Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. Š. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinę bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašymo metu, tiek teismo posėdyje tvirtino, taip pat ir šiame skunde tvirtina, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė ir atsakomybėn buvo patrauktas nepagristai, nes A. G. 2011 m. lapkričio 16 d. jo ūkyje nedirbo.

Teigia, kad skundžiamame nutarime teismas padarė išvadą, jog tarp jo, kaip ūkininko, ir A. G., kaip darbininko, buvo darbo sutarties požymių, t. y. susitarimas dėl darbovietės (ūkininko E. Š. remonto dirbtuvės) ir konkretaus darbo (teritorijos valymas), buvo paklūstama nustatytai darbo tvarkai (dirbama nuo 8 val. iki 17 val.), darbas atlygintinas (atidirbama už paskolintą traktorių), todėl, esant šiems požymiams ir nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą teismas laikė, kad darbas dirbamas nelegaliai. Teismas nurodė, kad šią išvadą jis padarė išklausęs jo paaiškinimą, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus ir ištyrus byloje esančią medžiagą. Apeliantas nurodo, kad teismas tik išvardino jo ištirtus įrodymus, tačiau nutarime nėra įrodymų analizės, kuri duotų pagrindą suprasti, kokios konkrečiai išvardintuose paaiškinimuose ar dokumentuose nurodytos aplinkybės teismui davė pagrindą padaryti išvadą apie darbo sutarties santykių buvimą tarp jo ir A. G., ir tai varžo jo, kaip apelianto, galimybę teikti argumentus.

Apelianto teigimu, duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Institucija nepateikė nenuginčijamų jo kaltės įrodymų ir teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl nelegalaus A. G. įdarbinimo.

Apeliantas nurodo, kad A. G. jam gerai pažįstamas, jis anksčiau dirbo jo ūkyje. A. G. prašomas jam buvo paskolinęs savo traktorių daržams susiarti, malkoms parsivežti, už tai A. G. žadėjo kelias dienas padirbti jo ūkyje, bet jie nebuvo susitarę, kada jis ūkyje dirbs. 2011 m. lapkričio 16 d., kai buvo atliekamas patikrinimas, jo ūkyje buvo pakankamai darbuotojų, didieji rudens darbai iš esmės buvo atlikti, papildomų darbuotojų, šiuo atveju A. G., paslaugų ūkyje nereikėjo, ir jis su A. G. nebuvo sutaręs, kad jis dirbs 2011 m. lapkričio 16 d., tik po patikrinimo (nes jo metu nebuvo ūkyje) sužinojo, kad kiti darbininkai liepė A. G. iššluoti dirbtuves, nes, atvarydamas purviną traktorių, A. G. buvo pridrabstęs purvo kieme ir dirbtuvėse. Taigi su A. G. buvo aptartas tik ketinimas ateityje jam duoti darbo ūkyje, o ne konkrečiai 2011 m. lapkričio 16 d., jokios darbo sąlygos su juo nebuvo aptartos. Apie ūkyje esančias darbo sąlygas jis žinojo, nes anksčiau buvo dirbęs.

Pasak apelianto, teisme apklaustas VDI inspektorius S. T. paaiškino, kad matė A. G. darbiniais rūbais tvarkantį teritoriją, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jis A. G. buvo priėmęs į darbą, nes kaime žmonės daugiausia būna darbiniais rūbais, o A. G. ką tik buvo atvaręs pasiskolintą traktorių ir ne jo nurodymu šlavė paties priterštas dirbtuves. Tačiau A. G. VDI inspektoriui duotas paaiškinimas, kad už paskolintą traktorių jis dirbs kelias dienas, neįrodo, kad su A. G. buvo susitaręs, kad jis dirbs būtent 2011 m. liepos 16 d. ir kad jam leido dirbti tinkamai neįforminęs darbo santykių. Taip pat iš kitų teisme liudytojais apklaustų VDI inspektorių A. J., D. S. parodymų matyti, kad jie su A. G. iš viso nebendravo ir jo buvimo ar darbo jo ūkio dirbtuvėse aplinkybių net nesiaiškino, taigi jų parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės. Teisme liudytoju apklaustas jo ūkio darbuotojas R. L. parodė, kad A. G. tuo metu ūkyje nedirbo. A. G. traktorių buvo atvaręs maždaug prieš valandą iki VDI patikrinimo, traktorius buvo purvinas priteršė kiemą, dirbtuves, todėl bendradarbis V. L. liepė A. G. išvalyti, nes jis naudojosi traktoriumi. Duodamas paaiškinimus teisme A. G. patvirtino, kad tuo metu jis ūkyje nedirbo, buvo pasiskolinęs traktorių, kad tą dieną, kai buvo atvykę VDI pareigūnai, jis atvarė nešvarų traktorių, už tai turėjo iššluoti dirbtuves, darbininkai liepė traktorių pastatyti švarų. Parodymai apie A. G. patikrinimo dieną „buvo pradėjęs dirbti tas sutartas dvi dienas, nuo 8 val. iki 17 val.“ tiesiog buvo išgauti iš A. G., vis jam primenant, kad jis įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. A. G. apklausos teisme metu matėsi, kad jis, atsakydamas į klausimus painiojasi, kalba tai apie tai, kokiomis sąlygomis anksčiau dirbo jo ūkyje, tai apie tai, ką darė atvaręs į dirbtuves traktorių 2011 m. lapkričio 16 d., į skirtingų proceso dalyvių klausimus apie tas pačias aplinkybes, pateikdavo skirtingus atsakymus. Apelianto nuomone, tokie prieštaringi A. G. parodymai netūrėtų būti vertinami atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes.

Apelianto teigimu, nors A. G. ir parodė, kad buvo susitarę, jog jis už naudojimąsi traktoriumi jo ūkyje padirbs dvi dienas, tačiau nei surašant paaiškinimą VDI pareigūnams, nei teisme, jis neparodė, kad buvo susitarę, jog jis dirbs būtent 2011 m. lapkričio 16 d. Kaip minėjo, jo paslaugos tuo metu nebuvo reikalingos. Jei jis pats nusprendė, kad iššluos paties priterštas dirbtuves ir taip laikys atsilyginęs už naudojimąsi traktoriumi, nereiškia, kad jis jam leido dirbti, skyrė darbą, nustatė kitas darbo sąlygas.

Apeliantas nurodo, kad pagal teismų praktika, visą įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiuo atveju VDI Šiaulių skyriaus inspektoriai medžiagoje dėl tariamo jo pažeidimo nesurinko ir teismui nepateikė nenuginčijamų įrodymų. Pasak apelianto A. G. paaiškinimas itin neišsamus ir surašytas taip, kad jį galima interpretuoti įvairiai - minimas susitarimas su dirbti dvi dienas, darbo valandos, tačiau konkrečiai nėra nurodyta, kad jam buvo leista dirbti būtent 2011 m. lapkričio 16 d., kad paskyrė darbą ir pan. Patikrinimo metu jo ūkyje nebuvo, todėl VDI inspektoriai turėjo išsamiau išsiaiškinti tariamo jo ir A. G. susitarimo laiką ir kitas aplinkybes. A. G. paaiškinime nurodė dirbąs jo ūkyje ir valantis teritoriją kitoks darbas neminimas (nenurodytas šiukšlių, metalų rinkimas, kaip teigiama protokole ir skundžiamame nutarime), todėl VDI inspektoriai turėjo pasidomėti, ar jo ūkyje iš viso yra dviems dienoms teritorijos valymo darbo, akivaizdžiai turėjo matytis, kad teritorija tvarkinga, tokiam metų laikui jokio valymo nereikia, ir kad A. G. valo tik atvarytą traktorių ir nuo jo nukritusį purvą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje yra pasisakęs, kad būtų neracionalu tokio pobūdžio santykius kvalifikuoti kaip nelegalų darbą, kadangi jie dėl savo mažareikšmiškumo bei esmės neprotingai suvaržytų žmonių laisvę pasirinkti tam tikrą elgesio variantą bei privestų prie daugybės įprastų veiksmų nepagrįsto pripažinimo administracinės teisės pažeidimais; konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas) (LVAT nutartis byloje Nr. 575-1525/2010).