Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas Stasys LemežisTeisejas Valdas BugeleviciusSkundas Nr. 1S-735-209/2010 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.19.4.;2.1.3.; 2.12.3.; 2.1.11.;

2011 m. sausio 6 d.

teismo posedyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinejes pareiškejo A. K. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-11-30 nutarties, kuria netenkintas pareiškejo A. K. skundas del 2010 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Personalo valdymo ir vidaus tyrimu skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Roberto Dlugausko nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,

2010 m. rugsejo 2 d. Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje buvo gautas A. K. skundas, kuriuo jis prašo pradeti ikiteismini tyrima Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Organizuotu nusikaltimu ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro J. L. (toliau - prokuroras J. L.) atžvilgiu del piktnaudžiavimo. Pareiškejas skunde Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai nurodo, kad prokuroras J. L., atlikdamas ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 07-1-00405-08 ir Nr. 02-1-00111-09, kuriose itariamuoju yra A. K., buvo šališkas, sistemingai pažeidinejo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir kitus istatymus, taip pat pažeide itariamojo A. K. konstitucine teise i gynyba, pareiškejo atžvilgiu vartojo psichologine prievarta ir žemino jo oruma. Todel pareiškejas mano, kad prokuroro J. L. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, kadangi prokuroras J. L., piktnaudžiaudamas tarnybine padetimi, padare didele žala A. K..

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Personalo valdymo ir vidaus tyrimu skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Robertas Dlugauskas, išnagrinejes pareiškejo skunda del ikiteisminio tyrimo pradejimo prokuroro J. L. atžvilgiu, 2010 m. spalio 27d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio l dalies l punktu, ir savo procesini sprendima motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Prokuroras, nutarimu atsisakydamas pradeti ikiteismini tyrima, teigia, kad baudžiamosios bylos Nr. 07-1-00405-08 ir Nr. 02-1-00111-09 šiuo metu yra nagrinejamos teismuose, todel prokuraturos institucija neturi teises vertinti ikiteisminio tyrimo metu atliktu proceso veiksmu teisetumo ir pagristumo, nes tik teismas privalo vertinti ikiteisminio tyrimo metu atliktu proceso veiksmu ir prokuroro nutarimu teisetuma ir pagristuma. Taip pat, nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima prokuroras teigia, kad atliekant ikiteismini tyrima baudžiamosiose bylose Nr. 07-1-00405-08 ir Nr. 02-1-00111-09, itariamasis A. K. prokuroro J. L. nutarimus ir proceso veiksmus skunde baudžiamojo proceso istatymais nustatyta tvarka ir del jo skundu yra priimti isiteiseje procesiniai sprendimai, kurie neduoda pagrindo teigti, kad prokuroras J. L. piktnaudžiavo.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-11-30 nutartimi netenkintas pareiškejo A. K. skundas del 2010 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Personalo valdymo ir vidaus tyrimu skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Roberto Dlugausko nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Skundu A. K. prašo panaikinti 2010-11-30 nutarti kaip neteiseta ir nepagrista ir priimti nauja sprendima, kad butu pradetas ikiteisminis tyrimas del prokuroro J. L. galimai padarytu nusikalstamu veiku. Nurodo, kad jis skusdamas J. L. veiksmus, nurode duomenis, ju šaltinius, kurie patvirtina J. L. piktnaudžiavimo tarnyba faktus, taciau jo nuomone prokuroras R. Dlugauskas nenurode nei nutarimu, nei duomenu, kokiu pagrindu del kiekvieno jo skunde nurodyto fakto atsisake pradeti ikiteismini tyrima vadovaudamasis LR BPK 3 str. l d .1 p. Be to, teigia, kad remiantis teismo išvada, jog “tik išnagrinejus baudžiamasias bylas teisme ir teismo procesiniuose dokumentuose ivertintu irodymu ir kitu nustatytu faktiniu aplinkybiu pagrindu galima teigti, kad vieno ar kito asmens veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai, ir šios teismo padarytos išvados pagrindu galima spresti klausima del ikiteisminio tyrimo pradejimo vieno ar kito asmens atžvilgiu”, J. L. gali išvengti atsakomybes suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaciai arba tarnybines nuobaudos skyrimo terminui.

Taip pat prašo leisti susipažinti su jo skundo nagrinejama medžiaga ir daryti nuorašus, nori dalyvauti jo skunda nagrinejant teisme, duoti paaiškinimus, pateikti su skundu susijusius dokumentus, kuriu prokuroras teismui nepateike. Nurodo, kad teismas neleido susipažinti su gauta medžiaga iš LR generalines prokuraturos, nesurenge posedžio, nesudare galimybes, buti išklausytam, pateikti naujus faktus ir duomenis.

Teismo posedyje skundo pareiškejas praše skunda tenkinti.

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo teisejo 2010-11-30 nutartis yra teiseta ir pagrista, jos naikinti nera istatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Vadovaujantis BK 228 str. baudžiamojon atsakomyben gali buti traukiamas valstybes tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaves tarnybine padetimi arba viršijes igaliojimus, jeigu del to dideles žalos patyre valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Jeigu del piktnaudžiavimo tarnyba ar igaliojimu viršijimo istatymo dispozicijoje nurodytu padariniu nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusiu padariniu nera priežastinio ryšio, BK 228 str. netaikomas. Piktnaudžiavimas tarnybine padetimi suprantamas kaip valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybines padeties, istatymais ir kitais teises aktais suteiktu teisiu, pareigu ir igaliojimu panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o igaliojimu viršijimas istatymais ir kitais teises aktais valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktu igaliojimu ribu peržengimas. Igaliojimu viršijimas padaromas tik neteisetu veikimu. Paprastai tai buna veiksmai, priklause kitu instituciju ar istaigu kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo butini ir kuriuos atlikti buvo galima tik istatyme ar kitame teises akte nustatytais atvejais arba veiksmai, kurie visiškai uždrausti.

Pareiškejo argumentas, kad prokuroras R. Dlugauskas nenurode nei nutarimu, nei duomenu, kokiu pagrindu del kiekvieno skunde nurodyto fakto atsisake pradeti ikiteismini tyrima vadovaudamasis LR BPK 3 str. l d .1 p., yra nepagristas. Iš skundo nagrinejimo medžiagos matyti, kad J. L. atžvilgiu atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima del A. K. skunduose nurodytu faktu apie padarytas nusikalstamas veikas del to, kad visi A. K. skunduose minimi prokuroro J. L. procesiniai veiksmai ir priimami sprendimai buvo pagristi ir teiseti, priimti teisetu budu, vykdant procesines prokuroro pareigas. Todel teismas pagristai konstatavo, kad prokuroras J. L., atlikdamas ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose (Nr. 07-1-00405-08, Nr. 02-1-00111-09) ir priimdamas procesinius sprendimus, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, kurie buvo reglamentuoti galiojanciais istatymais, todel negali buti laikomi priešingais tarnybos interesams. Be to pareiškejo aiškinimai del jo atžvilgiu vartotos psichologines prievartos, grasinimo susidorojimu nera pagristi jokiais faktiniais duomenimis. Ivertinus šias aplinkybes, teismas pagristai atmete skunda del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima (LR BPK 3 str. l d .1 p.) pagrindu.

Be to, teisejas nutartyje ir prokuroras nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal A. K. skunda pagristai nurode, kad pareiškejo skunde nurodytu aplinkybiu tyrimas ir ju vertinimas yra baudžiamasias bylas Nr. 07-1-00405-08 ir Nr. 02-1-00111-09 šiuo metu nagrinejancio teismo teisminio nagrinejimo dalykas, todel tik baudžiamaja byla nagrinejantis teismas gali spresti, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai taikomi procesiniai istatymai, ar nebuvo pažeidžiamos procesu dalyviu teises, tame tarpe ir konstitucines, ir ar ikiteismini tyrima atliekantis pareigunas (tiek prokuroras, tiek kiti asmenys) nepiktnaudžiavo savo tarnybine padetimi.

Pareiškejo argumentas, kad prokuroras J. L. gali išvengti atsakomybes suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaciai arba tarnybines nuobaudos skyrimo terminui, yra nepagristas ir atmestinas. Pažymetina, kad baudžiamas procesas turi prasme tik tuomet, kai ji inicijuojant ir tesiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ja padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame istatyme numatyta sankcija. Tais atvejais, kai buna aišku, jog tokiu rezultatu baudžiamasis procesas negali buti užbaigtas, tada jis negali buti ir pradedamas. Šiuo metu duomenu del J. L. piktnaudžiavimo tarnybine padetimi skundo nagrinejamoje medžiagoje nera, todel spresti klausima del J. L. galimybes išvengti atsakomybes suejus apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaciai ar tarnybines nuobaudos skyrimo terminui, nera pagrindo.

Atkreiptinas demesys, kad pagal BPK 64 str. 4 d. ikiteisminio tyrimo teisejui nagrinejant skunda gali dalyvauti skunda padaves asmuo. Skundo nagrinejimui ikiteisminio tyrimo teisejas gali surengti posedi, taciau tai daryti jis neprivalo. Ar toki posedi rengti ir i ji kviesti suinteresuotus proceso dalyvius yra butina, sprendžia pats ikiteisminio tyrimo teisejas. Atsižvelgiant i tai, A. K. aiškinima, kad skunda nagrinejant teisme jam neleido susipažinti su gauta medžiaga iš LR generalines prokuraturos, nebuvo surengtas posedis ir sudaryta galimybe ji išklausyti, pateikti naujus faktus ir duomenis, laikyti aplinkybe del kurios pripažinti teismo nutarti neteiseta, nera pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. ikiteismini tyrima organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik istatymo. Nei pareiškejo skunde, nei skundo nagrinejimo medžiagoje nera jokiu objektyviai patvirtinanciu duomenu, kad prokuroras J. L., vykdydamas savo pareigas, piktnaudžiavo jam istatymo suteiktomis tarnybinemis pareigomis. Pats kardomosios priemones, tuo labiau suemimo, parinkimas asmeniui sukelia fiziniu, dvasiniu, moraliniu išgyvenimu. Taciau tai numatyta BPK ir neprieštarauja „Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos Konvencijos“ 3 straipsniui. Apeliacines instancijos teismo posedyje A. K. teige, kad prokuroras ir apylinkes teismo teisejas neapklause pareiškime ir skunde nurodytu asmenu. Taciau minetos Konvencijos 6 str. 3 d. nuostatos nesuteikia absoliucios teises apklausti bet kokius liudytojus, kuriuos pageidaujama iškviesti, todel šiuo atveju ši Konvencija taip pat nepažeista. Visi prokuroro veiksmai istatymo nustatyta tvarka gali buti skundžiami. Teisininkas A. K. tai žinojo ir pasinaudojo jam suteikta teise. Pažymetina, kad dvejose nagrinejamose baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis yra A. K., galutiniai sprendimai nepriimti. Surinktu irodymu leistinumo ir ju gavimo teisetumo klausimus sprendžia teismas. Tai yra tik teismo nagrinejancio baudžiamaja byla prerogatyva. Todel apylinkes teismo teisejo nutartyje pagristai pasisakyta šiuo klausimu. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisejas irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu. Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareiguno nušalinimas nuo bylos tyrimo nera besalyginis pagrindas pradeti ikiteismini tyrima.

Skunduose ir teismo posedžio metu A. K. atkreipia demesi i prokuraturos vidaus tvarka, tame tarpe Etikos komisija, nagrinejant skundus, taciau tai yra ne baudžiamojo proceso reguliavimo dalykas ir BPK tvarka tokie klausimai nenagrinejami.

Teismo nutartyje išdestyti argumentai ir motyvai, su kuriais nesutinka pareiškejas, nereiškia, kad nutartis yra neteiseta ir nepagrista. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir pilieciu teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas, nebutu nuteistas (BPK 1 str.).

Atsižvelgiant i išdestyta, Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-11-30 nutarties naikinti nera teisinio pagrindo.

atmesti pareiškejo A. K. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010-11-30 nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.