas. Jo motina - 83 metų amžiaus, kartais neatsimena ką pasakoja. Padarytą žalą mėgins atlyginti. Nori pažymėti, kad gyvena atskirai nuo motinos, tačiau pas ją dažnai lankosi, jų santykiai yra geri. Jo motina jam duodavo pinigų, gautų už parduotus sklypus, tačiau jis niekada nedalyvavo motinai sudarant tų sklypų pardavimo sutartis.

Kaltinamasis M. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino iš dalies ir paaiškino , kad galėjo padaryti žalos gamtai. Nuo 2011 liepos mėnesio pradėjo pjauti medieną, nes močiutė (I.P.) paprašė paruošti malkų. Pjovė (duomenys neskelbtini) miške vienu pjūklu. Ribas parodė tėvas. 3-4 mėnesius pjovė medieną su pertraukomis. Sausuolių buvo 5 priekabos, buvo ne tik pušys, bet ir eglių. Sveiką mišką pjovė po 6 metrus ir pripjovė jo 4 nepilnus „patukus“. V. S. rastus „ištraliavo“ iš miško prie kelio, o kas juos išvežė – nežino. Su miškovežio vairuotoju tarėsi tėvas. Jo „švogeris“ S. neturi lentpjūvės ir tuo metu neturėjo.

Kai atvažiavo kriminalistai, tai tik tuomet suvokė, kad išpjovė ne savo mišką. Po to kalbėjo su močiute, tačiau ji tvirtino, kad tai jos miškas. Jis žinojo, kad močiutė pardavinėja sklypus. Žalą atlygins. Iš viso miško 12 hektarų, tačiau sklypai yra už 2-3 kilometrų vienas nuo kito.

Visas lentas sunaudojo pagal paskirtį, po kirtimų miške nesilankė.

Nukentėjusioji L. S. palaiko savo civilinį ieškinį ir paaiškino, kad iš senos pažįstamos I. P. 2009-01-07 pirko (duomenys neskelbtini) kaime, 5 hektarų miško sklypą. Pas notarę patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį atliko visą teisinę registraciją. Prieš pirkdama buvo nuvykusi į vietą apžiūrėti to sklypo. Pusę sklypo užėmė jaunesnis miškas, o didesnę dalį –brandus. Ribos buvo aiškios, viskas buvo sutvarkyta. Kaimynai pakvietė apžiūrėti gretutinio sklypo ribas, nes turėjo būti atlikti matavimai, tuomet vyras apžiūrėjo, kad nėra dalies – 1 ha miško, kuris buvo iškirstas plynai. Miško linijos buvo sutvarkytos iki sklypo įsigijimo. Žala padaryta nemaža, nes reikia atsodinti mišką, jį sutvarkyti, kainavo ir teisinės paslaugos.

Buvo matyti, kad miškas iškirstas greitai, skubant. Policija visiškai nesunkiai nustatė, kas tai padarė. Su I. P. jokių nesusipratimų nebuvo, nors ji sakydavo, kad ją kažkas vis apgaudavo.

I. P. turi gerą atmintį.Ji (nukentėjusioji) nepadėjo I. P. pardavinėti sklypų. Žalos dydį nustatė pagal rinkos kainą. Žinojo, kad I. P. buvo atkurta nuosavybės teisė, tačiau I. P. paprašyta , ją atstovavo tik tvarkant dokumentus. Tokios kalbos nebuvo, kad už atstovavimą I.P. jai dovanos sklypą. Vėliau notariškai patvirtintas įgaliojimas buvo panaikintas. Su I. P. ji nebendravo gal pusantrų metų, kai ji atėjo ir pasiūlė pirkti žemės sklypą. Jos dviese važiavo žiūrėti žemės sklypo. Ji nepasinaudojo I. P. įgaliojimais. Kai buvo atkurta nuosavybės teisė I. P., ji pati pradėjo tvarkyti savo reikalus, matomai, su giminaičių pagalba. Artimiausia (duomenys neskelbtini) vns. lentpjūvė yra Strūnaityje ir Cirkliškyje. G. P. yra I. P. sūnus. Piniginius reikalus I.P. tvarko pati, yra sakiusi, kad pinigai yra reikalingi vaikams ir anūkams. Paskutinį kartą I. P. su sūnumi pas ją buvo užėjusi prieš metus, kai baudžiamoji byla dar nebuvo iškelta, sakė, kad ją skriaudžia, bet ji jos neišklausė.

Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad 2011 liepos mėnesį apžiūrėjo mišką, nes buvo sausuolių, reikėjo tvarkyti, tačiau kadangi turėjo sveikatos problemų, tai pagalvojo- kitais metais sutvarkys, nes buvo audra, išvertė medžius. Tuomet paskambino iš Panevėžio rajono matininkė ir pasakė kad reikia suderinti miško ribas. Nuvažiavo ir pamatė, kad nėra dalies miško. Buvo barbariškai iškirsti brandūs medžiai: pagrinde-pušys, virš 70 metų. Šiaip kamieną stengiamasi nupjauti kuo žemiau, o čia buvo pjauta kaip patogu. Apie tai jis pasakė žmonai, parašė pareiškimą policijai. Tada nuvažiavo su kriminalistais, gamtos apsaugos atstovu, jie paskaičiavo žalą. Jam buvo aišku, kad tai padarė kaltinamieji. I. P. yra matęs pas žmoną kavinėje, tačiau su ja, kaip ir su kaltinamaisiais, jokių reikalų neturėjo. Lentpjūvės yra Strūnaityje, Šūtų kaime, Sariuose.

Liudytoja I. P. paaiškino, kad tą mišką išpjovė kiti žmonės, tik jos vaikus be reikalo apkaltino. 2011 liepos mėnesį ji turėjo (duomenys neskelbtini)miško -12 hektarų. Ir nuosavybės dokumentus į tą mišką turėjo, nes nebuvo niekada jo pardavusi, tačiau dabar tų dokumentų neturi. Pardavinėjo Sariuose, Pabradėje, bet ne (duomenys neskelbtini) vietovėje. Ji , padedama marčios N. P., pardavė 150 hektarų žemės. Pas notarę paskutinį kartą buvo, kai K. pirko (duomenys neskelbtini) mišką. Ji iš L.S. pinigų už mišką niekada negavo ir nepasirašinėjo su ja sutarčių. Jos sūnus ir anūkas miške išpjovė tik liniją. Kad išpjautas tas miško sklypas sužinojo 2012 pavasarį. Nuvyko į vietą, kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Dėl išpjauto miško buvo pas pareigūną V. B.

Liudytoja M. M. paaiškino, jog dirba Švenčionių rajono pirmojo notarų biure- notare. Teismo į pareigota pateikia teismui pirkimo-pardavimo sutartį su lydinčiais dokumentais ir registrų knygą. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra matoma atsiskaitymo tvarka,- tais laikais buvo papildomai pažymima, jeigu pinigai buvo mokami grynais notaro kabinete, t.y. žmogus papildomai pasirašinėjo, kad tikrai už tą nekilnojamąjį daiktą, kurį jis parduoda, gauna pinigus. Pirmiausia buvo parengtas sutarties projektas, sandorio šalys su juo susipažino ir pasirašė knygoje. Pagal tą projektą, kuris buvo jiems priimtinas, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, priėmimo-perdavimo aktas. Pirmoje eilutėje eina notaro registro numeris, po to data, piliečių vardai, pavardės, asmens kodai, aprašomas tas dokumentas, kuris buvo pateiktas sutarties ar projekto sudarymo metu. Žodžiu taip atliekamas notarinis veiksmas turtui perleisti. Visų pirma, pagal teisingumo ministro įsakymą, savininkas arba jo įgaliotas asmuo atvyksta į notarų biurą, užsako Registrų centre duomenų tikslinimą, 2009 m. pažymą sandoriui. Notaras užsako, žmogus pateikia dokumentus, būtent pažymėjimą tais laikais, juridinį pagrindą- apskrities viršininko sprendimą, planą ir savo pasą. Po to nustatoma data, žmogus pasako kam jis parduoda. Būna atvejų, kad atvyksta su pirkėju, kuris taip pat pateikia savo asmens dokumentus. Aptartos sąlygos kaip bus mokami pinigai, ar pas notarą kabinete, ar mokėjimas bus išdėstomas per tam tikrą laiką, po to būna paskirta diena, šalys atvyksta, projektas būna paruoštas ir jeigu tenkina, iš karto sutartį pasirašo. Atkreiptinas dėmesį, kad prie šios sutarties yra apskrities viršininko sprendimo kopija patvirtinta notaro, kadangi originalas grąžinamas žmogui, jeigu jis turi nekilnojamojo turto. Sutartyje yra nurodoma tvarka, jeigu žmogus moka pinigus pas notarą kabinete, anksčiau įrašydavo kainą, kad žmogus pinigus gavo ir jis pasirašydavo, tai sena notarinė praktika sugalvota palengvinti teismų darbą. Visuomet patikrinami sandorio šalių dokumentai ir jos praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad žmogus ateitų su kito žmogaus dokumentu. Notaro biure yra specialus ilgas stalas, prie kurio atsisėda abi šalys viena priešais kitą, iš karto paduodama sutartis, tiek egzempliorių, kiek yra šalių, ir jeigu projektas tinka, pasirašoma sutartis, skaičiuojami pinigai ir notarė tai patvirtina. Susimokėję už paslaugas žmonės išeina. Minėtos sutarties 3.1 p. yra nurodyta suma, tai reiškia, kad daiktas parduotas už 7000 Lt. Rašoma ir iš žodžių, ir sutarties pasirašymo metu -kada mokama. Šiuo atveju kaip parašyta, taip ir buvo –pinigus mokėjo prieš pasirašant sutartį. Būtent ta moteris –I.P. ir pasirašė. Ji tai neigia, nes nėra kur dėtis- jeigu vaikai teisiami, reikia kažkaip juos išsukti. Jos paaiškinimai vertintini neigiamai. Ji prisimena I. P., nes pernai ar tai užpernai ją nustebino šios ponios ir ją lydinčių asmenų elgesys, kai ji atvyko dėl įgaliojimo panaikinimo su ponia, kuri neprisistatė ir pradėjo rėkti, kad ją apgaudinėja. Priežasties neklausė, nes kiekvienas įgaliotojas turi teisę panaikinti įgaliojimą bet kada. Buvo ne vienas įgaliojimas, todėl registracijos knygoje surado ir visus įgaliojimus panaikino. Šią ponią prisimena dar ir todėl, kad ji buvo pasirašiusi paskolos sutartį notaro biure, o po to tvirtino, kad pinigų nesiskolino. Atšaukus įgaliojimus I. P. pas ją nesilankė, vėliau lankėsi kiti su ja susiję asmenys. Ji nemaloniai nustebinta I.P. šmeižikiškais pasisakymais, nors per devynerius darbo notare metus, niekas rajone blogo žodžio apie ją nepasakė.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad dirba Švenčionių RPK kriminalinės policijos tyrėju. Kaltinamuosius pažįsta dėl tarnybinių reikalų. I. P. taip pat pažįsta, teko su ja bendrauti tyrimo metu- šiais metais buvo gautas jos pareiškimas dėl miško vagystės. Tai patvirtina išrašas iš duomenų bazės. Kai asmuo kreipiasi arba telefonu, arba raštu apie padarytą nusikalstamą veiką, užregistruojama ir tada vyksta ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas buvo dėl miško vagystės (duomenys neskelbtini) k. už Sarių, link Vilniaus pusės, tai –ne (duomenys neskelbtini) sklypas, tai visai kitas sklypas. Nuvykus į vietą, pranešimas dėl vagystės pasitvirtino ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl miško vagystės iš (duomenys neskelbtini) k. buvo gautas tik L.S. pareiškimas, kitų pareiškimų nebuvo. I.P. dėl paso vagystės į policiją nesikreipė ir šiuo klausimu neteko su ja bendrauti. Prieš keletą metų ji buvo atėjusi dėl įgaliojimo, kuriuo notariškai buvo įgaliojusi L.S. tvarkyti jos reikalus. Ji reiškė pretenzijas, kad kažkas kažką parduoda, parodė jam įgaliojimą, kurį perskaitęs pasakė, kad ji gali nueiti pas notarę ir nutraukti įgaliojimą.

Liudytojas L. A. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nebuvo jų sutikęs, jie nesikreipė dėl leidimų miško kirtimui. Pagal ribų kirtimo tvarką-pusantro metro nuo ribos į savo pusę savininkas turi teisę kirsti be jokio leidimo. Be leidimo miško savininkas gali kirsti sausuolius, vėjovartas, vėjo laužas. Be leidimo, bet su pranešimu gali kirsti 15 kubų stovinčio miško per metus savo reikmėms. Ši tvarka nuo 2011 m. iš esmės nesikeitė. Voksos miškas jam žinomas: dėl savavališko kirtimo iš policijos atėjo duomenys ir tada vietoje tikrino, skaičiavo kiek iškirsta medžių. Suskaičiavo, kad iškirsta 261,98 kubai medienos. Paskaičiuota kubatūra pagal išmatuotus kelmus, yra speciali lentelė, pagal kurią galima iš skersmens kelme pervesti į skersmenį 1,3 aukštyje, ir pagal tai paskaičiuoti kubatūrą. Apžiūroje dalyvavo nukentėję miško savininkai, policijos pareigūnai. Pamatė plyną kirtavietę. Netvarkingą, ne pagal technologijos reikalavimus atliktą kirtimą: viršūnės ir šakos paliktos. Tai buvo savavališkas kirtimas, nes be leidimo iškirsta daugiau nei 15 kubų medžių. Šakos sumestos bet kaip, kelmai ne vienodo šviežumo. Rastų nebuvo- tik šakos, viršūnės. Pagal kelmus buvo nustatyta, kad iškirsta 269 pušų, 7 eglės, 10 beržų. Vertė nustatoma pagal rinkos kainą. 261 kubinis metras su šakom likvidinės medienos šiek tiek mažiau. Pagal šį paskaičiavimo lapą -215. Likvidinės medienos yra numatyta savavališkai iškirstų medžių žalos apskaičiavimo tvarkoje. Lentelėje, parašyta, kad 100 Lt už kubą turi būti atlyginta savininkui. Nežino ar tai atitinka rinkos kainą. Miškas pribręstantis arba pusamžis- apie 80-90 metų. Skaitomas pusamžis. Kokybė ir amžius nebūtinai turi sąryšį. Pusamžis medis tai dauguma padarinės medienos. Leidžiamas kirtimas 100 metų miškas-tame miške nebūtų leista kirsti. 100 Lt už kubą, tai žalos paskaičiavimas savininkui už prarastą turtą. Žala aplinkai pagal įkainius, plynai kirstas miškas 4 grupės miške už vieną kubą 40 Lt, plius koeficientas 1,1, kadangi pusamžis miškas. Teisingai paskaičiuota žala. Žala savininkui ir žala gamtai nustatoma pagal skirtingas lenteles. 4 grupė turėtų būti, jei 40 Lt. nuo rūšies nepriklauso. Prie linijos galima kirsti bet kokį mišką. Kadangi teisės aktais nėra nustatytas vidutinės ar didelės žalos dydis, tai ieškinyje ir nerašoma kokia žala padaryta-didelė ar maža.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad kaltinamuosius žino iš matymo, o nukentėjusieji yra jo giminės. Jo sklypas yra šalia to sklypo, kurį išpjovė. Prieš pora metų ruošė malkas, išgirdęs, jog kažkas pjauna mišką gretimame sklype, priėjo ir pamatė kaltinamuosius, kurių nepažinojo. Jie buvo pradėję pjauti mišką (duomenys neskelbtini) k. ir sakė, kad savo močiutės mišką pjauna. Kiek buvo tuomet išpjauta medžių nežino, tačiau tuomet jie daugiau nepjovė, gal benzinas baigėsi. Jis parodė liniją, kad į jo mišką neįeitų. Daugiausia pjovė pušis, nes kitokių medžių ten nebuvo. Kai jis ten atvažiavo po mėnesio, pamatė, jog išpjauta buvo iki elektros linijos ir dirbo traktorius. Galvojo, jog ten I. P. sklypas, nes vidury dienos dirbo, vežė medieną į sandėlį . Kai traktorius vežė, buvo medžių ¾ išpjauta, o kitą kartą kai buvo-visiškai išpjauta. Jis nežinojo, kad tai Semaškų miškas, jei būtų žinojęs, tai būtų saugojęs kaip savo. Jie linijų nekirto, jis tik tas linijas parodė, nes iš savo pusės buvo išsikirtęs. Per visą plotą nuo kelio, juosta ištisai iškirsta Kai pirrmą kartą juos matė, tai jie kirto giliau nuo linijos, tikrai ne pusantro metro

Liudytojas V. S. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes viename kaime gyvena. 2011 m. rudenį M.P. paprašė išvežti mišką Voksos k. traktoriumi -„patuku“, kuris pats krauna. Tas vietas žino, tai nuvažiavo vienas. Kiek buvo išpjauta nežino, buvo nepilnos keturios priekabos. Galėjo būti apie 20 kubų, gal mažiau. Jei pilną priekabą krauti, būtų 8-10 kubų. Kai vietoje veži, tai pilnos priekabos nekrauni, o jei toliau, tada daug dedi.

metrų nuo kelio susandėliuoti prašė. Keturis kartus vežė po pusę priekabos. Buvo nupjautos žalios pušys, nestoros, 18-19 cm ir supjauta po 5 metrus. Sandėliavo prie miško kelio. Rajone yra ir daugiau tokių traktorių, tačiau tame kaime nėra.

Susandėliavo ir nuvažiavo namo, po kelių dienų sumokėjo už kurą apie 100 Lt ir išgėrė po 50 gr. Kuris mokėjo neatsimena. Sakė jų miškas, leidimais nesidomėjo.Nuo tos vietos kur krovė, gyvena už 3 km. Kelmai buvo normaliai nupjauti, jam svarbu, kad traktorius pravažiuotų.

Traktorius „patukas“ priklauso Sokolovo įmonei, todėl M. su Sokolovu susitarė dėl to traktoriaus. Jis pas Sokolovą dirbo nepilną mėnesį. Lentpjūvė nuo tos vietos kur miškas yra maždaug už 3-5 km, gal daugiau.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta tai kaimynai-G. P. ir jo sūnus M. Jis dirbo su traktoriumi pas brolį S. J., kai paskambino G. P. ir paprašė atvežti malkas motinai. Jis dirbo su MTZ traktoriumi bei 4 tonų priekaba.Jis vežė kaladėlėmis supjautą malką, ilgesnės medienos nevežė. Jie kaladėles primetė į priekabą ir 2-3 priekabas nuvežė į Vidutinės kaimą P. motinai į kiemą. Jie patys krovė, jis padėjo. Galėjo būti 4-5 kubai malkų, kaladėlėmis po 30-35 cm ilgio, krūvoje prie kelio.Daugiausia buvo pušinės kaladėlės, sausos ir plonesnės. G. užrašė transportavimo lapą. Traktorius broliui priklauso. Tuo metu miškas neatrodė baisiai išpjautas. Į kirtavietes nevažinėjo. Sunku pasakyti kiek buvo iškirsta. Buvo iškirstos ne ribos, o miškas. Tuo metu plynai nebuvo kirsta, panašu į miško retinimą, bet ne plyną kirtimą.

Kaltinamųjų G. P. ir M. P. kaltė padarius nusikaltimą numatytą LR BK 178 str.1d. pagrįsta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Įvykio vietos apžiūros protokole (2012-10-19) parašyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) pagal nekilnojamojo turto registro duomenis priklausantis L. S. ir J. S.. Žemės miško plotas -6.5 ha. Šioje miško valdoje išpjautos medienos - tūris 261.98 kubiniai metrai (T.1., b.l.12-18);

Iš Valstybinės miškų tarnybos biržės taksavimo lapo matyti, kad privačios miško valdos , priklausančios L. S. ir J. S., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras tūris kirtimų sudaro 261,98 kubiniai metrai, išpjauta 256 kubiniai metrai pušų III aukštumo ( 269 medžiai); 1,67 kubiniai metrai eglių III aukštumo ( 7 medžiai), 4,27 kubiniai metrai Beržų III aukštumo (286 medžiai) , (T.1., b.1. 21-23 );

kad žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Švenčionių; r., I. P. nuosavybės teise priklausė nuo 2008-12-05 iki 2009-01-08, Įregistravimo pagrindas - 2008-11-20 apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo pagrindas - 2009-01-07 priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2009-01-08 žemės sklypas nuosavybės teise priklauso L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (T.1., b.l. 9-10);

Iš 2013-03-26 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2012-11-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos I. P., gim. (duomenys neskelbtini)m.,pateikti Įgaliojimai ir pareiškimų kopijos, bei nukentėjusiųjų L. S. ir J. S. su 2013-01-04 skundu pateikti perdavimo-priėmimo akto ir pirkimo pardavimo sutarties kopijos. Iš ko matyti, jog I. P. 2006-11-23, 2008-08-18 įgaliojimais buvo įgaliojusi L. S. atstovauti jai tvarkant su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius reikalus. 2009-02-25 I. P. pareiškimais visi įgaliojimai L. S. buvo panaikinti. Žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., 2009-01-07 pirkimo-pardavimo sutartimi tarp I. P. ir L. S. atiteko L. S. ir J. S. (T.1., b.I. 26-35,47-52,59-60);

Iš Valstybinės miško tarnybos pažymos Nr- S-8K-03-18 matyti, kad 2011-2012 metais nebuvo gauta prašymų ar pranešimų apie ketinimus kirsti mišką ar atlikti kitokius miško tvarkymo darbus žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(T.1.,b.l. 62 );

Iš 2013-02-22 Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio pranešimo Nr. S-8K-03-18 matyti, kad L. S. ir J. S. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdytas neteisėtas plynas kirtimas, kurio metu nukirsta 261,98 kubiniai metrai medžių, tuo padaryta 11527,12 Lt žala aplinkai (T.1.,b.I. 64);

Kaltinamieji pripažįsta savo kaltę iš dalies ir nuosekliai, kaip ikiteisminiame tyrime, taip ir nagrinėjant bylą teisme nurodo, kad išpjovė ne visą jiems inkriminuojamą kiekį medienos (261.98 kubinius metrus), o tik dalį, t.y. išvežė „ 4-5 priekabas po 6 kubinius metrus medienos, o lentoms medienos išvežė apie 20-25kubinių metrų“ , tai yra pripažįsta, kad nelegaliai svetimame miške išpjovė daugiausiai 55 kubinius metrus medienos (G.P, T.1.,b.l.133, 188-190, M.P. T.1., b.l.110-111, 190). Liudytojai I. P., M. M., V. S., D. J. teisme savo parodymais nepaneigė kaltinamųjų duotų parodymų, o priešingai-juos patvirtino teigdami, kad: ‚,pjaunama buvo, bet ne plynai“, „ o 2012 m. pavasarį pamatė jau plynai išpjautą mišką gretimame sklype“ ( M.M. ,T.1., b.l.85-87,T.2., b.l.20-21); „Iš miško ištraukė apie keturias traktoriaus patuko priekabas, vienoje priekaboje sukraudavo apie 6 kubinius metrus medienos, viso apie 24 kubinius metrus. Buvo atliktas neplynas kirtimas“ (V.S. ,T1., b.l.79-80, T.2., b.l.21-22); „Per dieną iš miško išvežė tris traktoriaus priekabas kaladėlių ir nuvežė į (duomenys neskelbtini)kaimą, kur gyvena G. P. motina. Miškas iš kurio vežė kaldėles nebuvo iškirstas plynai“ (D.J. ,T.1.,b.l82-83, T.2.,b.l.22). Surinktais įrodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji pjovė benzininiu pjūklu medžius jiems nepriklausančiame miške, neturėdami leidimo, kuriuos išvilko iš miško ir išvežė, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 5500 litų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, todėl kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. Kaltinamieji prisipažino iškirtę dalį tame sklype augusių medžių, tačiau nurodė, kad manė, jog kirto jų motinai (močiutei) priklausančius medžius. Kaltinamųjų faktinių aplinkybių apie iškirstus medžius svetimame miške pripažinimą patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti nupjauti medžiai bei nukentėjusiųjų, liudytojų M.M., V.S., D.J. parodymai, kad (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., nukentėjusiems priklausančiame miške buvo iškirsti medžiai, kad dalis jų buvo supjauti kaladėlėmis, vežami kaltinamųjų motinai I. P., o dalis į lentpjūvę (tyrimo metu nenustatyta- į kurią lentpjūvę). Liudytojo V.S. parodymais nustatyta, kad jis kaltinamojo G.P. prašymu, iš miško traktoriumi „patuku“ ištempė apie 24 kubinius metrus medienos. Liudytojas D.J. parodė, jog traktoriumi MTZ G.P. prašymu jo motinai nuvežė tris priekabas kaladėlėmis supjautų medžių. Visas šias aplinkybes taip pat patvirtino ir kaltinamieji, tačiau teisme paaiškino, kad tikslo iškirsti svetimus medžius ir juos pavogti neturėjo, manė, kad kerta jų motinai (močiutei) I. P. priklausančius žalius medžius. Šiuos kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie paneigti surinktais įrodymais: nekilnojamojo turto registro 2009-01-08 išrašu Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad miško ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)Vidutinės k.v.) nuosavybės teise priklauso nukentėjusiesiems – L. S. ir J. S. pagal 2009-01-07 pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą (T.1., b.l.53-54). Kad būtent nukentėjusiesiems priklauso šis 6.5 ha ploto sklypas patvirtina byloje esanti 2009-01-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bei perdavimo-priėmimo aktas, pasirašyti pirkėjos L. S. ir pardavėjos I. P. bei patvirtinti notarės M.M. (T.1., b.l.47-52). Nors liudytoja I.P. neigė pardavusi šį sklypą nukentėjusiesiems, tačiau šie jos paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti kaltinamiesiems, kurie yra jai artimi žmonės-sūnus ir anūkas, išvengti atsakomybės. Jos parodymus paneigia notarės M.M. paaiškinimai teisme, kuriuose ji pažymėjo, kad patvirtino aukščiau paminėtą sandorį ir būtent I.P., o ne kas nors kitas pasirašė aukščiau minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, perdavimo-priėmimo aktą bei notarinių veiksmų registravimo žurnale (2009 m.notariniame registre), (T.2., b.l.7-9). Teismas neturi jokių abejonių, jog I. P., nors ir būdama garbaus amžiaus, tačiau šviesaus proto, pardavė šį sklypą nukentėjusiesiems dar ir dėl to, kad iš 17 jai priklausančių įvairiose rajono vietose žemės sklypų , nuosavybės teisę ji perleido kitiems asmenims net 13-oje iš jų, ir liudytoja to neneigia, kad padedama savo artimųjų tai padarė (T.1., b.l.177). Neįtikėtinas kaltinamųjų ir jų motinos (močiutės) paaiškinimas, kad jie buvo įsitikinę, jog pjauna savo mišką net ir dėl to, kad, pamatę plynai iškirstą miško dalį, jie apie tai nepranešė policijai. Jų teigimą apie neva tai parašytą policijai pareiškimą paneigia liudytojo policijos pareigūno V.B. parodymai teisme, kad nei kaltinamieji, nei I.P (išskyrus nukentėjusiuosius) dėl (duomenys neskelbtini) Strūnaičio sen., išpjauto miško į policiją nesikreipė. Pranešimų apie nusikaltimus policijos komisariato registre 2013-08-14 buvo įregistruotas I.P. pranešimas apie jai priklausančio miško, (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., išpjovimą ir dėlto pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad I.P. policiją informavo apie kitoje vietovėje esantį ir būtent jai priklausantį mišką, be to tuo metu, kai ši byla jau buvo nagrinėjama teisme (T.2.,b.l.1-3). Tuo tarpu nukentėjusioji L.S. policijai pranešė apie nusikaltimą (apie jai ir sutuoktiniui priklausiusio miško išpjovimą) 2012-10-03 t.y tada, kai tik pastebėjo, jog jų nuosavybė pavogta (T.1.,b.l.1-3). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų parodymai, jog jie mišką pjovė ties riba, skiriančia vieną sklypą nuo kito, prieštarauja kitų parodymus byloje davusių asmenų paaiškinimams: nukentėjusioji L.S. pažymėjo, kad „miško linijos buvo sutvarkytos iki pirkimo“; Liudytojas M.M. aiškino, kad „Jie linijų nekirto. Jis tik tas linijas parodė, nes iš savo pusės buvo išsikirtęs, tačiau jie ne liniją pjovė“ (T.1., b.l.188, T.2.,b.l.20-21). Iš viso to darytina išvada, kad kaltinamųjų parodymai apie tai, kad jie nežinodami, savo motinos (močiutės) suklaidinti iškirto ne jiems priklausančio miško medžius, vertintini kritiškai ir laikytini neįtikinamais bei siekimu sušvelninti ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamieji, pagrobdami svetimą turtą, suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamųjų G. P. ir M. P. veika dėl L. S. ir J. S. turto pagrobimo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Nukentėjusiųjų –civilinių ieškovų L. S. ir J. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant iš kaltinamųjų turtinės žalos atlyginimą apimtyje įrodytos kaltės , t.y. dėl 55 kubinių metrų medienos vagystės ( 55m³x100Lt – 5500 Lt), (LR CK 6.245 str.1d., 246 str.1d., 6.247 str., 6.248 str.1d., 6.249 str.1d.). Tenkinamas civilinių ieškovų prašymas priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (LR CK 6.37 str.2d., 6.201 str.1d.). LR BPK 106 str.2d. nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę išieškoti iš kaltinamųjų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas, paslaugoms apmokėti. Civilinių ieškovų prašoma priteisti suma už advokato paslaugas yra pagrįsta įrodymais, nėra didelė, todėl solidariai priteisiama iš kaltinamųjų (T.1.,b.l.180-182).

Dėl kaltinamiesiems inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 270 str.2d. pažymėtina, kad ši norma yra blanketinė, kurios turinys atskleistas gamtos apsaugos klausimus reglamentuojančiuose įstatymuose: LR Miškų įstatymo 9 str. 6 d., kurioje įtvirtintas draudimas atlikti kirtimus ir naudoti miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, LR Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų" 20 p., kuriame nustatytas analogiškas reikalavimas, bei LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., įpareigojantį LR piliečius ir visuomenės organizacijas saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir jo būtinas požymis yra padariniai, kurie pasireiškia fizinės ir materialinės žalos padarymu. Šie padariniai yra vertinamieji ir išreiškiami tokiais požymiais, kaip „didelė žala“, „kiti sunkūs padariniai“ , kurių Baudžiamasis kodeksas neaiškina ir šių požymių vertinimas yra teismų diskrecija. Byloje įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad kaltinamieji išpjovė 55 kubinius metrus medienos, daugiausia pušų, žala gamtai pagal nustatytą vertinimą buvo padaryta 55x44 lygu 2420 Lt , (T.1., b.l.160-161), tačiau tokio dydžio žala, negali būti laikoma didele, nes tas miškas neįeina į valstybės saugomų teritorijų sąrašą, nėra nacionalinio parko teritorijoje ir pan. Dėl neteisėtu miško kirtimu gamtai padarytos bendros žalos dydžio teismas nepasisako, nes įvertinęs visų įrodymų visumą, nenustatė, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką visoje apimtyje jiems pateikto kaltinimo pagal BK 178 str.1d..

2012-01-01 pasikeitus baudžiamajam įstatymui ( LR BK 270 str.), veika dėl aplinkos apsaugos įstatymų nuostatų pažeidimų, padarius nedidelę žalą aplinkai, nekvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnį. Kadangi baudžiamąją atsakomybę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl kaltinamieji dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 270 str. 2 d., išteisintini.

Nutraukus bylą dalyje dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinis ieškinys 115247.12 Lt sumai paliekamas nenagrinėtu, nes LR BPK 115 str. numato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas arba atmetamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį (šiuo atveju pagal BK 270 str.2d.). Kadangi kaltinamieji dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal (duomenys neskelbtini) str.2d.-dėl didelės žalos aplinkai padarymo išteisinami, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo, nors tai neužkerta kelio išieškoti gamtai padarytos žalos atlyginimą kitomis teisinėmis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. P. neteistas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, našlys. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teismas mano, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus įgyvendinti G. P. už nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus.

Kaltinamasis M. P. neteistas, nedirba, registruotas darbo biržoje, susituokęs. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teismas mano, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus įgyvendinti M. P. už nusikalstamas veikas taip pat paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str.1d. ir paskirti jam 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

G. P. pagal BK 270 str.2d. išteisinti nepadarius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

M. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str.1d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

M. P. pagal BK 270 str.2d. išteisinti nepadarius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Civilinių ieškovų J. S. ir L. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovų naudai iš G. P. bei M. P. solidariai priteisti 5500.00 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus litų ) turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 1512.00 Lt (tūkstantį penkis šimtus dvylika litų) nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidoms –teisinei advokato pagalbai atlyginti.

LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Iš G. P. priteisti 23.00 Lt ir iš M. P. -23.00 Lt. teismo turėtų

pašto išlaidos į valstybės biudžetą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.