Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-08-29 · Civilinė byla Nr. 2S-726-392/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-29
Bylos Nr.
2S-726-392/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
G. N.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro
Kategorijos
  • 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Virginijus Kairevičius Civilinė byla Nr.2S33-726/07 m.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas Procesinio sprendimo kategorijos 96.4.;106.4.;122.4.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Virginijaus Kairevičiaus,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės,Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei G. N. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretysis asmuo Vilniaus miesto šeštojo notarų biuro notarė D. Š. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2005-12-23 ieškovės ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2007-05-09 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2007-05-30 ir pateikti ieškinį atitinkantį CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p. ir 135 str. 1 d. 3 p. numatytus reikalavimus, t.y. nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinyje pareikštus reikalavimus ir pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

2007-05-30 ieškovė R. B. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino R. B. . Teismas nurodė, kad teismo nustatytu terminu ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų: nenurodė faktinio ieškinio pagrindo ir nepateikė šį pagrindą ir kitas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teismo procesas pagal tokį ieškinį nėra įmanomas. R. B. pradiniame ir patikslintame ieškinyje savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad ieškovę siejo sutartiniai santykiai su J. L. . J. L. atsiskaitinėjusi už ieškovės perleistą žemę, tačiau ieškovė vietoje pakvitavimų už gautas lėšas pasirašinėjusi vekselius. Teismas nurodė, kad 2007-05-30 nutartyje ieškovei buvo nurodyta pateikti žemės perleidimo sandorį arba jo nuorašą, patvirtintą CPK 114 str. 1 d. nustatyta tvarka, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius kitas ieškinyje išdėstytas aplinkybes, tačiau ieškovė R. B. pateikė 2004-11-09 žemės pirkimo - pardavimo sutarties nuorašą, kur pardavėja yra R. J. (prie patikslinto ieškinio pridėtas santuokos liudijimo nuorašas patvirtina, kad pardavėja yra ieškovė), o pirkėjai yra ne ieškinyje nurodyta J. L. , o L. M. ir P. M. , todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytų aplinkybių apie J. L. prievolę atsiskaityti su ieškove ar apie veiksmus atsiskaitant. Teismo nuomone, ieškinyje turi būti aprašyta, kokios konkrečios aplinkybės paneigia raštišką notaro patvirtintą ir ieškovės pasirašytą įrašą sutartyje, kad ieškovė gavo skolinamus pinigus prieš pasirašydama sutartį ir dėl kokių konkrečių esminių paskolos sandorio faktų ieškovė suklydo. Taip pat nurodoma, kad ieškovei R. B. vengiant nurodyti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovė neturi galimybės parengti konkretų atsiliepimą į ieškinį, be to ieškovė įgauna galimybę keisti ieškinio pagrindą, priklausomai nuo atsakovės pozicijos. Todėl teismo nuomone, tokie ieškovės R. B. veiksmai pažeidžia CPK 17 str. įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, todėl negali būti toleruojami.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. priimti ieškinį. Nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė savo ieškinyje įrodinėja, jog ji buvo iš tikrųjų suklaidinta, visus reikiamus dokumentus (vekselius ir kt.) turi atsakovė, todėl nėra galimybės pateikti visų raštiškų įrodymų. Atkreipia teismo dėmesį, kad ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukelti jokių teisinių pasekmių. Ieškinyje nurodė, kad sutartiniai santykiai ją tiesiogiai siejo ne su atsakove, o su J. L. iš įmonės UAB „Namija“, kuri yra atsakovės motina. Su ieškove J. L. atsiskaitinėjo už jos perleistą žemę. Vietoje pakvitavimų už gautas lėšas, ieškovė pasirašė vekselius, visiškai nesuprasdama jų teisinės reikšmės. Vekseliai yra pasilikę pas J. L. . Dalis vekselių šiuo metu jau yra išieškota G. B. antstolių kontoroje. Vėliau, J. L. pasiūlė ieškovei nuvykti pas notarę ir pasirašyti sutartį, tačiau, 2005-12-23 paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pasirašė ne ji, o jos dukra G. N. , kadangi tuo metu atsakovės motina - J. L. dėl sveikatos problemų negalėjo atvykti pas notarą. Taip ieškovė su atsakove pasirašė tik tariamą sutartį, nesiekiant sukurti jokių teisių ir pasekmių, nes ieškovė pagal ją jokių pinigų negavo. Ieškovė pasirašė paskolos sutartį dėl neteisingai suvoktų esminių sandorio aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Konstitucijos 5 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad valdžios institucijos ir teismai, tarnauja žmonėms, todėl jų pareiga yra realiai ginti asmenų teises, o ne tik formaliai taikyti įstatymą ir 30 str., numatantį konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Mano, kad teismas privalėjo ieškiniui duoti eigą ir, jei įrodymų neužtektų, jį laikyti neįrodytu bei motyvuotu teismo sprendimu atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės R. B. atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 5 str. 3 d. numatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas) pareiškimą. Pagrindinė teisinė priemonė, kuria asmuo įgyvendina savo kreipimosi į teismą dėl teisminės gynybos teisę, yra ieškinio pareiškimas – ginčo teisenoje paduodamas procesinis dokumentas. Tam, kad materialusis teisinis reikalavimas taptų ieškiniu, būtina laikytis atitinkamų įstatyme nustatytų taisyklių. Ieškinio formą lemia procesinės teisės normos. Taigi suinteresuoto asmens paduotas kreipimasis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo ieškiniu tampa tik tada, kai jis atitinka tiek ieškinio turiniui, tiek formai civilinio proceso įstatyme keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 str. bei 135 str. Iš Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. bei 2007 m. birželio 11 d. nutarčių matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškovės ieškinio pareiškimo dėl to, kad jis neatitiko CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p. ir 135 str. 1 d. 3 p. numatytų reikalavimų, t.y. ieškinyje nenurodytos konkrečios faktinės aplinkybes, kuriomis grindžiami ieškinyje pareikšti reikalavimai ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

Iš pareikšto R. B. 2007-05-30 patikslinto ieškinio turinio visiškai aiškus yra tiek ieškovės reikalavimas atsakovui, tiek ir faktinis ieškinio pagrindas, t.y. ieškovė nurodė pakankamai informacijos tam, kad būtų galima apibrėžti būsimo teisminio nagrinėjimo dalyką. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia pripažinti negaliojančia 2005-12-23 tarp jos ir atsakovės G. N. sudarytą paskolos sutartį, vadovaudamasi CK 1.86 str., kuris reglamentuoja tariamojo sandorio negaliojimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė nenurodė konkrečių faktinių bylos aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes apie J. L. prievolę atsiskaityti su ieškove ar apie veiksmus atsiskaitant. Teismas nurodė, kad ieškinyje turėjo būti aprašyta, kokios konkrečios aplinkybės paneigia raštišką notaro patvirtintą ir ieškovės pasirašytą įrašą sutartyje, kad ieškovė gavo skolinamus pinigus prieš pasirašydama sutartį ir dėl kokių konkrečių esminių paskolos sandorio faktų ieškovė suklydo. Kolegija pažymi, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pabrėžtina, kad ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet neįrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aiškinant ieškovo pareigą kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų, be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami bylos nagrinėjimo metu, arba renkami su teismo pagalba, jeigu ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas nepateikia, teigdamas, jog jie apskritai neegzistuoja, ar jis jų neturi. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų. Prie ieškinio pareiškimo ieškovės pridėta 2005-12-23 paskolos sutartis (notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini)) (b.l. 4) patvirtina, kad buvo sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovės R. B. ir atsakovės G. N. , o ar šią sutartį galima pripažinti negaliojančia pagal CK 1.86 str. – tai turi spręsti teismas teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Pažymėtina, kad atsakyti į klausimą, ar ieškovas turi teisę į ieškinį materialiąja teisine prasme, galima tik išsprendus bylą iš esmės. Todėl bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti tikrinama, ar asmuo turi materialiąją teisę į ieškinį, t.y. negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Vadovaudamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 d., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjos Rasa GudžiūnienėTatjana Žukauskienė