Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjęs E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2016 m. gruodžio 12 d., apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę MITSUBISHI GRANDIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,78 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu E. S. savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, jog alkoholį vartojo iš vakaro. Prašė neatimti teisės vairuoti, kadangi ji reikalinga vykti į darbą ir dirbant darbą.

E. S. kaltė be jos pačios prisipažinimo įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog vairuotojai E. S. įvykio vietoje buvo nustatytas 0,8 (pritaikius paklaidą 0,78) promilių neblaivumas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo kopija, patvirtinančiu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones įgijimą, pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, sutikimu leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui. Šios medžiagos ir joje esamų duomenų visuma patvirtina E. S. veiką, užtraukiančią administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai.

Protokolas E. S. buvo surašytas pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo metu E. S. veika atitinka nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Kadangi naujajame kodekse numatyta atsakomybė laikytina griežtesne – minimalios ir maksimalios baudų vidurkis daugiau negu dešimt eurų didesnis, E. S. veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 8 dalimi, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuotina ir skirtina Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatyta nuobauda.

E. S. dėl padaryto teisės pažeidimo kalta prisipažino ir gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančio išrašo apie jai registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad praeityje administracine tvarka atsakomybėn patraukta keturis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos padaryto pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas, E. S. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo automobilį neblaivi, tuo sukeldama grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Įvertinus šių duomenų visumą, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, E. S. už šį teisės pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, adekvati pažeidėjos asmenybei ir jos padarytam pažeidimui.

Skirti mažesnę nei minimali, baudą ar trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teismas šiuo metu nemato galimybių, kadangi E. S. nustatytas pakankamai didelis neblaivumas. Negalima teigti, kad E. S. vairavo neblaivi nepiktybiškai, netyčia, kadangi esant nustatytam 0,78 promilės neblaivumui asmuo jau akivaizdžiai yra neblaivus ir tikrai jaučia neblaivumą. Įstatymų leidėjas nustatė 0,4 promilės ribą, iki kurios dar galima vairuoti pavartojus alkoholio. Ši riba nustatyta ne atsitiktinai, o mediciniškai įvertinus asmens gebėjimo adekvačiai reaguoti į aplinką pakankamumą bei galėjimą valdyti transporto priemonę esant tokio laipsnio alkoholiniam apsvaigimui. Atitinkamai viršijus šią ribą asmuo laikomas nebegalinčiu adekvačiai reaguoti į aplinką vairuojant transporto priemonę, o tai reiškia, kad asmuo turi tuo pačiu ir jausti bei suvokti savo neblaivumą. Tuo tarpu E. S. 0,4 promilių ribą gerokai viršijo, kas reiškia, jog akivaizdžiai turėjo suprasti, kad dar yra neblaivi, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. E. S. prašyme nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbui egzistavo ir prieš padarant administracinį teisės pažeidimą, tačiau tai nesutrukdė elgtis neatsargiai ir neatsakingai. Pažymėtina, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu bei gyvenimo nepatogumais, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. E. S., žinodama, jog teisė vairuoti transporto priemones jai būtina, privalėjo būti ypatingai atidi ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama pažeidimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 281, 286-288 str., 291-293 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.