Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-11-27 nutarties perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž. ir A. P. kaltinami pagal BK 135 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. ir A. P. buvo kaltinami tuo, kad jie 2008 m. liepos 11 d. tarp 01 val. ir 02 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai grupe, metė po akmenį į J. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, išdaužė 50 litų vertės lango stiklą bei pataikė namo viduje prie lango stovėjusiai J. K. į pilvą, ir tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Pradėjęs nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas 2008-11-27 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui konstatavęs, kad kaltinamajame akte nurodyti duomenys nėra pagrindiniai, iš kurių būtų galima nustatyti visas nusikaltimo aplinkybes, o ypač faktines bylos aplinkybes, susijusias su sunkaus kūno sužalojimo padarymu nukentėjusiajai. BPK 219 str. 4 p. įpareigoja prokurorą kaltinamajame akte nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, todėl kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, o tai trukdo tinkamai išnagrinėti šią bylą, priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį ir taip įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo paskirtį – išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą.

Skundu prokuroras prašo panaikinti šią teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, o kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu gynėjas L. S. pareiškė 9 prašymus, kurie buvo tenkinti, nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Gynėjas L. S., gindamas kaltinamąjį A. P., pasinaudojo teise pareikšti prašymus, siekdamas nustatyti aplinkybes, teisinančias ginamąjį ar lengvinančias jo atsakomybę. Iš šių prašymų matyti, kad gynėjas prašo apklausti gydymo įstaigose dirbančius asmenis bei teismo medicinos ekspertą, o šias aplinkybes galima išsiaiškinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Vadovaujantis BPK 287 str., bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, o jeigu jų dėl kokių nors priežasčių neįmanoma atlikti arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas turi galimybę apklausti prašomus liudytojus, ir tai nelaikytina bylos nagrinėjimo apsunkinimu. Atliekant nukentėjusiosios parodymų patikrinimą vietoje galima užfiksuoti, gynėjo prašymu, bylai svarbias įvykio vietos aplinkybes, todėl papildoma įvykio vietos apžiūra nėra būtina. Teismas šiuo atveju turėjo pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta BPK 23 str., 219 str., taip pat jokių kitų BPK reikalavimų pažeidimų, kurie galėtų sutrukdyti bylos nagrinėjimą ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl nutartis naikintina.

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė skundą patenkinti, gynėjas prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras yra neteisus teigdamas, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, o ikiteisminio tyrimo metu nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų, kurie galėtų sutrukdyti bylos nagrinėjimą ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Kaltinamajame akte nurodyta, jog D. Ž. ir A. P. kaltinami tuo, kad iš chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų. Nusikalstama veika, turinti paminėtus kaltinamajame akte aprašytus požymius, turėtų būti kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Tačiau kaltinamajame akte abiejų kaltinamųjų veika yra kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d. Akivaizdu, jog kaltinamajame akte pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka kaltinamiesiems inkriminuoto BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką. Situacija, kuomet kaltinamajame akte aprašyti BK 135 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo požymiai, o veika kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., suvaržo fundamentalią kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir gintis nuo iškeltų kaltinimų. Todėl toks kaltinamojo akto surašymas iš esmės pažeidžia BPK 219 str. 3 p. ir 5 p. nuostatas. BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo nagrinėti bylą ne tik nepagrįsto įstatymo garantuotų kaltinamųjų teisių suvaržymo aspektu, tačiau ir dėl to, jog tinkamas veikos kvalifikavimas turi lemiamą reikšmę, sprendžiant bylos teismingumo klausimą - pagal BPK 225 str. 1 d. nuostatas bylos dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 2 d., yra teismingos apygardos teismui.

Remiantis išdėstytu, naikinti apylinkės teismo nutartį prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.