- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-302-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00553-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- J. P., S. D.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forkada“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. G., apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forkada“ ieškinį atsakovams J. P., S. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Forkada“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. G., kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės J. P. 20 293,30 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo S. D. 12 485,51 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Forkada“ bankroto bylą. Atsakovė J. P. nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nes liko neperduotos bendrovės kasoje esančios lėšos, todėl įmonei padaryta žala, kurią atlyginti pareiga kyla atsakovei (CK 2.87 straipsnio 7 dalis), nes ji pažeidė ne tik Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus, bet ir fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Teigė, kad bendrovės vadovė perdavė administratoriui buhalterinius dokumentus, kurie buvo vedami iki (duomenys neskelbtini). Nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadove buvo atsakovė J. P.. Ji taip pat buvo ir šios įmonės akcininkė, tai buvo šeimos verslas, disponavo įmonės lėšomis, paimdavo jas iš bendrovės sąskaitos, kasos ir šiomis lėšomis atsiskaitydavo su kreditoriais, buvo pildomos avansinės apyskaitos. Paskutinė avanso apyskaita užpildyta už 2017 m. rugpjūčio mėn., pagal šią apyskaitą atsakovė liko skolinga įmonei 17 614,35 Eur. Dėl šios sumos priteisimo bankroto administratorius kreipėsi į teismą, atsakovė pateikė išrašus iš bendrovės didžiosios knygos, kurioje nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį atsakovė į įmonės kasą grąžino 12 485,51 Eur avansą, taip pat pateikė ir avanso apyskaitą už (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)kaip atskaitingas asmuo atsakovė apmokėjo UAB „Nadis“ 7420,84 Eur skolą. Remiantis minimais dokumentais, bankroto administratorius ieškinio atsisakė. Tačiau vėliau nustatė, kad yra paimta ir daugiau lėšų iš įmonės banko sąskaitos, dėl ko atsakovė pateikė papildomus buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal pastaruosius nustatė, kad yra atsiskaityta su banku ir yra likęs tik likutis, kuris nurodytas ieškinyje. Pagal (duomenys neskelbtini)kasos pajamų orderį, kuriuo atsakovė grąžino į kasą 12 485,51 Eur kaip gavėjas pasirašė laikinai einantis direktoriaus pareigas S. D.. Taip pat, pateikė (duomenys neskelbtini) kasos priėmimo perdavimo aktą, kuriuo J. P. perdavė S. D. grynųjų pinigų likutį 12 485,51 Eur. Pagal bendrovės didžiosios knygos duomenis (duomenys neskelbtini) įmonės kasos likutis buvo 9093,30 Eur, o paskutinis įrašas didžiojoje knygoje (duomenys neskelbtini), jog kasoje buvo 32 778,81 Eur, tačiau šios piniginės lėšos administratoriui nebuvo perduotos.
3. Pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) J. P. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pagal VSDFV pažymą, atsakovė pati save iš darbo atleido (duomenys neskelbtini), o S. D. iš darbo atleistas (duomenys neskelbtini) VSDFV iniciatyva, nes įmonė veiklos nevykdė, nemokėjo mokesčių už darbuotojus. Pastarasis kasos likučio, kurį buvo perėmęs iš J. P., išeinant iš darbo jai atgal neperdavė. Pagal esamus apskaitos dokumentus S. D. bankroto administratoriui turėjo perduoti 12 485,51 Eur (sudaryta taikos sutartis ir byla jo atžvilgiu nutraukta), o buvusi vadovė J. P. 20 293,30 Eur, dėl ko jai kyla civilinė atsakomybė. J. P. UAB „Forkada“ vadove buvo iki bankroto bylos iškėlimo, juridinių asmenų registre ji buvo nurodoma kaip įmonės vadovė. (duomenys neskelbtini) UAB „Forkada“ akcijos buvo parduotos V. M., tačiau apie tai nebuvo įregistruota registre. (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo J. P. buvo atleista iš darbo, neginčijo, tačiau išvadą, kad atsakovė ir toliau buvo įmonės vadove grindė duomenimis, esančiais registrų centre, nes akcijų prikimo - pardavimo sutartis neįregistruota registrų centre, naujas vadovas registrų centre taip pat neįregistruotas, be to, būtent atsakovė perdavė visus įmonės buhalterinius dokumentus, kurie buvo pildomi iki (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriui. Įrašas registrų centre patvirtina, kad J. P. buvo faktinė UAB „Forkada“ vadove iki bankroto bylos iškėlimo. J. P. nedarbingumo laikotarpiu įplaukė piniginės lėšos - 20293,30 Eur, kurios bankroto administratoriui neperduotos.
4. Atsakovė J. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) susirgo, visus įmonės dokumentus paliko kontoroje; kol vadovavo įmonei, buvo samdoma buhalterė; prisijungimus prie įmonės banko sąskaitos išeidama (duomenys neskelbtini) perdavė laikinai einančiam direktoriaus pareigas S. D., taip pat perdavė S. D. dokumentus ir kasą; kai perdavė kasą ir paskyrė laikinai einantį direktorių, jokių trūkumų, neatitikimų nebuvo. Dokumentus bankroto administratorius perėmė iš įmonės buhalterės A. D., o iš atsakovės perėmė tik prisijungimus prie buhalterinės apskaitos programos. Mano, kad S. D. turėjo viską perduoti naujam akcininkui.
5. 2019-09-25 tarp ieškovės BUAB „Forkada“ ir atsakovo S. D. sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartimi ir civilinė byla dėl žalos atlyginimo atsakovo S. D. atžvilgiu nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo BUAB „Forkada“ atsakovės J. P. naudai 1430,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad nors juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė J. P. UAB „Forkada“ direktore buvo paskirta (išrinkta) (duomenys neskelbtini)., tačiau nuo (duomenys neskelbtini) (tai yra nedarbingumo laikotarpio pradžios) atsakovė faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo, jokių funkcijų neatliko ir įmonės turtu nedisponavo, o atsakovės nedarbingumo laikotarpiu laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas vadybininkas S. D., kuriam be kita ko, kasos perdavimo - priėmimo aktu perduota UAB „Forkada“ kasa su 12 485,51 Eur grynųjų pinigų likučiu. Pažymėjo, jog likusi pinigų suma 20 293,30 Eur, kurią kaip žalą įvardina ieškovė, į įmonės sąskaitą įplaukė atsakovės nedarbingumo laikotarpiu, faktiškai direktoriaus pareigas įmonėje atliekant S. D., kuris iš įmonės buvo atleistas (duomenys neskelbtini). Pasibaigus atsakovės J. P. nedarbingumo laikotarpiui, (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko V. M. sprendimu, J. P. taip pat buvo atleista iš UAB „Forkada“ direktorės pareigų nuo (duomenys neskelbtini).
8. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė J. P. nuo (duomenys neskelbtini) (nedarbingumo laikotarpio pradžios) iki (duomenys neskelbtini) faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo, jokių funkcijų neatliko ir įmonės turtu nedisponavo, o jos nedarbingumo laikotarpiu laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas vadybininkas S. D., teismas pripažino, kad atsakovė J. P. nebuvo paskutinė UAB „Forkada“ vadovė ar akcininkė (nes (duomenys neskelbtini) sutartimi UAB „Forkada“ akcijos perleistos V. M., po ko šis tapo vieninteliu UAB „Forkada“ akcininku), todėl ji neturėjo įstatyme nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, jog atsakovė J. P. nėra tinkamas atsakomybės subjektas už šios pareigos pažeidimą ir ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) BUAB „Forkada“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. G., prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės J. P. 20 293,30 Eur BUAB „Forkada“ žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos jai iškėlimo įmonės vadove buvo atsakovė J. P., kuri disponavo bendrovės piniginėmis lėšomis ir neperdavė bankroto administratoriui jos žinioje buvusių bendrovės 20 293,30 ?ur piniginių lėšų.
9.2. Teismas nevertino, kad (duomenys neskelbtini) likutis įmonės kasoje buvo 293,30 Eur, o (duomenys neskelbtini) - 9093 Eur ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė buvusi finansininkė A. D. (atleista iš darbo (duomenys neskelbtini)), šis likutis buvo formalus, nes realiai piniginių lėšų kasoje nebuvo. Teismas taip pat nevertino, kad 8800 Eur suma yra užpajamuota UAB „Forkada“ didžiojoje knygoje, tačiau pirminis dokumentas, kasos pajamų orderis, administratoriui nebuvo pateiktas, jis nebuvo pateiktas ir teismui, dėl ko nėra nustatyta, kas priėmė pinigines lėšas ir kada jos priimtos. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ir kiti buhalteriniai dokumentai nebuvo tinkamai tvarkomi, t.y. į tai, kad kasos priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo atsakovė J. P. perdavė į kasą 12 485,52 Eur buvo surašytas (duomenys neskelbtini)., o pagal kasos knygos ir didžiosios knygos duomenis grąžinamas avansas atsiskaitytinai užfiksuotas (duomenys neskelbtini).
9.3. Teismo išvados, jog atsakovė J. P. nėra atsakinga už dokumentų ir piniginių lėšų perdavimą UAB ,,Forkada” bankroto administratoriui, todėl, kad ji bankroto bylos iškėlimo momentui nebuvo nei įmonės akcininke, nei jos vadovė, yra nepagrįstos. Įrašas registrų centre patvirtina, kad atsakovė buvo faktinė UAB „Forkada“ vadovė iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, kad atsakovė buvo įmonės faktinė vadovė patvirtina ir kitos aplinkybės, kas leidžia daryti tikėtiną prielaidą, jog akcijų perleidimas trečiajam asmeniui buvo fiktyvus sandoris su tikslu atsakovei išvengti atsakomybės. Atsakovė pažeidė ne tik ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus, bet ir bendrąsias juridinio asmens valdymo organo pareigas (CK 2.87 straipsnio 1, 3, 4 dalys), todėl turi atlyginti žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Forkada“ apeliacinį skundą atsakovė J. P. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, neatitinka realiai egzistavusių teisinio santykio faktinių aplinkybių, o rašytiniai bylos įrodymai ne tik neįrodo ieškovo nurodytų aplinkybių, bet jas paneigia. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo sudarančių aplinkybių ir pagrįstai netenkino ieškinio. Nuo (duomenys neskelbtini) (nedarbingumo laikotarpio pradžios) ji faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo, jokių funkcijų neatliko ir įmonės turtu nedisponavo.
10.2. Teismas tinkamai vadovavosi procesinės teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, tinkamai užtikrino teisminį procesą, nustatytoms reikšmingoms bylai aplinkybėms tinkamai pritaikė ir aiškino materialines teisės normas, teisingai išsprendė teisminį ginčą, o priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde vadovaujasi savo subjektyviomis teisinio santykio aplinkybių interpretacijomis, prasilenkiančiomis su bylos medžiaga, rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas bankrutavusios įmonės ieškinys buvusiai įmonės vadovei dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos faktinės aplinkybės
14. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Forkada“, bankroto administratoriumi paskyrė J. G..
15. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė J. P. įregistruota UAB „Forkada“ vadove nuo (duomenys neskelbtini).; įmonės akcininke - nuo (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis, kuria J. P., R. P. ir G. P. pardavė V. M. 100 procentų UAB „Forkada“ akcijų. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko V. M. sprendimas atleisti J. P. iš UAB „Forkada“ direktorės pareigų (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovės J. P. nedarbingumas tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis UAB „Forkada“ - iki (duomenys neskelbtini).
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl 20 293,30 Eur žalos priteisimo iš atsakovės atmetė, nurodęs, kad atsakovė J. P. nebuvo paskutinė UAB „Forkada“ vadovė ar akcininkė, ji nėra tinkamas atsakomybės subjektas už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui pažeidimą.
17. Iš ieškovės apeliacinio skundo matyti, kad ji, skųsdama pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, teigia, jog teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis atsakovė J. P. iki įmonei buvo iškelta bankroto byla ėjo direktorės pareigas. Apeliantė teigia, kad atsakovė buvo įmonės faktinė vadovė, akcijų perleidimas trečiajam asmeniui buvo fiktyvus sandoris siekiant išvengti atsakomybės, todėl būtent atsakovei kilo pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. To nepadariusi, atsakovė privalo atlyginti žalą ne tik ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto (dėl žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratoriui kasos knygoje ir didžiojoje knygoje apskaitytų piniginių lėšų) pagrindu, bet ir pagal CK 2.87 straipsnį, numatantį bendrąsias juridinio asmens valdymo organo pareigas.
18. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ji nebeturėjo nei CK 2.82, 2.87 straipsniuose, nei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų pareigų ir nebuvo atsakinga už tinkamą šių pareigų įvykdymą, nes nedarbingumo laikotarpiu savo funkcijas buvo perdavusi kitam asmeniui, todėl ji nėra tinkama atsakovė pagal reikalavimus, grindžiamus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas). Tačiau tais atvejais, kai paskutiniam vadovui turtas ir dokumentai nebuvo tinkamai perduoti ankstesnių vadovų, ankstesniems bendrovės vadovams gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą naujam vadovui bendrais pagrindais.
20. Valstybinio socialinio draudimo duomenų banko duomenimis atsakovė J. P. UAB „Forkada“ vadove buvo iki (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų apie atsakovės atleidimą matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini). ji buvo atleista iš direktorės pareigų tuo metu buvusio vienintelio UAB „Forkada“ akcininko V. M.. Pastebėtina ir tai, jog akcijos perleistos (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (atsakovės (akcininkės) nedarbingumo laikotarpiu), akcijų perleidimo sandoris VĮ Registrų centre, kaip tai numato ABĮ 37 straipsnio 14 dalis, 14 straipsnio 4 dalis, neįregistruotas. Byloje taip nėra duomenų, kad atsakovė įmonės turtą ir dokumentus būtų perdavusi naujam įmonės akcininkui (vadovui). Teisėjų kolegijos išvadą, kad atsakovė buvo faktinė UAB „Forkada“ vadovė, lemia ne tik ta aplinkybė, jog Juridinių asmenų registre atsakovė buvo įregistruota BUAB „Forkada“ vadove iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei – (duomenys neskelbtini), bet ir tai, jog UAB „Forkada“ realiai veiklą vykdė iki (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigos. Pažymėtina, kad V. M. nuo (duomenys neskelbtini) būnant vieninteliu UAB „Forkada“ akcininku, bendrovė veiklos nevykdė. Išvadą, kad atsakovė visą laiką, net ir nedarbingumo laikotarpiu, buvo faktinė įmonės vadovė, patvirtina ir faktas, jog UAB „Forkada“ dokumentus bankroto administratoriui pateikė ir perdavimo-priėmimo aktus (duomenys neskelbtini) pasirašė taip pat atsakovė.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016, 28 punktas). Įmonės vadovui nustatyta pareiga (laiku ir tinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą) kildinama ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) nuostatų. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla ir savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus aktualių nagrinėjamai bylai teisės normų kontekste, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė, nuo (duomenys neskelbtini). būdama BUAB „Forkada“ vadove, nors ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo nedarbinga dėl ligos pagal oficialiai išduotą nedarbingumo pažymėjimą, visgi yra atsakinga už teisės aktuose įtvirtintų įmonės vadovui skirtų reikalavimų laikymąsi. Taigi, atsakovė, kaip už bendrovę ir jos veiklą savo vadovavimo metu atsakingas asmuo, turėjo pareigą tinkamai pasirengti ir perduoti dokumentus bei turtą naujam vadovui/akcininkui. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip buvusi vadovė, savo vadovavimo laikotarpiu, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, turėjo pasirūpinti ir tinkamu bendrovės dokumentų ir turto perdavimu naujam akcininkui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra dokumentų ir turto perdavimo naujam akcininkui V. M. akto. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės žinioje buvo likę dalis įmonės dokumentų, kuriuos ji bankroto administratoriui pateikė jau po bankroto bylos iškėlimo, atsakovės žinioje buvo prisijungimo prie įmonės buhalterijos duomenys.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad atsakovė J. P. nėra tinkamas atsakomybės subjektas, civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratoriui dokumentų ir turto pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies punktą bei kitų buvusios bendrovės vadovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 2.87 str.) iš viso nenustatinėjo.
24. Nustačius, kad pirmiausia tinkamai vykdyti pareigas, susijusias su įmonės turto bei dokumentų perdavimu, privalėjo buvusi bendrovės vadovė J. P., tinkamam ginčo išsprendimui pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonėje buvusiu turtu bei jo perdavimu–priėmimu. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad kasos priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo atsakovė J. P. perdavė S. D. 12485,52 Eur buvo surašytas (duomenys neskelbtini), o pagal kasos knygos ir didžiosios knygos duomenis J. P. grąžinamas avansas atsiskaitytinai užfiksuotas (duomenys neskelbtini) (atsakovės nedarbingumo laikotarpiu). Kad (duomenys neskelbtini) dienai nurodomo likučio įmonės kasoje realiai nebuvo, teismo posėdžio metu patvirtino buvusi įmonės finansininkė A. D.. Byloje nėra duomenų, kas ir kada priėmė dalinį 8 800 Eur skolos grąžinimą Jučių kaimo melioracijos statinių naudotojų asociacijos, nors ši operacija fiksuota Kasos knygoje. Atsakovės į bylą pateiktame kasos knygos išraše nurodyta, kad buhalterė A. D. patvirtina laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gavusi penkis pajamų ir 5 išlaidų orderius, nors buhalterė iš darbo atleista (duomenys neskelbtini). Remdamasi bylos duomenimis teisėjų kolegija negali tiksliai nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto.
25. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, į tai, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas turi išsiaiškinti, ar atsakovė tinkamai apskaitė bendrovės turtą, ar visas įmonės turtas (piniginės lėšos kasoje) buvo išsaugotas, bei išreikalauti trūkstamus įrodymus. Tik nustačius, kokia suma pagal įmonės finansinius dokumentus turėjo būti įmonės kasoje atsakovės nedarbingumo laikotarpio pradžioje, jos atleidimo iš darbo dieną ir bankroto bylos iškėlimo metu , pareikalavus papildomų įrodymų, kas ir kada priėmė dalinį 8 800 Eur skolos grąžinimą iš Jučių kaimo melioracijos statinių naudotojų asociacijos (ši operacija atvaizduota Kasos knygoje), galima spręsti dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendęs, jog atsakovė negali būti pripažinta tinkamu atsakomybės subjektu, todėl nenustatinėdamas atsakovės atsakomybės taikymo pagrindo, neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacija nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos procesinį rezultatą, nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.