Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R., jo gynėjui adv. A. P., nukentėjusiajam A. A., jo atstovei advokatei N. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB S. gamybos meistru, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. pažeidė teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, tai yra: eidamas Strielčiškių žemės ūkio bendrovės, esančios Varėnos r., Strielčiškių k., direktoriaus pareigas, 2011 m. birželio 10 d. apie 10 val. davė žodinį nurodymą bendrovės traktorininkui A. A. padėti UAB „Varėnos vandenys“ darbuotojams praplauti Strielčiškių ŽŪB priklausančius kanalizacijos šulinius, išvalyti užsikišusią kanalizaciją ir vykdant nurodytus darbus įvyko nelaimingas atsitikimas dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir nenumatytų saugių darbų atlikimo būdų, kuris pasireiškė tuo, kad neįvertindamas atliekamų kanalizacijos remonto darbų rizikos, pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 3 d., jog „Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje“, nepaskirdamas pavojingų darbų vykdymui darbų vadovo ir neišrašydamas paskyros- leidimo darbams atlikti, tuo pažeidė Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT3-99 142 P., jog „Prieš pradedant darbus, darbdavio įsakymu skirtas darbuotojas išrašo paskyrą- leidimą darbams atlikti“, skirdamas darbui nustatyta tvarka neapmokytą ir neatestuotą, neinstruktuotą saugos ir sveikatos darbe klausimais, pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d., jog “darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys“; 27 str. 1 d., jog „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą“, Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT3-99 145 p., jog „Atsakingas darbų vadovas darbo vietoje privalo: 145.3 p. pravesti dirbantiesiems specialių darbų saugos instruktažą“, neaprūpindamas darbuotojo A. A. asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, pažeidė LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., jog „Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės“; Vandentvarkos darbų saugos taisyklių DT 3-99 145.2 p., jog “Aprūpinti darbuotojus įrankiais ir asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis“, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, nes nukentėjusiajam A. A. dėl ūmaus atsitiktinio apsinuodijimo gyvulių fekalijų kanalizacijos dujomis su bronchopulmoniniu pažeidimu bei dešinio plaučio segmentiniu uždegimu sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais D. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. R. pripažino, kad toks įvykis jo vadovaujamoje bendrovėje buvo įvykęs, tačiau nepripažino, kad dėl šio įvykio ir jo padarinių yra jo kaltė. Jis nurodė, kad A. A. jis nedavė nurodymo dirbti šulinyje, tokį nurodymą buvo davęs E. J.. Kartu D. R. pripažino ,kad jis nedavė jokių apsauginių priemonių, išskyrus tas , kurias šie asmenys visada turėdavo, t.y. pirštines. Jis nurodė, kad A. A. darbas buvo išpumpuoti vandenį, jeigu jis pradės rinktis šulinyje. Nurodė, kad toks darbas nėra pavojingas, nes jis neatliekamas pačiame šulinyje.

Nukentėjusysis A. A. paaiškino, kad jam dažnai tekdavo valyti šulinius. Tą dieną prieš atliekant darbus, vadovas apie jokią riziką neįspėjo. Jis nurodė, kad norint įleisti žarną į šulinį, reikia prieiti iki 0,5 m prie šulinio. Nebuvo duotos jokios papildomos priemonės šiam darbui, nebuvo paaiškinta ir kaip elgtis, jeigu kažkuriam darbuotojui pasidarytų bloga. A. A. paaiškino, kad jeigu šulinyje pradėtų kauptis vanduo ir ten būtų žmogus, tai jis negalėtų jungti siurblio tol, kol neišliptų žmogus, nes jį tiesiog įtrauktų. Jis paaiškino ,kad atliekant šiuos darbus negera pasidarė darbuotojui E. J., todėl jis kartu su A. B. nutarė jam padėti ir ištraukti. Gelbėdami E. J., jie patys taip pat neteko sąmonės ir patyrė sveikatos sutrikdymus.

Pažeidimo nustatymo aplinkybės užfiksuotos 2011-06-10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, foto lentele, esančia baudžiamojoje byloje (b. l. 27-31, T 1).

Specialisto išvadoje Nr. G 571/11 (06) nurodoma, kad A. A. kliniškai nustatyta dauginiai kūno odos nubrozdinimai bei kraujosruvos odoje ir poodyje, ūmus atsitiktinis apsinuodijimas gyvulinių fekalijų kanalizacijos dujomis (galimai sieros vandeniliu) su bronchopulmoniniu pažeidimu bei dešinio plaučio segmentiniu uždegimu. Toks sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 58-60, T1).

2012-05-18 d. specialisto išvada Nr. pG 49-571/11/12 (06), buvo patikslintas A. A. sveikatos sutrikdymo mastas ir nurodyta, kad A. A. padarytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl ūmaus atsitiktinio apsinuodijimo gyvulinių fekalijų kanalizacijos dujomis ( galimai sieros vandeniliu) su bronchopulmoniniu pažeidimu bei dešinio plaučio segmentiniu uždegimu sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tokią išvadą specialistas padarė įvertinęs jam pateiktus postacionarinio gydymo ir nedarbingumo pažymėjimo tęsimo dokumentus (b. l. 110-114, T1).

2011-12-28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3119 (11) nurodoma, jog jei nuodingos dujos šulinyje buvo iki darbuotojui nusileidžiant į šulinį, tai tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, kad nebuvo panaudotas dujų analizatorius, pavojingos dujos nebuvo pašalintos iš šulinio ir nebuvo panaudotos dujokaukės. Jei nuodingos dujos kanalizacijos šulinyje atsirado E. J. darbo šulinyje metu, tai tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimis yra tai, jog darbuotojai nenaudojo saugos diržo su saugos virve iškelti apsinuodijusį darbuotoją iš šulinio, ir tai, jog viršuje esantys darbuotojai nelaikė apsaugnės virvės su prie jos saugos diržu pririšto darbuotojo. Organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą įtakojo tai, kad darbuotojai nebuvo aprūpinti atitinkamomis techninėmis priemonėmis, nebuvo mokyti dirbti pavojingus darbus šuliniuose ir nebuvo instruktuoti darbo vietose apie tai, kaip saugiai atlikti darbus kanalizacijos šulinyje.

Dalinis nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: į kanalizacijos šulinį įlipę darbuotojai įkvėptų kanalizacijos šulinyje buvusių dujų buvo paveikti taip, kad patyrė ūmius inhaliacinius apsinuodijimus.

Vien tai, kad direktorius D. R. davė nurodymą dirbti pavojingus darbus kanalizacijos šulinyje, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui – direktoriaus nurodymas inicijavo darbus kanalizacijos šulinyje, o nustatyti, ar direktoriaus veiksmai atitiko darbų saugos norminių aktų reikalavimus ir vykdomų darbų pobūdį, pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima.

2012-09-18 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2035 (12), kuri buvo atlikta papildomai, nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima nustatyti, ar traktorininko A. A. veiksmai, pasireiškę jo įlipimu į kanalizacijos šulinį, atitiko jo pareiginių nuostatų reikalavimus, o tai kad neatestuotas, neinstruktuotas ir neaprūpintas atitinkamomis techninėmis priemonėmis traktorininkas lipo į šulinį atlikti gelbėjimo darbus, neatitiko Taisyklių (b. l. 11-14, T 2).

A. A. 2010-04-30 darbo sutartimi Nr. 120 buvo priimtas į darbą Strielčiškių ŽŪB dirbti traktorininku, pagalbiniu darbininku (b. l. 166,T 1). Strielčiškių ŽŪB pažyma patvirtinama, kad A. A. nuo 2010-05-03 iki 2012-02-15 dirbo Strielčiškių ŽŪB ir buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 4d. (b. l. 124, T1).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus informacijoje nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs 2011-06-10 Puodžių kaime, Varėnos rajone, Strielčiškių ŽŪB traktorininkui A. A., buvo nepriskiriamas prie sunkių. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatais, lengvą nelaimingą atsitikimą tyrė įmonės vadovo įsakymu patvirtinta dvišalė komisija. Baigus tyrimą, lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio A. A., tyrimo akto vienas egzempliorius buvo išsiųstas į VDI Alytaus teritorinį skyrių. Vadovaujantis tuo metu galiojusių Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės Metodinių nurodymų 21 p., skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius S. L., patikrinęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto turinį ir nustatęs tyrimo pažeidimų, aktą išsiuntė VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriui (b. l. 41, T 3).

Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, jog A. A. buvo darbo santykiuose su ŽŪB ,,Strielčiškiai”, darbo sutartimi patvirtinama, kad jis dirbo nuo 2010-05-03 iki 2012-02-15 traktorininko pareigose (b. l. 130, T 1). Kaltinamasis D. R., apklaustas teisme nurodė, kad pagalbinis darbininkas neturėjo atlikti valymo darbų, turėjo tik atsukti sklendę ir prisukti žarną. Jis patvirtino, kad E. J. davė nurodymą esant reikalui įlipti į šulinį, o A. A. ir A. B. tokio nurodymo nedavė. Nukentėjusysis A. A. teisme paaiškino, kad direktorius liepė jam vykti prie šulinio, kur bus ,,Varėnos vandenys” darbuotojai, jei bus srutų reiks jas ištraukti iš šulinio. Nukentėjusysis nurodė, kad jis turėjo, atsukus sklendę, ištraukti srutas. Bylos nagrinėjimo metu A. A. paaiškino, kad jis lipo į šulinį gelbėdamas draugus. Šio įvykio metu nukentėjusiajam A. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tai patvirtinama specialisto išvada (b. l. 110-114, T 1). VDI prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinis skyrius pažymoje nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe, įvykęs 2011-06-10 Puodžių kaime, Varėnos r., Strielčiškių žemės ūkio bendrovėje traktorininkui A. A., buvo nepriskiriamas prie sunkių (b. l. 41, T 3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir ištirtus faktus daro išvadą, kad D. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, veikdamas neatsargiai. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 str.).

Būdamas bendrovės vadovu ir pasiųsdamas darbuotojus atlikti šulinio praplovimą, D. R. turėjo vadovautis Vandentvarkos darbų taisyklėmis, bei LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir suvokti, jog tokie darbai yra priskiriami pavojingiems darbams. LR Vyriausybės 2002-09-03 nutarimas Nr.1386 nurodo, kad pavojingi darbai yra šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir pan. (3.4.6 p.). Vandentvarkos darbų saugos taisyklės DT 3-99 nurodo 76 p., kad, darbuotojui leidžiantis į šulinį ar kamerą, prie jo apsauginio diržo pririštą virvę laiko viršuje esantis darbuotojas. Virvė turi būti 2 m. ilgesnė už šulinio gylį. Viršuje esantis darbuotojas privalo stebeti darbuotoją, esantį šulinyje, ir pagal pastebėtus apsinuodijimo požymius ar gautą signalą, greitai ištraukti darbuotoją ir prireikus suteikti jam pirmąją pagalbą (77 p.). Organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą įtakojo tai, kad darbuotojai nebuvo aprūpinti atitinkamomis techninėmis priemonėmis – saugos diržais ir virvėmis, nebuvo mokyti dirbti pavojingus darbus šulimiuose ir nebuvo instruktuoti darbo vietose apie tai, kaip saugiai atlikti darbus kanalizacijos šulinyje.

Posėdžio metu D. R. nurodė, kad tokius darbus jam ir šiems darbuotojams teko atlikti jau ne pirmą kartą, nes kanalizacija užsikimšdavo dažnai, tačiau anksčiau niekada neatsitikdavo jokių nelaimių. Tai tik patvirtina, kad D. R., nurodydamas darbuotojams atlikti darbus šulinyje, tikėjosi, kad ir šį kartą viskas praeis sklandžiai. Tačiau atsitikus nelaimei, žmonės nebuvo tam pasiruošę, jie neturėjo jokių būtinų priemonių, kurios padėtų jiems išgelbėti kitus darbuotojus, bandydami gelbėti, apsinuodijo patys. Darbuotojai ne tik kad neturėjo priemonių, tačiau nebuvo ir instruktuoti apie tokius darbus, kaip to reikalauja Taisyklės.

D. R. kaltė yra įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 41 str. 1 d. teisingai, nes atliekant darbus buvo pažeisti darbų saugos įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

D. R. atsakomybę lengvinanččių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Byloje nėra duomenų, kad D. R. anksčiau būtų baustas administracine tvarka už ATPK 41 str. numatytus pažeidimus.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo turtinę – finansinę padėtį, jog išlaiko dvi dukras, kurių viena jau pilnametė, kita – dar nepilnametė, taip pat turi įsipareigojimų bankui – yra paėmęs 31 876,83 Lt kreditą. D. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l.34, T2) , jam skirtina bauda artima minimaliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 41 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 30 str., 30² str., 302² str., 302⁴ str. 1, 2 d., teismas

nutarė:

D. R. pripažinti padariusį pažeidimą, numatytą ATPK 41 str. 1 d. ir skirti jam 550 Lt (penkių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.