Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, R. A. dėl sprendimų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 40S-2-(14.40.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais.

Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 40S-33 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A.“ Z. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko A. A. Ukmergės apskrityje Balninkų valsčiuje Rūtėnų kaime valdytos žemės dalį – 1,2191 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaplotį turėtajam 1,2191 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje Molėtų rajono savivaldybėje Balninkų seniūnijoje Libertavos kaime. Nuosavybės teises liko atkurti į 1,2309 ha žemės plotą.

Pažymi, kad Z. A. turto paveldėtojas R. A. 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Molėtų skyrių, prašydamas parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,2309 ha žemės plotą. Molėtų skyrius parengė ir patvirtino 2020 m. balandžio 16 išvadą Nr. 40IP-1-(14.40.44.), pagal kurią Z. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. A. Ukmergės apskrityje (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės dalį – 1,2309 ha (vertė 199 Eur) žemės plotą, priskirtiną valstybės išperkamai žemei. Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 40S-2-(14.40.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A.“ Z. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko A. A. Ukmergės apskrityje (duomenys neskelbtini) kaime valdytos žemės dalį – 1,2309 ha (vertė 199 Eur) žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1999 ha (vertė 202 Eur) ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Utenos apskrityje Molėtų rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (remiasi redakcija, galiojusia nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.)

Atsižvelgęs į tai pažymi, kad Z. A. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo yra išreiškusi tik 2000 m. vasario 17 d. prašyme (pageidavo žemę susigrąžinti natūra) ir kito prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo teisės aktuose nustatytais terminais nėra pateikusi, todėl Molėtų skyriaus vedėjas būdą dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. A. galėjo parinkti tik iki 2012 m. vasario 1 d. Neparinkus būdo – nuosavybės teisės Z. A. galėjo būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

Aptartame kontekste nurodo, kad 2020 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 40IP-1-(14.40.44.) priimta pažeidžiant tuo metu galiojusias Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pareiškėjo vertinimu, Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 40IP-1-(14.40.44.), Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 40S-2-(14.40.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A.“ priimti prieštaraujant galiojantiems norminiams aktams – Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl minėti administraciniai aktai turi būti panaikinti, nes yra neteisėti, savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Nurodo, kad pripažinus administracinius aktus, kuriais remiantis buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, negaliojančiais, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti taikoma restitucija.

Z. A. yra mirusi 2008 m. gegužės 17 d., pagal 2012 m. birželio 13 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą jos turto paveldėtojas (įpėdinis) yra R. A.. Panaikinus administracinius aktus, žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas valstybės nuosavybėn.

Nurodo, kad visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Akivaizdus imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas vertintinas kaip viešasis interesas. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Konstitucinio teismo doktrina ir akcentuoja, kad šiuo atveju skundą teikia gindamas viešąjį interesą.

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, prašo skundą patenkinti visiškai.

2024 m. liepos 25 d. procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovams, tačiau atsakovai – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir R. A. atsikirtimų į pateiktą pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir nustatytų bylos aplinkybių

Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

2000 m. vasario 17 d. Z. A. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į A. A. turėtą nekilnojamąjį turtą – 7,37 ha ploto Ukmergės apskrityje (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 17 d. Z. A. mirė.

2001 m. spalio 30 d. raštu Nr. 39 testamentinis įpėdinis R. A. informuotas apie tai, kad nustatytas galutinis prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo bei valios dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemės keitimo terminas, – iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises patvirtinantiems ir giminystės ryšį įrodantiems dokumentams pateikti, – iki 2002 m. liepos 1 d.

2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 40S-33 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje nuspręsta Z. A. atkurti nuosavybės teises į 1,2191 ha ploto žemės sklypą grąžinant natūra, perduodant neatlygintinai 1,2191 ha lygiaplotį Utenos apskrityje Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas remiantis 2001 m. lapkričio 15 d. Utenos apskrities administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus parengta pažyma dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų.

Nacionalinei žemės tarnybai 2019 m. lapkričio 29 d. pateiktu prašymu R. A. (Z. A. įpėdinis pagal testamentą) prašė už neatkurtą 1,2309 ha plotą, priklausantį Z. A., parengti išvadą jam lygiaverčiam žemės sklypui gauti.

2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 40S-2-(14.40.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 1,2309 ha perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1999 ha (vertė 202 Eur) miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Sprendimas priimtas remiantis Nacionalinė žemės tarnybos 2020 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 40IP-1-(14.40.44.) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Z. A.. Iš išvados matyti, kad 1,2309 ha žemė priskirta valstybės išperkamai.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 0,1999 ha žemės sklypo (miškų ūkio naudojimo paskirties) savininkas – Lietuvos Respublika, t. y. nei Z. A., nei R. A. vardu žemės sklypas nėra parregistruotas.

2024 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 1SD-31801-(15.6.48 E.) ir 2024 m. birželio 11 d. raštu Nr. 1SD-34662-(15.6.48 E.) Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė R. A. iki 2024 m. liepos 10 d. pateikti sutikimą dėl 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 40S-2-(14.40.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A.“ panaikinimo administracine tvarka.

Nacionalinės žemės tarnyba 2024 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1SD-44646-(15.6.48 E.) kreipėsi į pareiškėją, detaliai nurodė aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu Z. A. ir prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ginant viešąjį interesą inicijuoti galimai neteisėtai priimto 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 40S-2-(14.40.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A.“ panaikinimo.

II. Dėl viešojo intereso

Pirmiausiai spręstina, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai.

Sprendžiant dėl viešąjį interesą ginančio prokuroro prašymo, pagal konkrečios bylos aplinkybes svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi, ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas.

Sprendžiant dėl viešojo intereso, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai) nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijamas administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Nacionalinės žemės tarnybos Molėtų skyrius nesilaikė teisinio reguliavimo, pažeidė Atkūrimo įstatymo reikalavimus ir nuosavybės teise į turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrė natūra, nors tam jau nebuvo teisinio pagrindo. Dėl šio pažeidimo administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu, jis kelia pavojų viešajam interesui ir nesilaiko teisingo nuosavybės teisės atkūrimo principų.

Nekvestionuotina, kad visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teismo vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą, todėl ir ginčo atveju, nustačius imperatyvių teisės aktų pažeidimą, prokuratūrai kyla pareiga kreiptis į teismą.

Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad jo reikalavimas nurodytų aplinkybių kontekste priskirtina viešajam interesui.

III. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

Kaip minėta, 2000 m. vasario 17 d. Z. A. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra. 2015 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 40S-33 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje nuspręsta Z. A. atkurti nuosavybės teises į 1,2191 ha ploto žemės sklypą, o į likusią dalį neatkurta, nes 1,2309 ha žemės plotas priskirtas valstybės išperkamam. Z. A. mirė 2008 m. gegužės 17 d. Į šią dalį Z. A. nuosavybės teisės atkurtos 2022 m. lapkričio 21 d. ginčijamu sprendimu perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

Nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Jeigu turėtos žemės plotas, įskaitant miškus ir vandens telkinius, buvo didesnis kaip 150 ha, taip pat jeigu natūra gražinamas mažesnis žemės plotas, negu savininkas turėjo, pilietis turi teisę buvusioje žemės valdoje pasirinkti pageidaujamą žemės sklypo, miško, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymą turi būti atkurtos nuosavybės teisės, vietą (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) (čia ir toliau – 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1242 redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu). Žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Žemės sklypų, įgytų bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis pagal vienodo dydžio Vyriausybės nustatytus darbų įkainius (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste teismas pažymi, kad Z. A. 2000 m. vasario 17 d. pareiškus valią nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą atkurti natūra, o tokios galimybės nesant dėl to, kad jai grąžintina natūra žemė priskirta valstybės išperkamai, Z. A. 2008 m. gegužės 17 d. mirus ir nepareiškus valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, nuosavybės teisės jai galėjo būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Kaip matyti, šios imperatyvios nuostatos nesilaikyta, nes ginčijamu sprendimu Z. A. nuosavybės teisės atkurtos perduodant jai lygiavertį žemės sklypą turėtajam.

Dėl šios priežasties ginčijamas sprendimas laikytinas neteisėtu, kadangi jo priėmimo metu nebuvo laikytasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Kaip jau minėta, teisės aktai aiškiai numato, kad nuosavybės teisių atkūrimas gali būti vykdomas tik laikantis teisės aktų nustatytų sąlygų, o konkrečiu atveju nebuvo įvykdytos esminės prielaidos sprendimų priėmimui, t. y. nuosavybės teisės atkurtos ne Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatytu būdu, – jei nėra galimybės atkurti nuosavybės teises pasirinktu būdu arba pilietis aiškiai nepareiškė savo valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo, jam nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Todėl ginčijamas sprendimas perduoti neatlygintinai kitą žemės sklypą prieštarauja įstatymui, nes tam nebuvo teisinio pagrindo.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas nesilaikant teisės aktų nustatytos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo ir jo įgyvendinimo tvarkos nuostatas. Kadangi skundžiamų sprendimų priėmimo metu nebuvo objektyvaus teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises neatlygintinai perduodant kitą žemės sklypą, šis sprendimas laikytini prieštaraujančiu teisės aktams ir turi būti panaikintas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovui R. A. išaiškintina, kad piliečiams, kurių nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir buvo panaikinti teismo tvarka, nuosavybės teisės atkuriamos pagal po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateiktą prašymą (Įgyvendinimo tvarkos 3 punkto trečioji pastraipa).

IV. Dėl restitucijos taikymo

Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (lot. nuo pradžios) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnio 1 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis).

Aptartame kontekste spręstina, kad tuo atveju jei administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tuomet teismo tvarka panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija.

Z. A. yra mirusi 2008 m. gegužės 17 d., pagal 2012 m. birželio 13 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, jos turto paveldėtojas (testamentinis įpėdinis) yra R. A., tačiau jų vardu žemės sklypas neregistruotas, kliūčių restitucijai natūra byloje nėra.

Atsižvelgus į tai, taikytina restitucija natūra ir panaikinus administracinį aktą, kuriuo neteisėtai perduotas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas grąžintinas valstybės nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį, leidžiančią restitucijos netaikyti.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartus argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 40S-2-(14.40.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei Z. A.“.

Taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Molėtų r. sav. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad piliečiams, kurių nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir buvo panaikinti teismo tvarka, nuosavybės teisės atkuriamos pagal po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateiktą prašymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.