Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 353 straipsnio 11 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. savavališkai, neturint statybas leidžiančio dokumento, atliko kultūros paveldo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus. Šiais veiksmais O. G. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 ir 5 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 22 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Teisme apklausta O. G. pripažino kaltę ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad tai yra jos pirmas įsigytas būstas. Pradėjo daryti remontą, ardyti grindis, rado rūsį. Pastebėjo, kad avarinė situacija su pamatais, juos sutvirtino, pagerino būklę. Padarė ekspertizes, sumokėjo baudas Kultūros paveldui, dabar jau turi suderintus projektus, Kultūros paveldo departamentas vakar net atsiuntė patvirtinimą dėl projekto. Liko paskutiniai patvirtinimai, reikalingi kreipimuisi dėl statybos leidimo, kurį netrukus gaus. Atsižvelgiant į tai, kad net ir minimali sankcijoje numatyta bauda yra labai didelė, nurodė, kad iš karto ją sumokėti gali būti sunku, kadangi jos darbo užmokestis yra 500 EUR. Prašė išdėstyti baudos mokėjimą trijų mėnesių laikotarpiui.

Tyrimo metu O. G. nurodė, kad siekdama sutvirtinti avarinio stovio pamatus, 2019 m. pradžioje atliko avarinio stovio likvidavimo darbus pastate (duomenys neskelbtini), po butu Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „S“ 2019 m. parengtą paveldimo pastato tvarkybos - avarinio stovio likvidavimo projektą (duomenys neskelbtini) (pridedamas). Kadangi pamatų stiprinimo darbus paveldimame pastate atliko be archeologo priežiūros, buvo Kultūros paveldo departamento VTP nubausta administracine bauda ir administracinę baudą sumokėjo (pridedama). Stiprinant pamatus teko išvežti daug šlamšto ir žemių, ir atsivėrė graži erdvė, turėjo idėjų įsirengti rūsį. Tuo tikslu surinko gyventojų parašus (balsavimą), bet šiuo metu rūsio įrengimo galimybės atsisakė, ir rengė projektą tik buto grindų pažeminimui - nuleidimui (dabartinis buto aukštis l,95m). Grindis pažemins maždaug l,50 m giliau negu esamos grindys, kad galėtų kuo įdomiau išspręsti buto pritaikymo erdvę. Minimas grindų pažeminimas iki -1,50 nesukuria jokios naujos patalpos (pamatai pagal tvarkybos projektą įgilinti -2,65 m, tad didelę dalį planuoto įrengti rūsio - atsikastų pamatų, teks užpilti žemėmis), nes aukštis nesiekia būtinojo registruotinai patalpai l,60 m aukščio, todėl yra net neregistruotinas Registrų centre. Grindų nuleidimo darbai priskirtini prie kapitalinio remonto darbų, kuriems šiuo metu rengia projektą. Planuojamus buto grindų aukščio pažeminimo ir su perkritimu antresolės įrengimo projektinius sprendinius prideda. Be minėto pamatų stiprinimo, daugiau jokie statybos darbai objekte atlikti nebuvo ir nebus, kol nesuderins projekto ir negaus leidimo statybai (b. l. 31). Taip pat O. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad po buto įsigijimo (raktai jai buvo perduoti 2019 m. vasario pradžioje) buvo pradėti buto būklės gerinimo darbai, kadangi bute buvo jaučiami stiprūs drėgmės, puvėsio ir pelėsio kvapai. Dėl šios priežasties buvo išardytos laminato grindys, po kurių pasirodė supuvusios medinės lentos (senos grindys) ir mediniai brusai, kurie buvo padėti ant akmenų ir kurie neįėjo į namo konstrukciją. Lentos buvo supuvusios, drėgnos bei iš apačios sklido smarvė. Po medinėmis grindimis taip pat buvo oro tarpas apie 40 cm. Po grindimis buvo rastas rūsys, maždaug 1,2-1,3 m gylio, kuris buvo dalinai užpiltas statybinėmis atliekomis, įvairiomis šiukšlėmis. Per visą buto perimetrą buvo pratiestas vandens vamzdis, kuris buvo supuvęs ir galbūt kažkada trūkęs. Pasak kaimynų prieš pusmetį buvo pratiestos naujos magistralės per bendrą kiemą. Po Statybos inspekcijos patikros jau suderintas susitikimas su konstruktoriumi, kuris apžiūrės buto būklę ir pateiks ataskaitą. „S“ 2019 m. vasario 22 d. sudarytas aktas patvirtina, kad visi namo įtrūkimai atsirado dar prieš pradedant buto remonto darbus bei šis aktas atskleidė kritinę pastato būklę. Taip pat buvo siųstos nuotraukos darytos dujotiekio projektuotojos 2019 m. vasario 7 d., kur matosi tie patys įtrūkimai. Taigi buvo siekta tik išvalyti butą, o kadangi buvo drėgnos sienos, ant kurių jau matėsi atsiradęs pelėsis, drėgni pamatai, todėl tikslas buvo ne tik išvalyti butą nuo šiukšlių bei padaryti hidroizoliaciją ir išnaikinti pavojingą sveikatai pelėsį. Valymo metu nebuvo paliestos ir neišardytos jokios nešančios konstrukcijos (b. l. 43).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė paaiškino, kad statybos inspekcija pagal gautą skundą atvyko į vietą ir nustatė, kad yra išardytos grindys, pasikasta žemiau pamatų, senas pamatas buvo pagilintas iki 1,70 m. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą nustatyta, kad atliekamas kapitalinis remontas ir todėl reikalingas tokiems darbams leidimas. Dėl to buvo nurodymas pašalinti padarinius ir nevykdyti jokių darbų. Pažeidimas buvo padarytas dviejų metų laikotarpyje. Statybos darbai vyko, todėl buvo surašytas protokolas. Kiek dabar žino, statytoja rengia dokumentus padariniams pašalinti ir gauti statybų leidimą. Ji galėjo sužinoti, kad reikalingas leidimas, kokius dokumentus reikėjo gauti ir nevykdyti tokių darbų savavališkai. Manė, kad gali būti skiriama sankcijoje numatytas minimumas.

Motyvuojamoji dalis

O. G. kaltę padarius ANK 353 straipsnio 11 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: O. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 4-5); 2019 m. liepos 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 16 d. atliktas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) išardytos grindys, po buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindimis iškastos žemės viso buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru, pamatas po butu Nr. (duomenys neskelbtini) praplėstas, padidinant rūsio patalpų ilgį, plotį ir aukštį. Rūsio patalpų praplėtimas pavaizduotas pridedamoje schemoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad senas pamatas buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru buvo įgilintas apie 0,3 - 0,75 m. Iškasus žemes viso buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru, pamatas buvo pagilintas apie 0,85 - 1,70 m. (žr. schema Nr. 1). Patikrinimo metu buvo vykdomi statybos darbai. Prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pateiktos nuotraukos ir schema su paaiškinimu (b. l. 8-13); 2019 m. rugpjūčio 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) išardytos grindys, po butu Nr. (duomenys neskelbtini) padidintas rūsys, atliktas pamatų pavedimas, buto Nr. (duomenys neskelbtini) pamatas (rūsyje) vietomis išramstytas medinėmis konstrukcijomis. Patikrinimo metu nebuvo vykdomi statybos darbai. Prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pateiktos nuotraukos (b. l. 14-16); Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Kultūros paveldo departamentas) raštas, kuriame nurodyta, kad kompleksiniam kultūros paveldo objektui - pastatų kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), teisinė apsauga suteikta 2002 m. rugpjūčio 8 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento (šiuo metu – Kultūros paveldo departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. 224. Kultūros paveldo objektas - Vakarų pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra kompleksinio kultūros paveldo objekto - pastatų komplekso, dalis. Kultūros paveldo objektui Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. rugsėjo 27 d. aktu Nr. KPD-RM-1670 nustatytos vertingosios savybės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 20 punktas apibrėžia ypatingo statinio sąvoką, tai statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas: kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija. Atsižvelgiant į išdėstytą informuoja, kad Vakarų pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra ypatingas statinys (b. l. 18); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2020 m. vasario 5 d. privalomasis nurodymas statytojai O. G. nevykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, dėl kurių surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200204-00006, išskyrus savavališkos statybos padarinių šalinimą (b. l. 19-22); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. vasario 6 d. privalomasis nurodymas statytojai O. G. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Išardyti pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies patalpose (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai, be statybą leidžiančio dokumento (2020 m. vasario 4 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200204-00006), naujai įrengtas konstrukcijas, atstatant jas į anksčiau buvusią padėtį, nepažeidžiant pastato laikančiųjų konstrukcijų ir užtikrinti pastato saugos reikalavimus. Teisės aktų nustatyta tvarka parengti ekspertizes ir visus ardymo ir atstatymo darbus vykdyti vadovaujantis eksperto nurodymais (b. l. 23-26); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. vasario 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200204-00006, kuriame nurodyta, kad be statybą leidžiančio dokumento atliktas kultūros paveldo statinio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), priskiriamo ypatingo statinio kategorijai, kapitalinis remontas: po pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindimis iškastos žemės viso buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru (apie 5,45 m x 4,0 m). Pamatas po butu Nr. (duomenys neskelbtini) praplėstas, padidinant patalpos aukštį. Nustatyta, kad senas pamatas buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru buvo įgilintas apie 0,3-0,75 m. Iškasus žemes viso buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru, pamatas buvo pagilintas apie 0,85 - 1,70 m. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) aukštis po atliktų darbų – apie 4,38 m - 4,70 m (b. l. 27-30); VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) savininke yra O. G., taip pat pažymėta, kad patalpa yra pastate, kuris įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (b. l. 36-37); pastatų komplekso vakarų pastato (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), avarijos grėsmės pašalinimo projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad šiuo metu užfiksuota pastato fragmento ties pirmu butu Nr. (duomenys neskelbtini) avarinė būklė, sudarytas statinio apžiūros aktas. Statybos inspekcijos užfiksuoti kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo akto pažeidimai - atlikti rūsio gilinimo darbai be projekto. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė O. G. ėmėsi priemonių avarijos grėsmei pašalinti - užsakė avarijos grėsmės pašalinimo projektą. Apžiūrėjus atliktus darbus natūroje nustatyta (Priedas 1): iškasti rūsiai, kurių įgilinimas siekia daugiau 2 m, tuo tarpu pamatų įgilinimas yra ~ l m. Lauko sienos yra „pakabintos ore“, būtina skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Pastato būklė neatitinka Statybų techninio reglamento (Toliau – STR) 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ reikalavimų. Kadangi buto konstrukcijų būklė yra avarinė, prieš pradedant pagrindinius darbus, būtina laikinai išramstyti pamatus pagal brėžinį SK-1 (b. l. 41-42); Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad buvo tikrinamas pastatų komplekso vakarinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Objektas yra saugomas valstybės. Patikrinimo metu nustatyta, kad patalpų būklė patenkinama, langas galimai savavališkai pakeistas plastikiniu. Prie akto pridėtos fotonuotraukos (b. l. 44-48); statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojami šie darbai defektų šalinimui: pakeisti suaižėjusias ir nuslinkusias čerpes, atlikti stogo remontą, pakeisti korozijos pažeistus latakus ir lietvamzdžius, įrengti latakų šildymo kabelį, pažeistą tinką pašalinti, atlikti įtrūkimų susiuvimą, fasadą pertinkuoti ir perdažyti, atlikti fasado remontą, pažeistą tinką pašalinti, sienas pertinkuoti ir perdažyti, atlikti laiptinių remontą, permūryti pažeistus kaminus (b. l. 49-55); Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė išaiškinimą, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nustatyta, jog statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.2 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas. Vadovaudamiesi pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatomis mano, kad nurodytu atveju esamo statinio rekonstravimui būtų priskiriama, jei įrengiant naują rūsį (t. y. perstatant esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas), pasikeistų bet kurie statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.). Kitu atveju, kai įrengiant naują rūsį (t. y. perstatant esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas), nepasikeistų jokie statinio išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis, skersmuo ir pan.), būtų priskiriama esamo statinio kapitaliniam remontui (b. l. 59-61).

ANK 353 straipsnio 11 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ypatingo statinio savavališką kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba kultūros paveldo statinio savavališkas kapitalinis remontas. Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad statybą leidžiančiu dokumentu yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis). Statytojas (užsakovas) privalo įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad O. G., neturėdama statybas leidžiančio dokumento, atliko kultūros paveldo (unikalus kodas Kultūros vertybių registre Nr. (duomenys neskelbtini)) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus. Kultūros paveldo departamento rašte nurodoma, kad vakarų pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra kompleksinio kultūros paveldo objekto - pastatų komplekso, dalis, tai yra ypatingas statinys, tą patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ išrašas. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. vasario 4 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-200204-00006, konstatuota, kad buvo atliktas šio kultūros paveldo statinio kapitalinis remontas, o būtent: po pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindimis iškastos žemės viso buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru (apie 5,45 m x 4,0 m), pamatas po butu Nr. (duomenys neskelbtini) praplėstas, padidinant patalpos aukštį, senas pamatas buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru buvo įgilintas apie 0,3-0,75 m, iškasus žemes viso buto Nr. (duomenys neskelbtini) perimetru, pamatas buvo pagilintas apie 0,85 - 1,70 m. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) aukštis po atliktų darbų – apie 4,38 m - 4,70 m. Patalpose atliktų remonto darbų faktą patvirtina ir byloje esantys faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai bei fotonuotraukos. O. G. nurodytos remonto darbų priežastys, t. y. tai, kad pastatas buvo avarinės būklės, savaime nepaneigia jos pareigos laikytis įstatymų ir neatleidžia nuo atsakomybės. Esant išdėstytoms aplinkybėms O. G. veiksmai pagal ANK 353 straipsnio 11 dalį kvalifikuoti teisingai.

Už ANK 353 straipsnio 11 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nustatyta nuo 1 700 iki 3 500 EUR bauda. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su statyba). O. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama O. G. asmenybė – bausta administracine tvarka, paskirta bauda sumokėta, už analogiško nusižengimo padarymą nebausta, dirba. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti O. G. paskyrus baudą, artimą ANK 353 straipsnio 11 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumui.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Atsižvelgiant į O. G. nurodytą gaunamų mėnesio pajamų dydį – 500 EUR, jai skirtinos baudos sumokėjimas per 40 dienų terminą (ANK 675 straipsnio 2 dalis) gali būti sudėtingas. Teismas sprendžia, kad esant asmens prašymui savanoriškai sumokėti skirtą baudą per ilgesnį laikotarpį, yra pagrindas jį patenkinti, nustatant, kad bauda turi būti sumokama per 3 mėnesių laikotarpį, išaiškinant, kad esant galimybei, bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 353 straipsnio 11 dalyje, ir paskirti jai 1 700 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti O. G. paskirtos baudos sumokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui. Išaiškinti, kad esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20119317939.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.