Kauno apylinkės teismo įsakymas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07659-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta – Jonavos r. savivaldybė), anksčiau teistas 2013-06-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 str. 1 d. – 44 parų arešto bausme, bausmę atliko 2015-09-03, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2017 m. vasario 16 d., apie 15:40 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą, kumščiu sudavė mažamečiui O. B., gim. (duomenys neskelbtini)., į veido sritį ir taip padarė kaktos dešinės pusės sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. B. sveikatą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis 2017-02-16 apie pietus atėjo pas draugą R. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su R. B. pradėjo gerti alų, išgėrė nemažai, jautėsi apsvaigęs. Su R. B. begeriant, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Jis sėdėjo kambaryje ant fotelio, R. B. ant lovos. Tada R. B. nuo fotelio atsistojo ėjo link jo ir jis R. B. rankomis pastūmė, dar užsimojo dešine ranka suduoti smūgį R. B.. Jis stovėjo priekiu kambaryje link lango pusės, jo nugara buvo atsukta į durų pusę, todėl nematė, kaip į kambario vidų įbėgo R. B. sūnus O. B., kuris buvo jam už nugaros. Užsimodamas suduoti smūgį R. B., netyčia rankos kumščiu, o galbūt ir kita rankos dalimis, kliudė O. B., tačiau nematė kurią jo vietą, ir net nesuprato, kad sudavė smūgį O. B.. Norėjo atsiprašyti O. B., tačiau jo bute jau nebuvo. Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, tačiau O. B. sudavė tikrai ne dėl tyčios, o priešingai – netyčia, norėdamas suduoti smūgį kumščiu jo tėvui R. B., tačiau nematydamas, užsimojo ir smūgį sudavė jam už nugaros stovinčiam O. B. (b. l. 106-108, 111).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. kaltę be jo paties dalinio prisipažinimo įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kita byloje esanti medžiaga:

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. B. parodė, kad 2017-02-16 apie 16 val. jis grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo mama R. Z. ir tėčiu R. B.. Namuose taip pat buvo M. J.. Tėtis R. B. ir M. J. buvo neblaivūs, jie gėrė alų. Jie tarpusavyje konfliktavo dėl cigarečių, nes tėtis R. B. nupirko ne tokios rūšies cigaretes, todėl M. J. pradėjo tėtį mušti, kumščiu sudavė vieną smūgį tėčiui į ausį, o tėtis R. B. atgal M. J. sudavė vieną smūgį kumščiu į ranką. Jis nuėjo į tą kambarį, kuriame konfliktavo tėtis R. B. su M. J. ir garsiai pasakė „baikit muštis“. Netoli stovėjo M. J. ir jis vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą, dėl suduoto smūgio jam labai skaudėjo. Iš karto išbėgo į lauką išsikviesti policiją. Tai buvo pirmas kartas kai prieš jį smurtavo, anksčiau niekada nei tėvai, nei kiti asmenys jo nėra mušę (b. l. 40-43).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Z. parodė, kad ji 2017-02-16 apie 16:20 val. grįžo namo ir prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė medikus bei policijos pareigūnus. Jos sūnus O. B. tuo metu buvo apžiūrimas medikų. Sūnus jai pasakė, kad jo tėvas R. B. susimušė su draugu M. J., o sūnui paprašius nustoti muštis, M. J. pripuolė prie jo ir sudavė vieną kartą kumščiu į galvą. Dėl suduoto smūgio sūnui atsirado patinimas ant kaktos. Dėl sūnaus sumušimo pretenzijų niekam neturi (b. l. 51-53).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad 2017-02-16 po pietų apie 13:30 val. atėjo draugas M. J., jie vartojo alkoholį, gėrė alų. Vartojant alkoholį, laiko tiksliai nepamena, buvo stipriai apsvaigęs, grįžo sūnus O. B.. Begeriant su M. J. įvyko konfliktas (priežasties nepamena, galbūt dėl cigarečių), tarpusavyje susistumdė, pirmas M. J. sudavė kumščiu į kažkurią kūno vietą, taip pat ir M. J. atgal sudavė į kairę ausį vieną kartą kumščiu. Konflikto metu į kambarį įbėgo O. B., kuris pamatė jį su M. J. besigrumiant ir pasakė „baikit muštis“. O. B. bėgdamas kambaryje pastūmė rankomis į M. J. (kaip suprato gindamas jį nuo M. J.), ir M. J. begriūdamas ranka, bet ne kumščiu, užkabino stovėjusiam sūnui O. B., bet kurioje vietoje, nematė (b. l. 61-64).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. T. parodė, kad jis 2017-02-16 atėjo pas R. B. į butą (duomenys neskelbtini). Jis negėrė, o M. J. ir R. B. buvo stipriai apsvaigę. Jie pradėjo konfliktuoti tarpusavyje dėl cigarečių, garsiai rėkavo. Paskui M. J. ir R. B. susikibo tarpusavyje ir jiems besigrumiant į kambarį atbėgo R. B. sūnus O. B.. Jis pamatė, kad tėvas su M. J. grumiasi, puolė prie besigrumiančių M. J. ir R. B.. Nepastebėjo, nuo kurio rankos, bet alkūne grumtynių metu buvo pataikyta O. B. į galvą. Mano, kad smūgis O. B. alkūne suduotas ne siekiant užgauti vaiką, o tiesiog besigrumiant (b. l. 73-76).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad 2017-02-16 apie 15:30 val. remontavo taksi automobilio ratą, buvo su automobiliu prie (duomenys neskelbtini), namo. Prie jo pribėgo berniukas, jis verkė ir paprašė iškvieti policiją, nes jį sumušė, pas berniuką akivaizdžiai matėsi rausvos spalvos gumbas kaktoje. Savo mobilaus ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Berniukas paaiškino, kad pas juos į butą pas tėvą atėjo draugas, jie tarpusavyje pradėjo muštis, jis pribėgo prie jų, kad nemuštų jo tėvo ir jam, kaip vaikas sakė, dėdė trenkė. Kuo trenkė, jis neklausė, bet suprato, kad į kaktą, nes buvo gumbas. Vaiko daugiau nieko neklausinėjo, jis buvo išsigandęs, verkė. (b. l. 67-70).

Asmens blaivumo patikrinimo rezultatu nustatyta, kad 2017-02-16 16:15 val. patikrinus M. J. rezultatas 2,62 promilės (b. l. 94).

Specialisto išvada Nr. G463/2017(02) nustatyta, kad O. B. konstatuotas kaktos dešinės pusės sumušimas su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva. Sumušimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 49).

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. J. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 3 d., kadangi jis vieną kartą kumščiu sudavė mažamečiui O. B., gim. (duomenys neskelbtini)., į veido sritį ir taip padarė kaktos dešinės pusės sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo O. B. sveikatą. Nors kaltinamasis tik iš dalies pripažino savo kaltę ir nurodė, kad netyčia rankos kumščiu, o galbūt ir kita rankos dalimis, kliudė nukentėjusįjį, tačiau šiuos kaltinamojo M. J. parodymus paneigia nepilnamečio nukentėjusiojo O. B. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas O. B. paaiškino, kad jam atėjus į kambarį kur vyko konfliktas tarp jo tėvo R. B. ir kaltinamojo M. J. jis pasakė „baikit muštis“ ir netoli stovėjęs M. J. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kaktą. Be to, šią įvykių seką nepilnametis O. B. papasakojo tiek savo motinai R. Z., tiek ir policiją iškvietusiam taksistui V. P.. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusysis O. B. neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamojo M. J., todėl jo parodymais teismas tiki. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo M. J. kaltė įrodyta nukentėjusiojo O. B. ir liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmę, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad M. J. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis M. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 117). Nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. Z. informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikta (b. l. 123).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nusikaltimais žmogaus sveikatai kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, į tai, kad buvo smurtaujama prieš nepilnametį, į nustatytas kaltinamojo M. J. dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. J. teistas (b. l. 86-88), nebaustas administracine tvarka (b. l. 85), Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ir priklausomybės ligos nesilankė, nesigydė (b. l. 84). Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad kaltinamajam skirtina didesnė už vidurkį arešto bausmė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjo ir pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti bausmę – keistina į suėmimą.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-16 16:20 val. iki 2017-02-17 14:18 val. (b. l. 102).

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties parų) arešto bausmę.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-16 16:20 val. iki 2017-02-17 14:18 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti - pakeisti į suėmimą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė