Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pareiškimo dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo savivaldybės nuosavybėn priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo pripažinti bešeimininkiu turtą - koplyčią (buvęs naudotojas nežinomas), esančią (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (buvęs naudotojas Raudonės kolūkis), esantį (duomenys neskelbtini) priešgaisrinį rezervuarą (2 vnt,) (buvęs naudotojas nežinomas, esantį (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą (buvęs naudotojas A. P.), esantį (duomenys neskelbtini) ir perduoti šį turtą Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, 2016 m. liepos 20 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktą Nr. A12-1, kuriame apskaitė apžiūrėtus ir įvertintus statinius. Siekiant nustatyti statinių savininkus, pareiškėjas respublikinėje spaudoje kvietė atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos pastatus. 2016 m. birželio 10 d. kvietimas buvo išspausdintas respublikiniame dienraštyje „Vakaro žinios“. Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr. R4-15-1423 kreipėsi į VĮ Registrų centras Tauragės filialą dėl duomenų apie nekilnojamojo turto prašomo pripažinti bešeimininkiu, pateikimo. VĮ Registrų centras“ pateikdamas informaciją nurodė, kad jokių duomenų apie prašomą pripažinti bešeimininkiu turtą neturi. Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. R4-15-1736 „Dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitymo“ kreipėsi į VĮ Turto banką“ dėl turto pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perėmimo valstybės nuosavybėn procedūrų organizavimo. VĮ Turto bankas atsakydamas į paklausimą nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybė, vadovaudamasi Taisyklėmis gali savarankiškai įtraukti bešeimininkius statinius savo apskaiton ir suėjus vienerių metų terminui su prašymu kreiptis į teismą, prašydama statinius pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Jurbarko rajono savivaldybės nuosavybėn.

Pareiškimas netenkintinas.

Iš teismui pateikto pareiškimo ir jo priedų matyti, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 3 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą Nr. 1. Jurbarko rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau-Taisyklės), 2016- m. liepos 20 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A12-1, kuriame apskaitė apžiūrėtus ir įvertintus prašomus pripažinti bešeimininkiais statinius. 2016 m. birželio 10 d. laikraštyje „Vakaro žinios“, Veliuonos, Raudonės, Eržvilko ir Jurbarkų seniūnijų skelbimų lentose ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos internetiniame puslapyje buvo paskelbta, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl statinių kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) pripažinimo bešeimininkiais, t. y. koplyčios, esančios (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais esančio (duomenys neskelbtini) priešgaisrinių rezervuarų (2 vnt), esančių (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jų perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Prašė asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, kreiptis į Jurbarko rajono savivaldybės administraciją.

Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 str. 1d.). Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą (CK 4.58 str. 1d.). Taisyklių 3.2 punkte nurodyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą.

Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas Mokesčių inspekcijoje ar kitoje CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti apskaitytas. Jį apskaito CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija, surašydama turto apskaitos dokumentą, o statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) – aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „D. S., kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bešeimininkiu prašomas pripažinti turtas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos yra apskaitytas 2016 m. liepos 20 d. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktu Nr. A12-1, todėl laikytina, kad pareiškimas teismui paduotas nepraėjus vienerių metų terminui.

Kadangi pareiškėja pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu teismui padavė nesuėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią šis turtas buvo įtrauktas į jos apskaitą, todėl pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir pareiškimą atsisakytina priimti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėja į teismą dėl pareiškime nurodyto turto pripažinimo bešeimininkiu galės kreiptis suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią šis turtas buvo įtrauktas į jos apskaitą.

Pareiškėjai išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290- 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo savivaldybės nuosavybėn.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.